Emocinė sveikata

Spalio pabaigoje – lapkričio pradžioje minime Šiurpnaktį, Visų Šventųjų dieną ir Vėlines. Nors šios „šventės“ turi skirtingas tradicijas ir prasmę, visos yra susijusios su mirusiųjų paminėjimu ir pagarbos jiems išreiškimu. Artėjant lapkričiui, daugelis lietuvių lanko artimųjų kapus, juos tvarko, puošia, uždega žvakeles ir taip pamini išėjusius Anapilin.

Vilniaus universiteto (VU) psichologai su kolegomis iš užsienio atliko profesinio perdegimo tyrimą, kurio rezultatai, viena vertus, nuramino – Lietuvoje nėra perdegimo darbe epidemijos. Bet, palyginti su kitomis pasaulio šalimis, Lietuva patenka į aukščiausio perdegimo lygio šalių trejetuką kartu su Japonija ir Nyderlandais. VU Filosofijos fakulteto Organizacinės psichologijos tyrimų centro ir perdegimo tyrimo Lietuvoje vadovė prof.

Nerimas – visiškai normali kiekvieno žmogaus reakcija į galimą grėsmę, stresą, spaudimą, nepažįstamas aplinkybes ar laukiantį kokį nors svarbų gyvenimo įvykį. Nerimas padeda mobilizuoti organizmo jėgas, padidinti motyvaciją ir dėmesio koncentraciją, geriau pasiruošti kai kuriems artėjantiems dalykams ir sėkmingai išvengti galimai grėsmingo pavojaus arba greitai bei be jokios žalos sau su juo susidoroti. Taigi nerimas dažnu atveju yra net pageidautinas – svarbiausia, kad jis netaptų lėtiniu.

Didžioji dalis žmonių savo gyvenime yra patyrę sunkumus, dėl kurių sutrinka miego kokybė. Tačiau užsitęsusi nemiga gali signalizuoti apie rimtus sutrikimus, kurie vėliau paveikia ne tik fizinę, bet ir psichologinę sveikatą. Medicinos srities specialistai sako, kad žmonės, kenčiantys nuo nemigos, dažnai jaučiasi išsekę, krinta jų darbingumas, sutrinka ir koncentracija.

Skirtingų šalių ir mokslo krypčių mokslininkai susivienijo spręsdami šiuo metu itin aktualias sveikatos priežiūros darbuotojų atsparumo krizinėms situacijoms ir perdegimo problemas.

Skyrybos – vienas iš emociškai sunkesnių įvykių gyvenime, sukeliantis ne tik sielvartą, bet ir nerimą dėl ateities. Kai pora nusprendžia eiti skirtingais keliais, dažnai tampa itin sunku susitaikyti su šiuo sprendimu. Psichologė Vitalija Navickė naujienų portalui tv3.lt sako, kad dažniausia skyrybų priežastis – elementarus nesusikalbėjimas.

Sparčiai kintančioje ir nežinomybės kupinoje kasdienybėje – stresas nėra vienintelis palydovas. Tyrimai rodo, kad vienišų žmonių skaičius taip pat auga – Lietuvoje net 13 proc. gyventojų bene kasdien jaučiasi vieniši, o didžioji jų dauguma – senoliai. Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Virgilija Bečelytė pasakoja, kaip stipriai vienišumas gali paveikti bendrą sveikatą, o nemokamus draugystės pokalbius senjorams siūlančios „Sidabrinės linijos“ savanoriai dalijasi jautriomis istorijomis.

Naujų mokslo metų pradžia ne vienai šeimai atneša daugybę pokyčių, o kartu – ir sumaišties. Nors suaugusieji dažniausiai turi reikiamus įgūdžius lengviau susitvarkyti su kylančiu nerimu dėl rudens atnešamų įsipareigojimų ar savo vaiko rezultatų, patiems mažyliams atsisveikinti su pasibaigusia vasara ir pradėti naują etapą būna gerokai sunkiau.  Kaip teigia šeimos psichologė, „Psychodemia.lt“ įkūrėja Agnieška Kašinska, palengvinti šį laikotarpį gali padėti rutina.

Ar žinojote, kad fizinė veikla gali būti raktas į laimingą kasdienybę be krūtinę slegiančio nerimo? Pakalbėkime apie tai plačiau – galbūt tai Jūsų receptas į lengvumo ir pasitenkinimo jausmą? Kuo naudinga reguliari fizinė veikla? Reguliari fizinė veikla – geriausias būdas, padedantis „nusikratyti“ nerimo sukeltą įtampą.

