algos

Daugiau pinigų keliams, didesni atlyginimai mokytojams ir pareigūnams, didesnės išmokos šeimoms, pensijos – socialdemokratų vedamos Vyriausybės programoje pažadų jūra. Nors socialdemokratai su koalicijos partneriais gyventojams žada daug, iš kur ims pinigų tų pažadų įgyvendinimui – programoje neužsimena nė žodžiu. Valdantieji, paklausti apie papildomas lėšas ambicingų tikslų įgyvendimui, per daug į kalbas nesileidžia ir žada detales atskleisti vėliau.

„Achemos grupės“ valdomos Jonavos azoto trąšų gamyklos „Achema“ vadovybei ir profesinei sąjungai ketvirtadienį pradedant derybas dėl naujos kolektyvinės sutarties, bendrovės vadovė Audronė Kuskytė teigia pasigendanti argumentų ir logikos darbuotojams reikalaujant gerokai didinti atlyginimus.

Finansų specialistai skaičiuoja, kad Vilniuje ir regionuose atlyginimai skiriasi. Pavyzdžiui, sostinėje algos net 3 kartus didesnės nei už 50 kilometrų esančiuose Šalčininkuose. Ekonomistai įspėja, kad nieko nedarant šis skirtumas taps dar ryškesnis. O dėl visko kalti ir patys regionų gyventojai, kurie veja lauk potencialius investuotojus ir darbdavius.

Vienas iš įtakingiausių Europos krepšinio agentų Miško Ražnatovičius griežtai nepritaria vis garsiau svarstomai idėjai įvesti Eurolygoje „algų kepurę“. Apie tai pastaruoju metu yra užsiminęs ir lygos vadovas Paulius Motiejūnas. „Jie nesupranta, ką daro. Algų kepurės taisyklė yra NBA, UEFA lygoje, tad jie nori padaryti tą patį, bet jie nesupranta, kad tai nėra tas pats. NBA žaidėjai yra aukščiausiame lygyje ir jie neturi, kur daugiau išvykti žaisti. Futbole situacija ta pati.

Sveikatos apsaugos ministerija skelbia gerą žinią – medikų atlyginimai kitąmet kils 10 proc., o daliai slaugytojų – realiai net 20 proc. Vis tik pačios medikų profesinės sąjungos neslepia nusivylimo, kad susitarti pavyko ne dėl visko. Be to, realybėje tiek, kiek žadama, algos pakils ne visiems, o kiti dar turės pakovoti su įstaigų vadovybe.

Vyriausybė teikia kitų metų valstybės biudžetą, kurį finansų ministrė vadina ištesėtų pažadų biudžetu. Jame maždaug dešimtadaliu didinamos pensijos, medikų ir mokytojų algos, vaiko pinigai, tačiau mažinamas kelių finansavimas, o deficitas – maksimalus, tad dešiniųjų Vyriausybės parengtą kitų metų valstybės biudžetą opozicija vadina bomba. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Lietuvos gyventojų pajamos pastaruoju metu augo. Lietuvių perkamoji galia išaugo ir lenkia kaimyninių šalių gyventojų pajamų augimą. Prognozuojam, kad kitais metais gyventojų pajamos didės dar daugiau. „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas skaičiavo, kad per pastarąjį penkmetį Lietuvos gyventojų perkamoji galia išaugo net 35 proc. „Tai yra  įspūdingas pasiekimas, turint omenyje, kad Latvijoje ji išaugo vos 17 proc., o Estijoje – sumažėjo 1 proc.

Seimo ir Vyriausybės koridoriuose – naujų algų laukimo nuotaikos. Kadencija baigianti dabartinės valdžios atstovai neslepia, kad dirbti už kiek daugiau nei 2000 eurų didelio noro nėra, nes tokių pinigų vos pakanka išgyvenimui. Naujiems seimūnams alga į rankas didės nuo 2100 iki 3800 eurų. Dar didesnis šuolis numatomas Seimo pirmininkui ir žmogui, kuris vadovaus Vyriausybei. Atlyginimas po mokesčių didėtų iki 5200 eurų į rankas. Seimo vicepirmininkai gautų – 4600 eurų.

Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narė Laima Nagienė ketvirtadienį ketina pasiūlyti parlamentui aiškiau sureguliuoti karjeros siekiančių mokslininkų algas. Mokslo ir studijų įstatyme ji siūlo numatyti, kad darbuotojui užėmus aukštesnes pareigas tame pačiame moksliniame institute, pareiginės algos koeficientas turi būti didesnis už žemesnėse pareigose turėtą koeficientą.

Seimo narys socialdemokratas Linas Jonauskas antradienį ketina pateikti parlamentui siūlymą savanoriškais pagrindais neatlygintinai dirbantiems neetatiniams aplinkos inspektoriams mokėti atlyginimą. Jeigu Seimas pritartų jo inicijuotoms Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo pataisoms, neetatiniams aplinkos apsaugos inspektoriams už darbą būtų apmokama, išskyrus atvejus, kai yra pasirašyta savanoriškos veiklos sutartis.

Kiekviena mėnesį darbuotojai gauna atlyginimus. Paprastai jie išmokami nustatytą dieną. Tačiau ne visi darbdaviai laikosi susitarimo. Darbo teisės specialistai įspėja, kad pavėlavę sumokėti algą darbdaviai darbuotojui privalo pervesti ir delspinigius. Naujienų portalo tv3.lt skaitytoja Jurgita teiravosi, ar darbdavys algą gali išmokėti, kada panorėjęs. „Darbo sutartyje nurodyta, kad algą turiu gauti iki mėnesio 5 dienos.

Ekonomikos nuosmukis jau praeityje, sako ekonomistas Tadas Povilauskas. Jis prognozavo, kad šiemet pagal BVP pokytį gerokai aplenksime Latviją ir Estiją. Infliacijos žemumos liko praeityje, o kitąmet infliacija kils iki 3 procentų. Mažės palūkanų normos. Ekonomistas prognozuoja, kad Europos Centrinis Bankas (ECB) palūkanas šiemet mažins dar du kartus, o kitąmet – penkis. Tačiau kitais metais taip sparčiai nebedidės atlyginimai.

Šiemet įsigaliojo nauja paramos nepasiturintiems gyventojams teikimo tvarka. Vietoje anksčiau dalintų ilgo galiojimo maisto produktų ir higienos prekių paketų, žmonės gavo socialines korteles. Dabar patys gyventojai sprendžia, ką už 8,3 euro per mėnesį įsigyti pasirinktoje parduotuvėje ar prekybos tinkle. Anot jų, skiriama suma gerokai per maža.

Lietuviai vis daugiau skolinasi būsto remontui, automobiliams ir netgi atostogoms. Tarpusavio skolinimosi platformos „Finbee“ duomenimis, pirmą šių metų pusmetį išduotų vartojimo paskolų suma išaugo 30 procentų ir pasiekė 15 milijonų eurų. Ekonomistai teigia, kad skolinimosi augimą skatina vis kylantys atlyginimai ir sumažėjusi infliacija.   Tiesa, patys gyventojai atlyginimų kilimo nepastebi ir mano, kad žmonės skolinasi, mat nori gyventi geriau čia ir dabar.

Atlyginimai šalį dalija į dvi Lietuvas – Vilniuje vidutiniškai vienas gyventojas uždirba daugiau nei 1500 eurų į rankas, o Zarasuose net puse tūkstančio mažiau. Negana to, šis atotrūkis ir toliau auga. Kur Lietuvoje algos mažiausios, o kuriose savivaldybėse didžiausios – TV3 žinių reportaže. Vilkaviškio rajone gyvenantis Saulius prieš du mėnesius grįžo iš užsienio, kur uždarbiavo. Vyras darbavosi ne vienoje užsienio šalyje, bet apsisprendė visam laikui grįžti į Lietuvą pas šeimą.

