dnb nord

Banko kodų kortelių savininkai turėtų suklusti, mat nuo balandžio įsigalioja nauji reikalavimai atliekant mokėjimus internetu. Komerciniai bankai gyventojams siųs SMS žinutes su papildomu kodu. Tad jei po ranka neturėsite mobilaus telefono, pinigų pervesti jums nepavyks. Jau po mėnesio morališkai pasenusioms bankų kodų kortelėms įsigalioja nauji saugumo reikalavimai.

Per mėnesį Latvijoje ir Estijoje įsteigiama po 1,6 tūkst. naujų įmonių, Lietuvoje – 1,3 tūkst. „Swedbank“ Smulkaus verslo aptarnavimo departamento vadovas Sigitas Žutautas sako, kad Lietuva atsilieka, nes vėliau už šalis kaimynes pradėjo gerinti verslo aplinką. – Kokių tendencijų, jūsų nuomone, atskleidžia naujų verslų statistika? Ar iš jos galima spręsti apie lietuvių verslumo lygį? – Lietuvoje daugėja steigiamų įmonių, vejamės latvius ir estus, nors nuo jų dar atsiliekame.

Vilniaus apygardos teismas, išnarpliojęs verslininko Antano Boso pretenzijas bankui „DNB Nord" (dabar DNB), pirmadienį paskelbė, kad patenkina ieškinį, o sutartys su banku turi būti panaikintos. A. Bosui teismas priteisė 289 tūkst. 749 litus ir 43 centus. Nuo šios sumos taip pat bus mokamos 5 procentų palūkanos. Jos skaičiuojamos nuo dienos, kai verslininkas kreipėsi į teismą iki ši nutartis įsiteisės. A. Boso naudai iš „DNB Nord“ priteista ir 30 tūkst. litų žyminio mokesčio, rašo lrytas.lt.

Vilniaus apygardos teismas priėmė pirmą palankų šalies investuotojams sprendimą, kad DNB bankas (buvęs „DnB Nord“), platinęs su akcijomis susietas obligacijas (SASO), klaidino investuotojus. Obligacijų bankas siūlė įsigyti savo paties skolintomis lėšomis. Teismas pripažino, kad vieno iš investuotojų su DNB banku 2007 metais sudarytos skolinimo obligacijų apmokėjimo ir obligacijų pasirašymo sutartys yra negaliojančios.

Didžiausiai Norvegijos finansinių paslaugų grupei priklausantys bankai visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, nuo lapkričio 11 d. vadinsis vienu pavadinimu – „DNB". „DNB" – tai žodžių „Den Norske Bank“ trumpinys, kuris lietuvių kalba reiškia „norvegiškas bankas“. Naujasis pavadinimas rodo, kad esame didžiausio Norvegijos banko, teikiančio savo paslaugas 19 pasaulio šalių, dalis.

„Netrukus ketinu įsigyti butą ir teks kreiptis į kurį nors banką paskolos. Todėl nusprendžiau pasidomėti, kokie mano šansai ją gauti. Tačiau mane gerokai nustebino kriterijai, kuriais remdamasi UAB „Creditinfo Lietuva“ skaičiuoja vadinamąjį asmeninį kredito reitingą“, – „Balsas.lt“ rašo vilnietis Mindaugas. Vyriškio teigimu, kreditų biuras domėjosi, ar jis neskolingas telekomunikacijų bendrovei, bet visai nesidomėjo, koks jo atlyginimas.

Likus savaitei iki valstybės remiamų paskolų sutarčių pasirašymo pabaigos į bankus dar nesikreipė daugiau nei 1700 studentų, pageidavusių tokios rūšies paskolos ir kuriems buvo patvirtinta valstybės garantija. Valstybinis studijų fondas informuoja, kad šį rudenį buvo atrinktos 7259 studentų paraiškos valstybės remiamoms paskoloms gauti, tačiau kol kas pasirašyta tik 5525 paskolų sutarčių.

Ekonominio pakilimo metais Lietuvoje buvo peršama nuomonė, kad indėliai – senamadiškas pinigų investavimo būdas, kuriuo naudojasi tik neišmanėliai. Šiandien neišprusėliais jaučiasi tie, kurie „įdarbinę“ nekilnojamąjį turtą ir investavę pinigus į obligacijas įklimpo į didžiules skolas. Dėl patirtų nuostolių žmonės bylinėjasi teismuose su bankais.

