Rekordinis laisvų darbo vietų skaičius Lietuvoje: įmonės žada didinti algas

Ekspertai kalba, kad dėl mažo darbuotojų skaičiaus karjeros laipteliais sunku kopti ir labiau kvalifikuotiems darbuotojams.

Neužtenka žemesnės kvalifikacijos darbuotojų

Užimtumo tarnybos duomenimis, šiuo metu du iš penkių registruotų darbo neturinčių asmenų ieško nekvalifikuoto darbo.

„Populiariausi ieškomi darbai – pagalbinio darbininko (32,8 tūkst.), valytojo (7 tūkst.), pardavėjo (6,6 tūkst.), (lengvojo) automobilio vairuotojo (5,1 tūkst.), administratoriaus (3,9 tūkst.), nekvalifikuoto apdirbimo pramonės darbininko (3,7 tūkst.), nekvalifikuoto statybos darbininko (2,7 tūkst.), pardavimo vadybininko (2,6 tūkst.), nekvalifikuoto atsitiktinių darbų darbininko (2,4 tūkst.), apdailininko (2,2 tūkst.)“ – vardijo Užimtumo tarnybos atstovė spaudai Milda Jankauskienė.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Pranešta apie galimai įvykusį konfliktą „Vilniaus viešojo transporto“ būstinėje: bendrovė tai vadina įprastu susitikimu

Sunkiai darbuotojų randantys darbdaviai juos atsiveža iš Indijos: didžiausias iššūkis Lietuvoje – šalti orai

Augo minimali alga ir pensijos: daugiau pinigų turėsime kišenėse, ar daugiau galėsime nusipirkti – vargu

Ji priminė, kad praėjusių metų pabaigoje trys iš penkių laisvų darbo vietų skirtos kvalifikuotiems darbininkams, operatoriams ir paslaugų darbuotojams.

„Daugiausiai laisvų darbo vietų per paskutinius tris mėnesius Užimtumo tarnyboje registruota kvalifikuotų darbininkų, operatorių ir paslaugų darbuotojų, nekvalifikuotų darbininkų bei specialistų ir vadovaujančio personalo grupėse“, – pabrėžė M. Jankauskienė.

Lietuvos pramoninkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius pabrėžė, kad neužimtų darbo vietų skaičius gali būti aukštesnis nei praneša Užimtumo tarnyba.

„Laisvų darbo vietų lygis Lietuvoje auga rekordiškai ir šiuo metu šalyje yra beveik 27 tūkst. laisvų darbo vietų samdomiesiems darbuotojams. Tai net pusantro karto daugiau nei prieš metus. Realus laisvų darbo vietų skaičius yra didesnis nei registruojamas Užimtumo tarnyboje, nes ne visos laisvos darbo vietos yra registruojamos Užimtumo tarnyboje, o darbuotojų paieška vyksta ir per kitus paieškos šaltinius“, – komentavo V. Janulevičius.

Jis atkreipė dėmesį, kad verslams yra sudėtinga rasti kvalifikuotų darbuotojų Lietuvos rinkoje. Dėl darbuotojų stygiaus  esą ir Lietuvos biudžetas kas metus praranda milijonus eurų.

„Verslas susiduria su dideliais iššūkiais ieškant tinkamų, kvalifikuotų darbuotojų Lietuvos darbo rinkoje. Apklausus net ne visus asociacijos narius, matome, kad darbuotojų stygius atsilieps įmonių rezultatams, o tuo pačiu ir visai ekonomikai, biudžeto įplaukoms. Pavyzdžiui, apklausus tik dešimt įmonių, jos nurodė, kad trūksta virš 500 darbuotojų.

Įvertinus konkrečius šių įmonių mokamų vidutinių darbo užmokesčių dydžius gauname, kad dėl darbuotojų stygiaus kas mėnesį Lietuvos biudžetas ir „Sodra“ negauna beveik 250 tūkst. eurų, o per metus – ir virš 2 milijonų eurų“, – duomenimis dalinosi LPK prezidentas.

Šiuo metu trūksta ne tik kvalifikuotų, tačiau ir žemesnės kvalifikacijos darbuotojų – sunku kilti pareigose, nes nėra žmonių, kurie užpildytų žemesnes pozicijas.

„LPK atliktos narių apklausos rodo, kad dabar itin trūksta visų darbuotojų, ne tik aukštos kvalifikacijos. Neturėdamos pakankamai darbo jėgos įmonės negali vykdyti veiklos visu pajėgumu; planuoti plėtros; įmonėje dirbantys Lietuviai darbuotojai turi mažiau galimybių kilti karjeros laiptais, kadangi nėra kuo užpildyti žemesnių pozicijų. Lietuvos apdirbamosios gamybos sektorius sukuria maždaug penktadalį Lietuvos BVP (18 proc.)“ – kalbėjo V. Janulevičius.