Prezidento rinkimus antrajame ture pralaimėjusi konservatorių kandidatė premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad planuojamos didesnės kitų metų valstybės biudžeto pajamos bus skirtos Vyriausybės įsipareigojimams vykdyti – indeksuoti pensijas, socialines išmokas, didinti mokytojų atlyginimus, padengti valstybės skolos išlaidas.

Pernai vidutinė alga Lietuvoje didėjo 13 procentų, tad aktualu, ir kiek atlyginimai augs šiemet.  Ekonomistai neslepia – metų pradžioje algos jau augo sparčiau nei rodė prognozės – daugiau nei 10 procentų. Visgi darbdaviai mano, kad metams įsibėgėjant, šitaip smarkiai didinti algų nebebus iš ko ir 10 procentų augimas neviršys. Profsąjungos ragina nesustoti ir toliau dideliais tempais didinti minimalų uždarbį, nes šis kelia ir vidutinę algą.

Biudžetinėse įstaigose dirbantys medikai sako esantys palikti už borto – atlyginimai nekyla, žmonės palieka darbus, o darbo krūviai tik auga. Darbuotojai apgailestauja, kad atskirtis tarp viešojo ir biudžetinio sektoriaus tik didėja: jei vieniems algos šiemet kyla 20 proc., kitiems – simboliškai vos apie 20 eurų ar išvis nekilo. Norėdamos atkreipti dėmesį į biudžetinio sektoriaus sveikatos priežiūros darbuotojų problemas juos atstovaujančios profesinės sąjungos trečiadienį 15 val.

Iš Kelmės rajono – tiesiai į Lenkiją ar Ispaniją. Tokį popierinių puodelių gamybos verslą 2016 m. įsuko vienos įmonės vadovai. Kalbinti darbuotojai ir savo veikla, ir atlyginimais patenkinti. Štai vyriausioji pakuotoja Ieva uždirba per tūkstantį eurų, sausį alga esą pakilo maždaug šimtu eurų.  „Atlyginimai geri, moka laiku, visada pakelia, kai reikia. Žiūrima, kaip ir tu stengiesi, pats žmogus“, – sako vyriausioji pakuotoja Ieva.

Mindaugo Kuzminsko atstovaujama Atėnų AEK komanda išgyvena sunkius laikus tiek aikštelėje, tiek už jos ribų. Praėjusį savaitgalį AEK 79:89 nusileido absoliutiems autsaideriams Patrų „Apollon“, kuriems tai buvo vos ketvirtasis laimėjimas per 24 susitikimus. AEK nepateko į stipriausių komandų šešetuką ir dabar antrajame čempionato etape varžosi su 7–12 vietą užimančiomis ekipomis, kur pirmauja antroje grupėje. SDNA.

Lietuvoje vis didėjant maistu sau apsirūpinti neišgalinčių žmonių skaičiui, „Maisto bankas“ padėti kiekvienam iš jų nebepajėgia. Lyginant su pernai metais, maistą neišgalinčių nusipirkti žmonių, kurių pajamos yra mažesnės nei 500 eurų, padaugėjo 7 procentais.  Daugiau apie tai – TV3 žiniose.  Į „Maisto banko“ atiduotuvę atėjęs 30-metis Edgaras jau susirinko maisto produktų krepšelį sau ir savo šeimai – žmonai ir keturiems vaikams.

Teismas pagaliau pradėjo nagrinėti bylą, kurioje už šnipinėjimą Rusijai nuteisto Algirdo Paleckio bendražygiai kaltinami padėję Rusijai ir Baltarusiai veikti prieš Lietuvą, taip pat ir neigę sovietų padarytus nusikaltimus. Patys paleckininkai kaltinimų nepripažįsta, sako, kad jie yra žurnalistai ir tik dirbo savo darbą.

Šalyje trūkstant pasieniečių, ugniagesių, kitų statutinių pareigūnų, o ypatingai policininkų, ministrė Bilotaitė giriasi, kad algos šiemet augs 6-iems iš 10-ies pareigūnų. Tik kiek konkrečiai kam didės algos – tai priklauso nuo pareigų, stažo ir daugelio kitų dalykų.