Penktadienį Panevėžio apygardos teisme pradėta nagrinėti penkiolikos asmenų byla prieš AB „DnB Nord bankas“. Parengiamojo posėdžio metu teismas patenkino banko atstovų prašymą bylos nagrinėjimą sustabdyti, kol bus priimtas svarbus sprendimas kitoje byloje, nagrinėjamoje Vilniaus apygardos administraciniame teisme. Vertybinių popierių komisijos (VPK) vykdytas sisteminis tyrimas šį rugpjūtį atskleidė, kad 640 neprofesionalių investuotojų už daugiau kaip 700 mln.

Vienintelis „DnB Nord“ banko akcininkas – Norvegijos „DnB NOR Bank AS“  nusprendė pakeisti banko pavadinimą į  „DNB“ bankas. Naujasis banko pavadinimas bus pradėtas vartoti nuo lapkričio 11-osios, gavus Lietuvos banko leidimą ir įregistravus atitinkamai pakeistus banko įstatus Lietuvos juridinių asmenų registre. Keičiantis banko pavadinimui klientų sąskaitų numeriai išliks tokie patys, galios visos sudarytos sutartys, mokėjimo kortelės ir visos paslaugos bus teikiamos įprasta tvarka.

Pirmojo pusmečio užsienio prekybos duomenys atrodo įspūdingai – eksportas išaugo daugiau nei 40 proc., o bendros eksporto apimtys sudarė 34 mlrd. litų. Tačiau nemažai veiksnių verčia abejoti, kad antroje metų pusėje galėsime džiaugtis tokiais pat augimo tempais, teigia DnB NORD banko analitikas Mindaugas Jurgelis. Pasak analitiko, pagrindinė grėsmė tolesnei sėkmingai šalies eksporto plėtrai – vangi ūkio plėtra Vakarų Europoje ir JAV bei Lietuvos prekybos partnerių geografija.

AB DnB NORD bankas kategoriškai nesutinka su Vertybinių popierių komisijos (VPK) atlikto tyrimo išvadomis, jog bankas, neprofesionaliems investuotojams platindamas su akcijų indeksais ir kitu turtu susietas obligacijas (SASO), finansuotas to paties banko paskolintomis lėšomis, galėjo piktnaudžiauti investuotojų pasitikėjimu.

  Greitesniam nei tikėtasi Lietuvos ekonomikos augimui teigiamai veikiant verslo aplinką, AB „DnB NORD“ bankas, priklausantis didžiausiai Norvegijos finansų paslaugų grupei, per pirmuosius šešis šių metų mėnesius uždirbo 73,8 mln. litų veiklos pelno prieš mokesčius ir atidėjinius. Tai 4,8 proc. daugiau palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Mažėjant klientų rizikai, bankas per pirmus šešis šių metų mėnesius specialiems atidėjiniams skyrė 37,6 mln.

Lietuvos ekonomika šiais metais augs 6 proc., prognozuoja „DnB Nord“ banko analitikai. Tiesa, tvariai ūkio plėtrai labiausiai trukdys per krizę sumažėję investiciniai projektai ir struktūrinis darbo jėgos trūkumas.

„DnB Nord“ banko analitikai pagrindine kliūtimi Lietuvos ūkio plėtrai mato aukštą nedarbo ir emigracijos lygį, investicijų stoką bei būtinybę toliau mažinti biudžeto išlaidas. Tas pačias problemas jie įžvelgia ir kaimyninėje Latvijoje. Kitąmet Baltijos šalys ir Lenkija turi ruoštis spartesnei infliacijai – tai lemia žaliavų ir žemės ūkio produktų brangimas pasaulyje, įtakos turės ir numatomi darbo kaštų pokyčiai.

Tarptautinis bankas “DnB Nord", galimai dėl kurio kaltės Lietuvos investuotojai prarado, o gal praras dešimtis ir netgi šimtus milijonų litų ar net paskutinį turimą nekilnojamąjį turtą, pasirodo, jokios kaltės nejaučia. Bankas apsimetė kurčias Šnekėdamas su savo galimai apgautais klientais “DnB Nord" naudoja keistą taktiką. Tuo įsitikino ir “Respublikos" žurnalistas, pateikęs bankui konkrečių klausimų. Juos rengėme pirmiausia pasiremdami garsaus Lietuvoje verslininko dr.