Sutrumpėjus dienoms, pasibaigus vasaros ir atostogų sezonui, vėl visu pajėgumu įsisuka darbų, tikslų, siekių ir rutinos karuselė, kurios palydovu dažnai tampa stresas – jaučiame nerimą, užklumpa melancholiška nuotaika, padidėja dirglumas. Specialistės paaiškina streso mechanizmų veiklą, atskleidžia, kaip atpažinti streso sukeliamus simptomus, ir pataria, kaip adaptuotis prie naujo sezono, kad rudenį pasitiktume žvalūs ir energingi.

Įsibėgėjant pasiruošimui mokslo metams, specialistai siunčia svarbią žinią tėvams: dabar pats metas pasikalbėti su vaikais apie jų savijautą, emocinę sveikatą ir sunkumus, su kuriais jie galbūt susiduria. „Vaikui labai svarbus jausmas, jog jis turi savo tėvų palaikymą, šie yra jo užuovėja, kur visada bus išgirstas ir galės pasipasakoti.

Po pasivaikščiojimų įkaitusio smėlio paplūdimiais, saulės vonių ir miego iki pietų, grįžimas į įprastą gyvenimo ritmą gali pasirodyti pilkas ir prėskas. Ieva Plauškutė, „Jaunimo linijos“ psichologė, sako, kad padidėjusį nerimą ar liūdesį grįžus po atostogų jausti – įprasta. Jei tai patiriate, yra keletas nesudėtingų strategijų, kuriomis galite pasinaudoti.

Paauglystė yra greitų ir didelių pokyčių metas, kai vyksta ir asmenybės raidos kismas. Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakulteto Raidos psichopatologijos tyrimų centro mokslininkų grupė atliko tyrimą, kuriuo siekta sukurti psichologinį įrankį paauglių asmenybės sutrikimo diagnostikai Lietuvoje.

Garsiai nuskambėjusi žinutė, kad jaunuoliai Lietuvoje yra vieni laimingiausių pasaulyje, laikinai užglaistė kitą problemą – vyresnės kartos atskirtį. Lietuvoje atliktas tyrimas atskleidė: kuo vyresnis žmogus, tuo mažiau jis linkęs dalintis asmeniniais rūpesčiais su draugais. Gydytojas psichiatras Martynas Marcinkevičius aiškina, kad emocinė raiška yra labai svarbi psichikos sveikatai, o jos slopinimas gali sukelti tiek psichologinių, tiek fizinių negalavimų.

Turbūt pastebėjote, kad vieni žmonės nuo pat vaikystės pasižymi atsparumu stresui, o kitus sugniuždo net menkiausia įtampa. Nors dažnai jautriesiems liepiama „susiimti“, vis dėlto, mokslininkai teigia, kad nerimastingumas, tai ne išlepimas ar pramanai, o iš kartos į kartą perduodama savybė. Pagrindiniai simptomai Dažną nerimą juntantys žmonės būna įsitikinę, jog juos kankina koks nors sutrikimas.

Pyktis yra užkrečiamas. Ar neatrodo, kad aplinkiniai žmonės yra piktesni nei įprasta, kuomet jūs susierzinate? Ar dėl to jus užplūsta dar didesnis įniršis ar bent jau susierzinimas? Gali būti, kad jums neseniai teko susidurti su pykčio proveržiu ir priepuoliu – arba jį surengėte pats, arba kažkas kitas. Kol nepradėjote gailėtis savo elgesio ar sprendimų, priimtų pykčio protrūkio metu, išmokite nors kažkiek suvaldyti pyktį.

Šiandieniniam žmogui nerimas – tikrai nesvetima emocija, pojūtis, išgyvenimas. Jei anksčiau nerimas padėdavo išvengti pavojaus, pabėgti nuo užpuolikų, tinkamai sumedžioti grobį, išlikti motyvuotam ir budriam, tai šiandien jis neretai gali pakišti koją itin darbingiems ir jautresniems asmenims. Dėl visko išgyvenančiam ir viską suspėti mėginančiam žmogui nerimas gali pradėti trukdyti normaliai gyvenimo kokybei.

Nerimas – vienas dažniausių šiandien girdimų žodžių. Skaičiuojama, kad pastaraisiais metais kone kas antras europietis turėjo nerimo ir depresijos simptomų. Tokie skaičiai glumina, nes dar praėjusiame dešimtmetyje buvo manoma, kad su šiomis problemomis susiduria „tik“ kas dešimtas asmuo.

