matosi kad sedi ir nieko nedaro, net stebeti nemoka. sako kad skolinimasis negali pakilti 7-8 punktus. atsibusk, jau pernai iki kaledu per rudenio laikotarpi pakilo iki minimu 8. dabar jau antra savaite kyla ir net po tuos minimus 7-8 punktus. taigi ar LB stebedamas tikrai viska pastebi?

2008 – jų metų pirmojo pusmečio duomenys rodo, kad PINIGŲ pasiūla, vidaus kreditas, dar didėjo ir reikšmingai sparčiau, nei augo šalies ekonomika: BVP didėjant 6,1 %, PINIGŲ pasiūla – vidaus kreditas (vidutinis pusmečio, kad būtų palyginama su BVP už pusmetį) padidėjo 36,1 %. O tai reiškia, kad bendroji PINIGŲ infliacija, t. y. PINIGŲ nuvertėjimas, tik per praėjusį pusmetį buvo 28,2 % (1,361 : 1,061) ir beveik 2,5 karto viršijo VARTOJIMO infliaciją (28,2 : 11,4). Taigi, mūsų pinigėliai per praėjusius tris su puse metų (2004-2008 I pusmetis) nuvertėjo jau 2,9 karto, arba 190 %.
Visos vartojimo paskolos (vartojimui + būstui) tik per praėjusį pusmetį padidėjo beveik 4,0 mlrd. Lt, arba 14,3 % ir jau pasiekė 33,6 % vidaus kredito portfelio. Tokių paskolų likučio prieaugis per praėjusį pusmetį jau sudarė beveik 60 % vidaus kredito prieaugio.
Paskolos, nepriskirtinos jokiai ekonominei veiklai birželio pabaigoje sudarė 37,7 % viso paskolų portfelio. Skolinimo didėjimas ne ekonominei veiklai bei namų ūkių vartojimui menkai didina BVP, neįtakoja adekvataus ekonomikos augimo. Tai mažai efektyvus skolinamų pinigų panaudojimas, didinantis infliaciją bei pinigų nuvertėjimą. Kartu tai reiškia, kad bankai daugiau nei trečdalį paskolų portfelio ,,įmerkė“ į šalies ekonomikos sektorių, kuriame neuždirbama jokių pinigų jam grąžinti. PINIGUS tokių paskolų grąžinimui daugiau nei 744 tūkstančiai skolininkų (fiziniai asmenys) privalės uždirbti kitose ekonomikos sektoriuose, kuriems bankai ir Vyriausybė buvo mažiau ,,dosnūs“ skolintojai bei skolinimo lengvatų teikėjai.
Pavojingai rizikingai iškreiptai vidaus kredito portfelio struktūrai susiformuoti reikšmingai prisidėjo abejotina valstybės tokių paskolų skatinimo politika, tikintis, kad statybos bumas ,,patrauks“ visos ekonomikos augimą. Taip, statybos augimas Statistikos departamento pranešimuose minimas kaip gan reikšmingu veiksniu BVP didėjimui. Bet statybos dalis BVP kol kas sudaro tik 10 %, statybinių medžiagų pramonė – vos 2,6 % BVP. Be to statyboje, kaip atskiroje veiklos rūšyje (ūkio šaka), sukuriama mažiausiai pridėtinės vertės iš penkiolikos šalies ūkio veiklos rūšių.
Aktyvus ir agresyvus bankų skolinimas (su valstybės parama) būstui ir aplamai vartojimui buvo ir yra reikšminga būstų kainų ,,burbulo“ atsiradimo priežastimi.
O kai burbulai pradės sproginėti - tai kentės ir bankai, neapdairiai ,,užkibę" ant skolinimo būstui lengvatų ir taip išputę būstų kainų burbulą...

pamirsote pamineti "pirmaji Lietuvoje investicini banka - FINASTA"

žurnalistai mėgina sukelti krizę indėlininkų galvose :) po to - "bank run", kurio neatlaikytų bet koks net labai sveikas bankas. Tačiau SEB, Swedbank ar kitų susijusių su užsieniu bankų indėlininkams nėra ko nerimauti - mažutės Lietuvos žurnalistų išprovokuotiems indėlininkams bus patiekta tiek pinigėlių, kiek reikia...

Įdomu, kokią dalį scandinaviškų bankų akcinio kapitalo šiuo metu valdo Lietuvos juridiniai ar fiziniai asmenys? Jei bent 30%, tai būtų labai pateisinama, kad LB skirtų lėšas jų gelbėjimui. O gal čia LB tik leis panaudoti tų pačių bankų privalomąjį rezervo fondą, ir biudžeto pinigų nereikės?

Amerikoje visiems aišku, kad tos bankrutavusios investicinės kontoros pačios yra nemažai kaltos dėl krizinės situacijos susidarymo. Įdomu ar pas mus įmanoma nubrėžti panašią paralelę, įvertinant pačių bankų veiklos ypatumus, ar viskas krištoliniai tyra.

Šiaip tai scandinavai galėtų panaudoti nors dalį tų didelių pelnų, kuriuos gavo dirbtinai sukėlę NT turto kainų bumą pastaraisiais metais. Jeigu to pelno jie jau neįsūdė į Amerikos rinką.

Mazuronis irgi prisides

Ateis Paxsas ir isgelbes

Berods, su Siauliu banku gali buti niuansu. Bet tai tik neaiskus gandai ir murmesiai...

JAV banku krize aisku irgi rusu propaganda?

Vel rusu propoganda pries rinkimus. Zmones bekit laivas skesta. Sitas 2 sav likusias iki rinkimu idomiu dalyku manau bus. Gaila, kad is VSD nieko nebeliko.