Žadamas atlyginimų didėjimas

M. Jankauskienė teigė, kad didžioji dalis darbdavių žada algų augimą arba bent jau jų stabilumą – šiemet vidutinio darbo užmokesčio didėjimą mini kas antra įmonė.

„Užimtumo tarnybos atliktos darbdavių apklausos duomenimis (apklausta 2,5 tūkst. šalies įmonių), vidutinio darbo užmokesčio augimą įmonėje 2022 metais prognozuoja kas antra įmonė (50 proc.), mažėjimą – 2 proc. 48 proc. darbdavių prognozuoja, kad vidutinis darbo užmokestis įmonėje 2022 metais išliks nepakitęs“, – kalbėjo M. Jankauskienė.

Ji prognozavo, kad labiausiai vidutinis darbo užmokestis turėtų didėti pramonės sektoriuje, mažiausiai atlyginimas turėtų augti paslaugų sektoriuje.

„Didžiausią darbo užmokesčio augimą planuojančių įmonių dalis – pramonės sektoriuje (trys ir penkių pramonės darbdavių arba 60,4 proc. išsakė prognozes dėl augsiančio vidutinio darbo užmokesčio įmonėje), mažiausią – paslaugų sektoriuje (47,3 proc.). Darbo užmokestis augs dėl minimalios mėnesinės algos (MMA) kilimo šalyje ir tikėtino kai kurių darbuotojų trūkumo“, – pasakojo atstovė spaudai.

Ji užsiminė, kad gruodžio mėnesį minimalią mėnesinę algą gaunantys asmenys gali tikėtis didesnio darbo užmokesčio – jis keisis dėl MMA augimo.

„Užimtumo tarnybos laisvų darbo vietų registro duomenys, rodo, kad gruodį dažniausiai minimalus arba šiek tiek didesnis nei MMA buvo siūlomas lankstinukų ir spaudos platintojams, pensijų išnešiotojams, patalpų ir gatvių valytojams, kiemsargiams, kioskų ir turgaviečių pardavėjams, medelynų darbininkams, nekvalifikuotiems augalininkystės ir gyvulininkystės ūkių darbininkams, budėtojams, indų plovėjams, siuvėjams, prekių rūšiuotojams. Šių ir panašių profesijų darbuotojams, gaunantiems minimalų atlygį, darbo užmokestis kils dėl MMA augimo“, – pabrėžė M. Jankauskienė.

Padidėjus nekvalifikuoto sektoriaus darbuotojų algoms, tai gali paveikti ir kvalifikuotą darbą dirbančius asmenis – kad išliktų nusistovėjusios atlygio ribos, algos gali kilti.

„Tikėtina, kad metų eigoje darbdaviai turės peržiūrėti darbo užmokestį ir kvalifikuotą darbą dirbantiems darbuotojams – tam, kad būtų išlaikytos įmonėje nusistovėjusios ribos tarp atlygio už nekvalifikuotą ir kvalifikuotą darbą“, – kalbėjo atstovė spaudai.

Metinės pajamos „į rankas“ Lietuvoje – vienos mažiausių ES

V. Janulevičius pabrėžė, kad nors Lietuva yra viena iš mažiausias pajamas „į rankas“ gaunančių ES narių, per pastaruosius metus algų augimas mušė rekordus.

„Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvoje metinės pajamos „į rankas“ – maždaug 10550 eurų – išlieka vienos mažiausių ES, tačiau per pastarąjį dešimtmetį jos išaugo 101 proc., o pagal pajamų augimo tempus Lietuva yra antra šalis ES po Rumunijos. Palyginimui, metinės pajamos į rankas vidutiniškai euro zonoje per pastarąjį dešimtmetį išaugo 18 proc.“ – komentavo V. Janulevičius.

Jis kalbėjo, kad didėjanti konkurencija dėl darbuotojų buvo vienas iš pagrindinių veiksnių, kurie lėmė apie 10 procentų metinį atlyginimų augimą.

„28 proc. pramonės įmonių šiandieną nurodo, kad darbuotojų trūkumas yra pagrindinis veiksnys neleidžiantis įmonėms didinti savo gamybos apimčių – tokio aukšto rodiklio Lietuvos istorijoje dar nebuvo. Šiuo metu verslas ieško apie 60 tūkst. darbuotojų. Nekvalifikuotų darbuotojų trūkumas ženklia dalimi šiuo metu yra kompensuojamas komandiruojant juos iš kaimyninių šalių ir dėl tokios valstybės politikos yra prarandamos potencialios papildomos pajamos į Valstybės biudžetą. Darbdaviai labai aiškiai įvardija, kad šiandien dėl visos darbo jėgos iš užsienio vyksta arši konkurencinė kova su kaimyninėmis užsienio valstybėmis, iš šiuo metu Lietuva ją pralaimi dėl daugybės įvestų apsunkinimų, ribojimų, įvairių sąrašų ir kvotų“, – teigė LPK prezidentas.