Investuotojai, patyrę nuostolių dėl tarptautinio banko “DnB Nord" obligacijų įsigijimo už lėšas, pasiskolintas iš to paties banko, prieš dvi dienas kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrą su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą jų skriaudiko atžvilgiu. Investuotojų nuomone, bankas nevykdo Vilniaus apygardos teismo nutarties, o tai rodo, kad “DnB Nord" gali būti pažeidęs Lietuvos įstatymus.

Lietuvoje pradėta nagrinėti precedento neturinti byla. Praėjusią savaitę Vilniaus apygardos teismas priėmė ieškinį dvidešimt vieno mūsų šalies investuotojo, patyrusio milijoninių nuostolių dėl Norvegijos „DnB Nord" banko obligacijų įsigijimo už lėšas, pasiskolintas iš to paties banko. Tai – pirmasis grupės ieškinys mūsų šalyje, teikiamas dėl finansų institucijos veiksmų.

AB DnB NORD banko valdyba išrinko valdybos pirmininko pavaduotoją dr. Vygintą Bubnį valdybos pirmininku ir paskyrė jį AB DnB NORD banko prezidentu nuo 2010 m. lapkričio 1 d. Šiose pareigose dr.

Preliminariais netikrintais duomenimis, per pirmuosius šešis 2010 metų mėnesius „DnB NORD“ bankas uždirbo 70,4 mln. litų (20,4 mln. eurų) veiklos pelno prieš mokesčius ir atidėjinius. Tačiau, kaip teigia bankas, atsižvelgdamas į vis dar įtemptos situacijos šalies vidaus vartojimo bei darbo rinkose poveikį individualiems ir verslo klientams, bankas tęsė konservatyvų klientų rizikos vertinimą ir per pirmąjį šių metų pusmetį sudarė 200,0 mln. litų (57,9 mln. eurų) atidėjinių.

Didžiausią pridėtinės vertės kritimą pernai patyrusį statybų sektorių palaikys rekonstravimo, remonto ir restauravimo darbai, teigia „DnB NORD“ banko analitikai 2009 metų kone visų statybų sektoriaus ekonominių rodiklių kreivės krito žemyn - nuo pridėtinės vertės iki atleistųjų iš darbo skaičiaus. Atspariausia nuosmukiui buvo nuosaikiau kritusi restauravimo darbų sritis, o ES paramą gaunanti inžinerinių statinių kategorija demonstravo geresnius rezultatus, nei likusios.

Investuotojai, patyrę nuostolių „DnB Nord“ banko obligacijų įsigijimo už iš to paties banko paskolintas lėšas, kreipėsi į banką prašydami atlyginti patirtą žalą.

Investuotojai, patyrę nuostolių dėl investicijų į „DnB Nord“ banko obligacijas, finansuotų iš to paties banko pasiskolintomis lėšomis, savo interesus gins kartu, praneša Investuotojų asociacija. Jungtinės veiklos sutartį pasirašė investuotojai, kartu turintys 55 mln. litų „Dnb Nord“ banko išleistų obligacijų. „Į Investuotojų asociaciją kreipėsi apie 50 nepatyrusių investuotojų, kurie įsigijo galimai jų tikslų ir rizikos profilio neatitikusių su akcijomis susietų obligacijų.

Investuotojų asociacija praneša pastaruoju metu sulaukianti vis daugiau neprofesionalių investuotojų kreipimųsi dėl AB „DnB NORD“ banko su akcijomis susietų obligacijų, išleistų 2007 metų pabaigoje, kurių įsigijimą finansavo tas pats bankas. Obligacijas, kurios išperkamos 2010 metų pabaigoje, įsigijusių investuotojų nuomone, jų atžvilgiu galėjo būti netinkamai pritaikytos teisės aktuose nustatytos neprofesionalių investuotojų apsaugos priemonės.

