Ekonomistai mano, kad meškos paslaugą padarys ir jau minėta minimalioji alga – priversti ją didinti darbdaviai greičiausiai kels ir paslaugų kainas, o tai sukels rūpesčių visiems. Didesnės taps ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos, brangiau teks pakloti ir už žalingus įpročius.
Kalėdiniai pirkiniai ir šventės baigiasi, kasdieniai rūpesčiai grįžta. Kaip visada, prasidedant naujiesiems, žmonėms rūpi, ar nudžiugins nauji algalapiai. Ir ar galės tautiečiai šiemet įpirkti daugiau produktų ir leisti sau daugiau pramogų? Atsakymas – ir taip, ir ne. Didžiausią pajamų šuolį – 14 proc. – pajus nekvalifikuotą darbą atliekantys žmonės. Minimali alga kyla rekordiškai daug – 88 eurais „popieriuje“, „į rankas“ suma perkops 500-us eurų.
Tiesa, jei kiltų tik minimalus užmokestis, nuskriausti pasijustų kvalifikuoti darbuotojai, gaunantys nesmarkiai didesnę nei minimalią algą. Jie darbdavio irgi reikalavo ar dar paprašys daugiau pinigų, tačiau verslas jų irgi iš kur nors turės sukrapštyti.
„Įdomu, ar verslas pajėgs tai finansiškai padaryti nedidindamas prekių ir paslaugų kainos“, – teigia buhalterių ir auditorių asociacijos vadovė Daiva Čibirienė.
Infliacija gruodį jau pasiekė 10 proc., o ženklią jos dalį lemia būtent algų, išmokų didėjimas. Taigi padidėjusi minimali alga, tikėtina, sukels sniego gniūžtės efektą – bendrą kainų augimą.
„MMA augimas yra labiau žalingas negu naudingas, nes šiuo metu Lietuvoje kaip ir neturime problemų dėl atlyginimų neaugimo“, – sako ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Didės ir iš biudžeto algas gaunančių tautiečių atlyginimai. Mokytojams darbo užmokestis augs šimtu eurų, medikams – iki 90-ies, viešojo sektoriaus darbuotojams – iki 80-ies, statutiniams pareigūnams – kiek daugiau nei šimtu eurų. Šie ir verslo darbuotojams pakelti atlyginimai vidutinę algą šiemet turėtų kilstelėti pusantro šimto eurų „popieriuje“.
Pokyčių įneš ir neapmokestinamasis pajamų dydis. Kaip pasakoja Buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė, pirmą kartą jis bus apskaičiuojamas pagal dvi formules. Tiems, kurie „į rankas“ uždirba kiek per tūkstantį eurų, NPD ir minimalios algos augimas pridės nuo dešimt iki daugiau kaip 60 eurų, daugiausia tiems, kurie uždirba mažiausiai. O štai uždirbantiems kiek daugiau nei 1050 eurų „į rankas“, valdžios pastangomis, gerų permainų nebus.
Jei valdantieji nebūtų įvedę papildomos formulės, ir uždirbantieji daugiau būtų gavę po papildomus 3 eurus per mėnesį. Bet negaus.
„Man dabar sunku suprasti, nes 3 eurai tikrai nekeičia biudžeto ir 3 eurų atėmimas iš vidurinės klasės, kuri legaliai moka visus mokesčius – nemanau, kad protingas sprendimas“, – kalba D. Čibirienė.
Pensijos jau šį mėnesį didėja maždaug pusšimčiu eurų. Neturintiesiems būtinojo stažo – keletu eurų daugiau nei tiems, kurie plušo visą gyvenimą. Visiems vienišiems ir neįgaliems senjorams atsiranda ir papildoma 32 eurų išmoka. Visgi augant infliacijai, kiek tai padidins perkamąją žmonių galią? Nors valdantieji iki šiol aiškina, kad pajamos augs sparčiau nei kainos, ekspertai optimizmu netrykšta.
„Nepajus tokio atlyginimų augimo poveikio perkamajai galiai, kaip juto 2020 m“, – teigia A. Izgorodinas.
„Klausimas tas, ar padidėjusios kainos atsvers kainų padidėjimą“, – sako ekonomistas Marius Dubnikovas.
„Daugiau pinigų turėsime kišenėse, ar daugiau galėsime nusipirkti – nemanau. Truputį liūdna dėl tų, kurie pinigus laikė bankų sąskaitoje ir niekur neinvestavo“, – kalba D. Čibirienė.
Beje, augant minimaliam darbo užmokesčiui, šešiais eurais didėja ir privalomojo sveikatos draudimo įmoka.
Smarkiai auga ir verslo liudijimo metinė kaina.
Pasak ekonomisto Mariaus Dubnikovo, sunkesni metai šįkart laukia net ne tų, kurie uždirba mažiausiai.
„Sudėtingesnė pusė bus vidurinioji klasė, kurie uždirba tarp 1 ir 2 VDU, nes jų atlyginimas tikrai nedidės 14 proc.“ – sako M. Dubnikovas.
Nuo sausio didėja ir alkoholio bei rūkalų akcizai. Iš svaigalų labiausiai dėl to brangsta stiprieji gėrimai. Butelis vyno pabrangsta 10 centų, o alus – vos pora centų. Pakelio cigarečių kaina didėja 17 centų, cigarai, cigarilės ir kaitinamasis tabakas – beveik 30 centų.
„Biudžetui neatneš tiek naudos, kiek prognozuojama, nes kartu su didesniais mokesčiais galime pajusti ir mažesnį atitinkamų prekių vartojimą, kadangi jos taps brangesnės“, – teigia A. Izgorodinas.
Finansų ministerija prognozuoja, kad šiemet metinė infliacija sieks 4,5 proc., o vidutinis darbo užmokestis turėtų augti devyniais procentais.