Darbuotojai moka mokesčius Lenkijoje

V. Janulevičius atkreipė dėmesį, kad svarbus yra ekonomikos konkurencingumas, skirtumas tarp pajamų augimo ir darbo našumo augimo rodo šalies lygį.

„Skirtumas tarp metinių pajamų augimo ir darbo našumo augimo atspindi ekonomikos konkurencingumo pokytį. Lietuvoje skirtumas tarp šių tendencijų yra 72 proc. ir tai vienas blogiausių rezultatų ES, rodantis tai, kad per pastarąjį dešimtmetį mūsų ekonomikos konkurencingumas šiuo aspektu sumažėjo“, – pasakojo V. Janulevičius.

Jis kalbėjo, kad vyriausybės nepritarimas dėl paskirstytojo pelno apmokestinimo gali sukelti didelių sunkumų – Lietuva gali tapti nebekonkurencinga regione.

„Deja, bet vyriausybė taip ir neišgirdo verslo raginimo pereiti prie paskirstytojo pelno apmokestinimo, kuris paskatintų įmones daugiau investuoti į naujas, modernias, šiuolaikiškas, konkurencingas gamybos technologijas. Atitinkamai įmonės efektyviau ir greičiau pereitų prie aukštųjų ir vidutinių aukštųjų technologijų produkcijos gamybos. Paskirstytojo pelno apmokestinimo modelį taiko visos kaimyninės šalis, todėl neįgyvendinus šios siūlymo Lietuva taps nebekonkurencinga regione. Ši paskata tampa dar aktualesnė dabar, kai dėl įtampų su Kinija kyla grėsmė prarasti atėjusius ir veikiančius Lietuvoje investuotojus“, – sakė V. Janulevičius.

Taip pat didelė problema kyla dėl darbuotojų, įdarbintų Lenkijoje – jie moka mokesčius Lenkijoje, Lietuvos biudžetas praranda pajamas.

„Neramina dar ir tai, kad dalis darbuotojų, įdarbinamų Lenkijoje, komandiravimo ar subrangos pagrindu dirba Lietuvoje. Tokiais atvejais mūsų Valstybės biudžetas praranda pajamas, kai tokie darbuotojai moka mokesčius Lenkijoje. Pritariame, kad reikia investuoti į aukštesnę pridėtinę vertę, bet tai turėtų būti paraleliai vykstantis procesas, neužkertantis veikti įmonėms, kurios šiuo metu ir suneša į biudžetą beveik penktadalį BVP. Šiuo metu net 78 proc. apdirbamosios gamybos sektoriaus vertės kuria žemos arba vidutinės–žemos pridėtinės vertės gamybos sektoriai, tokie kaip maisto pramonė, baldų pramonė, plastikų ir metalų pramonė“, – kalbėjo V. Janulevičius.

Padėtų imigrantų srautas

Laisvosios rinkos institutas aiškiai konstatavo, kad Iki COVID-19 sukeltos krizės ekonomikai sparčiai augant ir atsirandant vis daugiau laisvų darbo vietų, bedarbių skaičius Lietuvoje vis tiek išliko gana didelis.

„Paradoksalu, tačiau tuo pat metu pastebimas ir didelis bedarbių skaičius bei rekordiškai aukštas laisvų vietų lygis. Tai galėjo lemti keletas aplinkybių: darbuotojų ir bedarbių persikvalifikavimo ir persiorientavimo priemonės nėra kryptingos ir tinkamai įgyvendinamos, žmonės neturi pakankamai motyvacijos įsilieti į darbo rinką“, – atkreipė dėmesį LPK prezidentas.

Jo nuomone, padidinus imigrantų srautus būtų galima sušvelninti dabartinį darbuotojų trūkumą, gyventojų skaičiaus ir darbingo amžiaus gyventojų mažėjimą.

„Lietuvoje nėra aiškios migracijos politikos, sprendžiančios darbuotojų trūkumo problemas ir iššūkius, susijusius su demografine Lietuvos situacija. Atsižvelgiant į darbuotojų trūkumą ir demografinę situaciją, sprendimas galėtų būti didinti bendrus imigracijos srautus, kompensuojant nuolatinį bendrą gyventojų skaičiaus ir darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus sumažėjimą. Svarbu užtikrinti teigiamą migracijos saldo (+11 tūkst. ar daugiau), kad nuo 2025 metų pradėtų augti bendras gyventojų skaičius“, – teigė V. Janulevičius.