Vokietijos bankas „Norddeutsche Landesbank“ (NORD/LB) nori pasitraukti iš Baltijos šalių. NORD/LB dėl to turėtų nutraukti bendrą veiklą su Norvegijos finansų įmone „DnB NOR“ ir parduoti kartu valdomo banko „DnB NORD“ akcijas. Apie tai rašo Vokietijos dienraštis „Handelsblatt“. Akcijas gali perimti norvegai „DnB NORD“ veikia Baltijos šalyse ir Lenkijoje. NORD/LB turi apie 49 proc. banko akcijų, 51 proc.

Dėl tebesitęsiančio privataus vartojimo mažėjimo, Estijos ekonomika per trečią metų ketvirtį smuko daugiau nei buvo prognozuojama. Estijos bendrasis vidaus produktas (BVP) per trečią metų ketvirtį smuko 15,6 proc. Lapkričio mėn. viduryje buvo numatytas 15,3 proc. nuosmukis. Per antrą metų ketvirtį BVP krito 16,1 proc. Pašalinus sezoniškumo įtaką, Estijos BVP per minėtą laikotarpį krito 3 proc. nuo antro metų ketvirčio.

Nacionalinė mokėjimo agentūra Biokuro gamybai Europos Sąjunga (ES) skiria vis daugiau dėmesio ir paramos lėšomis skatina įveisti trumpos rotacijos plantacinius želdinius – gluosnius, karklus, drebules ar baltalksnius. Norint gauti paramą minėtai veiklai, paraiškas galima teikti iki metų pabaigos.

Parengti 2010 metų biudžetą Latvijai padėjo tarptautiniai kreditoriai, o bendra mokesčių našta kaimynams yra sunkesnė. Tačiau pagal planuojamas gauti pajamas, o ne išlaidas, kaip Lietuvoje, suformuotas mažesnis jų biudžeto deficitas, mokesčių sistemos aiškumas bei lankstumas - pagrindiniai pranašumai, kurių mūsų šalis neturi.

Nacionalinė mokėjimo agentūra Pasinaudoti Europos Sąjungos (ES) fondais žemdirbiai ir žemės ūkio bendrovės jau gali ne tik paramai, bet ir paskolai gauti. Viena iš didžiausių naujovių – paskola žemdirbiams teikiama už mažesnes nei rinkoje palūkanas.

Esate skolininkas, laiku mokate įmokas, jūsų turtas įkeistas bankui. Būkite budrus − bankai skuba atsiimti turtą ir nenori girdėti apie sąlygų lengvinimą. Bankai nepraleidžia progos pasinaudoti savo padėtimi ir net dėl nedidelių įmonių prasižengimų atsiima turtą, įgytą išperkamosios nuomos sąlygomis. Jie verčia pasirašyti asmeninio laidavimo sutartis, didina palūkanas. Siekiant likvidaus turto, ir perspektyvioms įmonėms keliamos bankroto bylos, įšaldomos sąskaitos.

Lapkričio 11 dieną vykusiame Biudžeto ir finansų komiteto susitikime su „DnB Nord“ banko vyriausiuoju analitiku, profesoriumi Rimantu Rudzkiu aptarta ekonominė bei fiskalinė politika, kurią numatoma įgyvendinti formuojant 2010 metų valstybės biudžetą bei siekiant mokesčių sistemos suderinamumo ir stabilumo.

Vasarą Aliaskoje (JAV) atostogavusiam Seimo nariui Kęstučiui Glaveckui buvo atlikta širdies operacija, po kurios politiką pasivijo šimtatūkstantinės sąskaitos už gydymą, rašo „Lietuvos rytas“. Nuvykusį į Aliaską pameškerioti 60 metų K.Glavecką jau antrą atostogų dieną ištiko širdies priepuolis. Skubiai prireikė operacijos, kurią JAV medikai Lietuvos politikui atliko Ankoridžo ligoninėje.

Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas primena, kad valstybės remiamų paskolų sutarčių pasirašymas paskoloms studijų kainai sumokėti, gyvenimo išlaidoms, dalinėms studijoms pagal tarptautines (tarpžinybines) sutartis bei valstybės paskoloms studijų įmokai sumokėti vyksta nuo spalio 19 d. iki lapkričio 13 d. Valstybės remiamos paskolos yra teikiamos bankų lėšomis su valstybės garantija. Valstybės remiamas paskolas galima skolintis tiek litais, tiek eurais.