Europos rizikos stebėjimo tarnybos ataskaitos duomenimis, net 50-60 proc. visų atvejų, kai žmonės yra nedarbingi, nulemia darbo aplinkoje patiriamas stresas. Antroji pagal svarbą su darbu susijusi sveikatos problema – įtampa, kurią patiria 22 proc. ES darbuotojų. Nesirūpindami savo protine sveikata rizikuojame patirti perdegimą, taip pat didėja rizika susidurti su psichologiniais sutrikimais.

Nerimas – būsena, kuomet jaučiama įtampa, baimė, dirglumas. Su ja susiduria kiekvienas, tačiau ilgą laiką užsitęsusi nerimastinga būsena gali trikdyti įprastą gyvenimo ritmą. Apie nerimą, jo simptomus ir pagalbą sau papasakojo „Nerimo klinikos“ psichologė Ilona Šulnienė. Pasak psichologės, su nerimu yra susidūrę visi. Ji atskleidė, kad tuo metu yra itin išgyvenama dėl ateities, kuri nėra aiški. „Kiekvienas iš mūsų gyvenime jautėme nerimą.

Pasinaudodama gerąja užsienio šalių praktika, Lietuva žengia paradigminį pokytį psichiatrijoje – nuo biomedicininio modelio (gydymo vaistais) pereinama prie platesnį spektrą paslaugų apimančio psichosocialinio modelio. Tam diegiamos į pacientą orientuotos, visa apimančio paciento atsigavimo (angl. – recovery) siekiančios, žmogaus teises atliepiančios psichikos sveikatos priežiūros paslaugos, tokios kaip atvejo vadyba bei psichikos ir elgesio sutrikimų gydymas bendruomenėje.

Su nemiga susiduria daugelis šiuolaikinių žmonių – vieni kaltina išmaniuosius telefonus, antri skundžiasi vakare kamuojančiomis neramiomis mintimis, o treti – per vėlai išgertu kavos puodeliu. Kad ir kokia būtų jūsų nemigos priežastis, šie trys triukai padės atsikratyti visų dienos rūpesčių ir greitai bei lengvai užmigti. 1. Verskite save išlikti budriu Šis metodas gali skambėti kontraversiškai, tačiau pasitikėkite procesu. Miego ekspertė, daktarė Daisy Mae, naujienų portalui Express.co.

Nors žodis „ruminuoti“ Lietuvoje dar visai naujas, vis dėlto, nuo šio nemalonaus įpročio kenčia beveik kiekvienas. Ruminuoti reiškia vis iš naujo galvoti apie iškilusią problemą ar praeities įvykį. Ruminuojant mintys neduoda ramybės, jos vis kartojasi, žmogus tarsi ieško išeities, tačiau jos niekaip nesuranda ir nepasiekia palengvėjimo.

Stresą ir nerimą darbe patiria 79 proc. Lietuvos gyventojų, atskleidė naujausia visuomenės apklausa, atlikta tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“. Daugiausiai apklausoje dalyvavusių respondentų – 33 proc. – nurodė, kad darbovietėje patiria vidutinio lygio stresą ir nerimą, o „stiprų“ ir „labai stiprų“ – 22 proc. apklausos dalyvių. Dar 24 proc.

Gydytojui diagnozavus depresiją, nerimo sutrikimą ir išrašius vaistų ne vienam kyla baimių: gal priprasiu ir be jų negalėsiu gyventi, gal sutriks miegas, priaugsiu svorio ar išvis prarasiu asmens tapatumą, gebėjimą logiškai mąstyti, adekvačiai jausti. Atsisakyti vaistų ir pasikliauti psichoterapija taip pat atrodo pavojinga: o jei nepasveiksiu, jei simptomai tik stiprės. Svarbu derinti medikamentinį ir nemedikamentinį gydymą.

Praėjus vienoms gražiausių metų šventėms, grįžimas į ne tokią džiaugsmingą kasdienybę daugeliui gali tapti tikru emociniu išbandymu. Dėl šios priežasties, trečiasis sausio pirmadienis pasaulyje vis dažniau vadinamas liūdniausia metų diena, tačiau kiek šis pavadinimas iš tikrųjų yra pagrįstas? Kauno „InMedica“ klinikos Psichikos sveikatos konsultacijų centro medicinos psichologė Vaida Lukaševičienė teigia, kad šios dienos pavadinimas daugiau siejamas su reklaminiais tikslais, tačiau pirmąjį metų ...

