O Užimtumo tarnyba plečia trūkstamų profesijų sąrašo projektą 2022 metams. Tai leis lengviau darbinti užsieniečius.
Iš Indijos atkeliavęs Mujamilis darbuojasi virtuvėje viename iš Vilniaus restoranų.
„Man labai patinka dirbti, iškart, kai gavau profesionalų virėjo išsilavinimą, dirbti virtuvėje man labai gera. Pasirinkau Lietuvą, nes malonūs žmonės, aplinka, man tai gerai. Šalta, bet reikia prisitaikyti prie oro sąlygų, net Indijoje kartais šalta, sninga, bet gražu“, – teigia indas Mujammil Ansari.
Restorano vadovas sako, kad restorane dirba iš viso 5 žmonės iš Indijos. Juos pakvietė, nes virtuvėje trūko darbuotojų, o Lietuvoje jų nesurado net po ilgų paieškų.
„Anksčiau tokios aštrios problemos nebuvo, bet vienu momentu tiesiog padėtis tapo labai kritiška, neįmanoma surast, vos ne penkis skelbimus dedu vienu metu, kadangi ir Kaune ir Vilniuj turim restoraną, per visą mėnesį rezultatų yra nulis“, – sako „Awokado noodle bar“ vadovas Aleksejus Kirija.
Pasak Kirijos, kviesti žmones iš taip toli buvo rizikinga, tačiau ilgainiui rizika pasiteisino.
„Jie, kad iš ten išvažiuotų, apiformintų visus dokumentus, moka nemenkus pinigus netgi mūsų atžvilgiu, o jų atžvilgiu labai daug“, – sako A. Kirija.
Pats faktas, kad jie pasiryžta sumokėti tuos pinigus ir yra jų darbo nusiteikimo kokybės ženklas. O štai kitas indas – Jinto, dirba masažistu SPA centre. Jau ruošia masažo stalus ateinantiems klientams.
Vyras Lietuvoje gyvena ir dirba jau penkerius metus. Pasakoja, kad jam patinka, tik teko priprasti prie šalto klimato.
„Mano draugas dirbo, jis taip pat dirbo beveik penkerius metus, tuomet kai jis išėjo, aš parskridau iš Indijos ir atėjau dirbti. Atvažiavau į Lietuvą sausį, Indijoje tuomet buvo 40 laipsnių šilumos, ir kai atvažiavau buvo labai šalta, bet dabar aš jau įpratęs. Viskas puiku, žmonės labai draugiški man, dabar jau penkeri metai, aš labai džiaugiuosi būdamas“, – kalba indas Jinto Antony.
SPA centro atstovė sako, kad indų jų SPA centruose – 8. Specialistų, kurie mokėtų daryti tokius specializuotus masažus, anot atstovės, Lietuvoje tiesiog nėra.
„Mes rūpinamės viskuo, nuo pat atvežimo, apmokome, pasirūpiname, kad gautų vizas ir atvažiavę, kad gautų apgyvendinimą ir panašiai. Tai visą pradžią suteikiame mes, kad galėtų įsikurti“, – teigia „East Island SPA“ rinkodaros vadovė Justina Kamarauskė.
Lietuvoje trūkstant darbuotojų, verslas vis dažniau iš įdarbinimo agentūrų sulaukia pasiūlymų darbinti žmones iš Indijos. Viena tokių agentūrų sako, kad per metus Lietuvoje įdarbino 20 indų. Tiesa, iš Indijos atvykstantiems žmonėms įdarbinimas kainuoja apie 600 eurų.
„Šiaip yra didelė paklausa, bet kiti darbdaviai nenori jų imti vien dėl to, nes jie kalba angliškai, tai dėl šito turim vieną problemą, nes jie nemoka rusų, ko daugiau žmonės Lietuvoj rusiškai kalba ir jiems yra sunkiau kartais įsidarbinti“, – sako „Intelligent solutions Europe“ vadovė Ieva Jonauskaitė.
Šiuo metu į Lietuvos įmonėse dirba 214 indų. O prieš metus darbavosi per pusę mažiau – 107 indai. O daugiausia užsieniečių į Lietuvą atkeliauja dirbi iš Baltarusijos, Ukrainos ir Rusijos.
Užimtumo tarnyba šiemet trūkstamų darbuotojų sąrašo projektą 2022 metams papildė 80 specialybių. Dabar iš viso ten įtrauktos 163 specialybės. Toks procesas neva leis lengviau darbinti darbuotojus iš užsienio.
„Darbuotojai, pagal trūkstamų profesijų sąrašą, tol, kol yra neišnaudojama darbuotojams sektoriuje nenustatyta kvota, atvyksta be leidimo dirbti, tiesiog, kaip trūkstamos profesijos atstovai. Kai kvota yra išnaudojama, darbuotojams tikrai neužkertamas kelias atvykti, o įmonėms jų atsivežti, tiesiog procedūra yra įprasta tvarka“, – sako Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė.
Pramonė skundžiasi, kad darbuotojų stygiaus problema šalyje tik aštrėja, trūksta ir kvalifikuotų ir nekvalifikuotų darbuotojų. Anot Pramonininkų konfederacijos generalinio direktoriaus Ričardo Sartatavičiaus, kvotų iš viso reikia atsisakyti.
„Tada kai trūksta darbuotojų apskritai, tų kvotų reikia atsisakyti, reikia įvežti tiek, kiek reikia. Aš kalbu iš 3-ųjų šalių“, – sako pramonininkų konfederacijos generalinis direktorius Ričardas Sartatavičius.
Pagal naują tvarką, kitąmet kvotos leis įdarbinti beveik 36 tūkst. užsieniečių, kurių profesija įtraukta į Lietuvoje trūkstamų profesijų darbuotojų sąrašą: 16 tūkst. darbuotojų paslaugų srityje, 9,5 tūkst. – pramonės, 9,1 tūkst. – statybos, 1 tūkst. – žemės ūkyje.