Valdantiesiems tęsiant konsultacijas su analitikais dėl galimų pakeitimų kitų metų biudžete, ekonomistas Jonas Čičinskas, trečiadienį susitikęs su Seimo Pirmininke Irena Degutiene, pasiūlė diferencijuoti šiuo metu 811 litų siekiančią minimalią algą. Anot jo, niekada anksčiau ar ilgesnį laiką nedirbusiems asmenims galėtų būti mokama nuo 600 iki 700 litų.

Statistikams skelbiant gerėjančius šalies ūkio rodiklius, o politikams tvirtinant, kad ekonomika jau pasiekė dugną, gyventojai situacijos gerėjimą turėtų pajusti tik po keleto metų. Tokias prognozes pateikia finansų analitikai. Anot finansų analitiko Valdemaro Katkaus, net jei šalies ūkis stabilizuosis kitąmet, gyventojai atsigaus 2013 ar 2014 metais – tuomet ims mažėti nedarbas ir augti darbo užmokestis.

Nors ekonominė situacija šalyje išlieka įtempta, beveik pusė (48 proc.) vaikus auginančių Lietuvos gyventojų stengiasi rūpintis vaikų finansine ateitimi, rodo gyventojų finansinės elgsenos tyrimas DnB NORD barometras. Tačiau tik penktadalis (20 proc.) jų, savo vaikų ateičiai kaupia reguliariai, o 28 proc. taupančiųjų atideda vaikų mokslams ar studijoms tik tuomet, kai lieka pinigų. 52 proc. vaikus auginančių Lietuvos gyventojų vaikų ateičiai netaupo.

Prognozuojama, kad šiemet dėl sunkiai pakeliamų mokesčių kas ketvirtas litas bus uždirbtas šešėlinėje ekonomikoje, o iš viso pilkajame versle sukasi apie 24 milijardai litų. Išklausęs Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI), Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT), Lietuvos muitinės bei Generalinės prokuratūros vadovų išvadas dėl neregėtų šešėlinės ekonomikos augimo tempų, premjeras paskelbė kovą pilkajam verslui. Tačiau pirmieji premjero pasiūlymai ekonomistus apstulbino.

Bankų formuojami atidėjiniai galimiems nuostoliams padengti, dėl kurių skelbiami šimtamilijoniniai nuostoliai, yra būtini, sako SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda. „Galbūt tas bankų finansinis rezultatas, kurį mes dabar matome, yra toks tikrai labai keliantis nerimo, bet tai yra tiesiog būtina padaryti tam, kad ateityje, apsivalius, būtų gyventi lengviau“, – Lietuvos radijui sakė analitikas.

Spalio 22 dieną NASDAQ OMX Vilniaus vertybinių popierių biržoje pasiekta beveik tokia pat kaip ir praeitos dienos apyvarta – 3,030 mln. litų ir sudaryti 1304 sandoriai. Biržos indeksas sugebėjo pakilti 0,03 proc. iki 280,43 punkto, nors kitų Baltijos šalių indeksai fiksavo didesnį nei 2 proc. nuosmukį. Rinkos nuotaikos buvo pozityvesnės: pakilo 10 akcijų kainos, o sumenko 15-os. Gan įdomiai vyko prekyba bankų sektoriaus akcijomis.

Komercinis bankas „DnB Nord“ per devynis šių metų mėnesius dėl atidėjinių galimai blogoms paskoloms patyrė 237,2 mln. litų grynųjų neaudituotų nuostolių. Prieš atidėjinius ir mokesčius bankas teigia uždirbęs 192,6 mln. litų veiklos pelno – 37,2 proc. daugiau nei tuo pačiu metu pernai. Vien per trečiąjį šių metų ketvirtį „DnB Nord“ praneša suformavęs 196 mln. litų atidėjinių.

Premjero Andriaus Kubiliaus postringavimai apie neva valdžios sugebėjimą sėkmingai suvaldyti krizę, atrodo, nėra taip entuziastingai sutinkami žymių šalies ekonomistų. Valdantieji giriasi ne tik stabilizavę šalies ūkio nuosmukį, bet ir tuo, kad Lietuvai kreditoriai dar vis skolina. Nuomonės apie valstybės skolą, palūkanas ir tos skolos pasekmes kiekvienam Lietuvos piliečiui paprašėme žymių Lietuvos ekonomistų.