Kam yra tekę susidurti su panikos priepuoliais, tas žino, kad jausmas nekoks: širdis spurda, prakaitas pila, galvoje sukasi niūrios mintys. Sveikatos specialistų teigimu, nors panikos priepuolis nekelia realios grėsmės gyvybei, jo simptomai dažnai „kopijuoja“ rimtas ligas, todėl nenuostabu, kad tokių priepuolių ištikti žmonės kviečia greitąją pagalbą ar patys skubiai vyksta į ligonines.

Didžiausios metų šventės ne visiems yra smagus periodas. Kai kuriems žmonėms jis tik pagilina vienišumo jausmą arba primena, kad reikės susitikti su žmonėmis, su kuriais santykiai nėra geri. Vis dėlto šventinis laikotarpis gali būti gera proga apmąstyti savo gyvenimą ir pakeisti kai kuriuos pasirinkimus, sako psichologas Marius Daugelavičius. Prekybos centruose pirmieji Kalėdų akcentai pasirodo anksti, dar spalio viduryje.

Pogimdyvinė depresija yra viena iš dažniausiai moteris po gimdymo veikiančių emocinių problemų. Neseniai Lietuvą sukrėtusi istorija apie galimai savo vaikus nuskandinusią mamą, kuri šiuo metu gydosi psichiatrinėje ligoninėje, sukrėte nemažai šalies gyventojų.​​​ Ar tai pogimdyvinės depresijos pasekmės – nėra žinoma, tačiau laiku nepastebėta arba nesuprasta pakitusi mamos būklė gali daryti įtaką ne tik motinai, bet ir naujagimiui bei šeimai.

Nors dabartiniai laikai daugelyje šalių pasižymi itin aukšta gyvenimo kokybe ir galimybėmis tobulėti, visgi daugybė žmonių kasdienybėje susiduria su beprasmybės našta. Noras pažinti save ir suvokti savo vietą pasaulyje neretai juos pastūmėja išbandyti psichoterapiją, kurios viena iš krypčių yra paremta egzistencine filosofija.

Įžengėme į tamsiausią metų laiką – šviesusis paros metas iki Kalėdų vis labiau trumpės. Pasibaigus auksaspalviui rudeniui ir toliau vėstant orams, ne vieną mūsų gali apimti apatija, prastesnės nuotaikos, jaučiame mažiau motyvacijos kasdienei veiklai ar naujiems iššūkiams. Šiuo metu kaip niekad svarbu atkreipti dėmesį į kelias savo gyvenimo sritis: mitybą, fizinį aktyvumą, miegą, buvimą gryname ore, laisvalaikį, bet svarbiausia – į savo mintis ir nusiteikimą.

Rudens melancholija, šaltojo sezono slogutis, tamsos depresija – yra daug būdų, kuriais žmonės vadina rudenį ir žiemą juos užklumpančias slogias nuotaikas. Psichoterapijos ir psichoanalizės centro „Asmens sveikatos klinika“ gydytoja psichiatrė-psichoterapeutė Vilija Vėbraitė sako, kad tokią būseną, jeigu ji užsitęsia, tikrai galima vadinti depresija ir tai nebus „per stipru“. Svarbu laiku atpažinti tiek savo, tiek savo artimųjų nuotaikos sutrikimą ir laiku užkristi kelią ligai įsisenėti.

Socialiniuose tinkluose išpopuliarėjo įrašai apie intuityvųjį valgymą: džiaugiamasi, kad šis metodas veikia. Tačiau neapsirikite – vien iš pavadinimo nereikia manyti, kad valgoma bet ką ir bet kada. Sveikatai palankios mitybos konsultantė, gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė sako, kad iš esmės ši mitybos sistema yra vienas iš metodų, skirtų su nepalankiu sveikatai maitinimųsi susijusių sveikatos bėdų, taip pat norintiems sumažinti ar išlaikyti esamą kūno svorį.

Nuovargis – natūrali būsena, dažniausiai atsirandanti po sunkaus darbo, emocinių išgyvenimų ar kitų sudėtingų gyvenimo įvykių. Įprastai po jų pailsėjus, jėgos yra atgaunamos ir viskas grįžta į savo vėžes. Visgi, gyvenant sparčiai besikeičiančiame pasaulyje, kuriame dėl skubėjimo poilsiui lieka vis mažiau laiko, ši būklė tampa itin opia problema.

Patyčių mastas Lietuvoje nemažėja: su jomis iki šiol susiduria net 2 iš 3 vaikų. Kovoti su patyčiomis padeda žinios, laiku suteikta pagalba ir viešumas. Psichologė Karolina Gurskienė akcentuoja, kad tikslas – gyvenimas be patyčių – sunkiai įmanomas. Tai pripažinus jau galima dirbti ir prevenciškai, ir veikti su jomis susidūrus. Kuo garsiau ir dažniau apie patyčias bus kalbama, kuo anksčiau stabdant patyčias įsitrauks mokyklų bendruomenės ir įvairūs specialistai, tuo padėti vaikams bus lengviau.

Dažnas turbūt žinome posakį rudeninė depresija ir nors tai labiau yra frazė, kuria apibūdiname besikeičiančią nuotaiką, psichikos sveikatos ekspertai sako: normalu, kad ateinant šaltesniems orams jaučiamės vangesni ir gali atrodyti, kad nuotaika prastėja.

Spalio 10-oji – Pasaulinė psichikos sveikatos diena, skirta atkreipti visuomenės dėmesį į psichinės sveikatos svarbą. Tokią būtinybę pabrėžia ir prastėjanti statistika: vos per penkerius metus Lietuvos gyventojų asmeninės psichinės sveikatos vertinimas suprastėjo – pokytis siekė net 44 proc. Lietuvos gyventojų savo sveikatos vertinimo tyrimas atskleidžia reikšmingus psichikos sveikatos būklės pokyčius.

Turbūt ne kartą susidūrėte su žmogumi, kuris pagirtas už sėkmingai atliktą darbą ar puikius akademinius pasiekimus nedrąsiai tarsteli: „Na, šįkart tiesiog pasisekė“, „Atsidūriau reikiamu laiku reikiamoje vietoje“. Pamanėte, kad žmogus tikriausiai kuklus. Galbūt. Bet tikėtina, kad jį kamuoja apsimetėlio sindromas (angl. imposter syndrome). Apie jį pasakoja psichikos sveikatos centro „Neuromeda“ medicinos psichologė Kamilė Petrulėnaitė Apsimetėlio sindromas.

Ilgai trunkančios monotoniškos užduotys darbe – greitai pabosta, todėl dažnai darbuotojams tenka ieškoti būdų, kaip įveikti nuobodulį darbe, dar vadinamą – darboduliu. Pavyzdžiui, siekdamas išvengti darbodulio, kas trečias Lietuvos gyventojas užsiima pašalinėmis veiklomis. Kokią įtaką tai daro darbuotojų motyvacijai ir komandiškumui, pasakoja ekspertai.

Dažnai pajuokaujama, kad geriausia savaitės diena – penktadienis, kai prieš akis visas savaitgalis, o prasčiausia tampa pirmadienis, kai prasideda nauja darbo savaitė. Pirmadieniai tikrai gali kelti niūrias mintis, o kad tai pasikeistų neretai neužtenka vien gerai išsimiegoti, kartais reikia priimti sudėtingus sprendimus ar įgyvendinti pokyčius bei išmokti atpažinti jausmus.

Neigiamą įtaką darbo kokybei ir rezultatams daro ne tik vadovų profesionalumo stygius, blogi santykiai su kolegomis ar didelis darbo krūvis, ekspertų nuomone, labai svarbu išvengti ir nuobodžiavimo darbe, dar kitaip vadinamu – darboduliu. Nuobodulys ir dinamikos trūkumas gali lemti motyvacijos stoką, apatiją ar stresą. Patarimais, kaip atpažinti ir išvengti nuobodulio darbe, dalijasi ekspertai.

Iš fronto grįžtančių Ukrainos karių dėl psichologinių traumų dažnai nebeatpažįsta jų šeimos. Specialistai atviri – šalies gynėjams būtina psichologinė pagalba. Nuo okupantų besiginančioje šalyje populiarėja neįprastas karių reabilitacijos būdas – hipoterapija, kitaip – žirgų terapija. Tačiau vyrai sako neturintys ilgiems atsigavimams laiko ir ruošiasi vėl stoti ginti savo šalį.  Penkiametė Zlata pirmąkart jodinėja žirgu. Mergaitė džiaugiasi, o jos tėvai atidžiai stebi savo dukrą.