Latvijos vyriausybei siūlant riboti surenkamų skolų sumas, bankininkai atsako ketinimų riboti paskolų išdavimą. Skolas „sėkmingai restruktūrizuoja“ Šių metų liepos mėnesį, pristatydami antrojo metų ketvirčio finansinius rezultatus, banko DnB Nord savininkai teigė vis dėlto matantys gerų vystymosi galimybių Baltijos šalyse.

Vyriausybė spalio 7 d. nutarimu padidino Žemės ūkio paskolų garantijų fondui nustatomą valstybės garantijų limitą. Fondo prisiimti įsipareigojimai kredito įstaigoms už žemdirbiams, kaimo verslininkams, perdirbėjams bei Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūrai išduodamus kreditus 2009 metais galės siekti 488 mln. Lt.

Rytų rinkos – pavojingos, korumpuotos ir nenuspėjamos, tačiau trokštančių ten patekti ar jose išsilaikyti verslininkų netrūksta. Didžiausia ir arčiausiai Lietuvos esanti rinka vilioja sparčia plėtra ir, žinoma, pelnu. Ekonominis sunkmetis ir verslo padėtis Lietuvoje daugelį verslininkų privertė savo žvilgsnius atgręžti į Rytus. Pastaruoju metu vis dažniau prabylama apie politikos ir verslo krypčių asimetriją.

Nepaisant ekonominio nuosmukio poveikio Baltijos šalims, išlaidų mažinimas Lietuvos bankuose neturėjo įtakos elektroninei bankininkystei – bendrasis vertinimas išliko beveik identiškas 2008 metų rezultatams. Tai paaiškėjo paskelbus 2009 metų Baltijos regiono bankų teikiamų elektroninės bankininkystės paslaugų tyrimo rezultatus, kurį atlieka Metasite Business Solutions.

Per devynis šių metų mėnesius Žemės ūkio paskolų garantijų fondas kredito įstaigoms už žemdirbiams, kaimo verslininkams ir perdirbėjams išduotus 61 mln. Lt kreditų suteikė 142 garantijas už 37 mln. Lt. Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūrai suteiktos 5 garantijos už kredito įstaigų išduotus 113 mln. Lt kreditų, skirtų 2008 m. grūdų derliui supirkti. Iš viso šiemet suteikta 150 mln. Lt garantijų už 174 mln. Lt išduotų kreditų.

Premjero Andriaus Kubiliaus komanda sutrikusi. Perspektyvia laikyta finansų ministrė Ingrida Šimonytė, kaip ir pats Ministras Pirmininkas, bandydami pateisinti katastrofiškas nesėkmes, tikina tautą, kad „vadovėlių, kaip spręsti šalį užgriuvusias problemas, nėra“. Tačiau kai kurie politikai ragina Vyriausybės narius pirma tuos vadovėlius pavartyti, atnaujinti išblukusias žinias ir tik tada imtis gelbėti ekonomiką. Per pusmetį valstybės skola padidėjo 7 mlrd.

Spalio 4-oji – paskutinė diena, kai studentai gali pateikti dokumentus lengvatinėms paskoloms. Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas ragina studentus nedelsti ir pasinaudoti paskutine galimybe gauti paskolas ir ne tik užsiregistruoti, bet ir pateikti fondui tinkamai užpildytą ir pasirašytą prašymą-anketą bei asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Registracija vyksta internetu Valstybinio mokslo ir studijų fondo internetinėje svetainėje vmsfondas.lt.

Nors šiemet būsto paskolų šalies bankai, palyginti su praėjusiais metais, išdavė penkis šešis kartus mažiau, bankų atstovai teigia, kad kalbos, jog paskolų kranelis vis dar užsuktas ir pinigus jie skolina tik vienetams, tėra mitas. Tačiau atlikus eksperimentą paaiškėjo, kad dėl paskolų bankai kalbasi ne su visais, o tiems, kam sutinka paskolinti, kelia itin didelius reikalavimus.