Lietuvos įmonių aukščiausio lygio vadovų vidutinis bazinis atlyginimas pernai augo sparčiausiai Baltijos šalyse, rodo naujausias tyrimas.  Bendrovės „Figure Baltic Advisory“ atlikto tyrimo duomenimis, pernai, kaip ir 2022 metais, Lietuvoje vidutinis jų mėnesio bazinis atlyginimas augo 13,6 proc., Latvijoje – 9,2 proc., Estijoje – 8,8 procento. Lietuvoje augo 85 proc. vadovų bazinis atlygis, tuo metu Latvijoje ir Estijoje – atitinkamai 75 proc. ir 69 proc.

Vyriausybė trečiadienį patvirtino atnaujintą Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašą, kuriame numatyti mokytojų ir kitų švietimo darbuotojų atlyginimų didinimai. Taip pat tvarkos apraše įtvirtintas didesnių lėšų skyrimas vadovėlių ir skaitmeninių priemonių įsigijimui. „Šiandien švietimo dokumentuose galutinai įtvirtinome tai, kas anksčiau buvo sutarta dėl pedagogų atlyginimų didinimo ir darbo sąlygų gerinimo.

Seimas ketvirtadienį planuoja priimti naujos redakcijos įstatymą, kuriuo nustatoma viešojo sektoriaus darbuotojų, tarp jų – ir mokytojų, darbo apmokėjimo tvarka. Į šį įstatymo paketą įtrauktas švietimo darbuotojų algų kėlimas po 10 proc. nuo kitų metų sausio ir rugsėjo, taip pasiekiant metinį 21 proc. kilimą, kaip su švietimo profesinėmis sąjungomis, išskyrus streikuojančią Andriaus Navicko Lietuvos švietimo darbuotojų profesine sąjungą, sutarė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

Artėjant šventėms lietuviai jau svajoja apie dovanas ir pinigines premijas. Darbdaviai sako, kad kai darbuotojų nuolat trūksta, nemokėti premijų lojaliesiems būtų neatleistina, tad vieni gaus keliasdešimt eurų, o kiti ir po kelis tūkstančius. Lietuviai jau dairosi ir dovanų draugams bei artimiesiems, tačiau dauguma išlaidauti neketina – planuoja išleisti tiek pat, kiek pernai, nors kainos didesnės bent dešimtadaliu.

Stebint streikuojančios profsąjungos atstovams, Seimas antradienį atmetė kelis opozicijos teiktus siūlymus kitąmet didinti darbo užmokestį mokytojams labiau, nei siūlo Vyriausybė. Tokie balsavimai surengti parlamentui priimant kitų metų valstybės biudžetą. Prieš biudžeto priėmimą, Seimo nariai balsuoja dėl atskirų parlamentarų pasiūlymų, kuriems priėmimo išvakarėse nepritarė Ministrų kabinetas.

Marijampolės ekspedijavimo bendrovė „Ipukis logistics“ spalį mokėjo didžiausias algas Lietuvoje – 11 jos darbuotojų gavo vidutiniškai po 63,1 tūkst. eurų iki mokesčių, rodo „Sodros“ duomenys. Biotechnologijų įmonės „Biotech LT“ devynių darbuotojų atlyginimų vidurkis siekė 24 tūkst. eurų, krovinių vežimo ir logistikos grupės „Girteka Group“ (5 darbuotojai) – daugiau nei 21,5 tūkst. eurų, o krovinių pervežimo bendrovės „Argodos logistika“ (7 darbuotojai) –18,6 tūkst. eurų.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad tuo atveju, jei vidutinis šalies atlyginimas augs greičiau nei prognozuota ir bus matyti, kad mokytojų atlyginimai nepasieks pažadėto 130 proc. vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (VMDU) dydžio, biudžetas bus peržiūrėtas ir įsipareigojimas įvykdytas.

Naujausios atlyginimų prognozės – per 2023-iuosius atlyginimai vidutiniškai didėja apie 12 procentų,  tačiau artėjantys 2024-ieji bus nebe tokie dosnūs: algos kitąmet turėtų augti lėčiau, vidutiniškai iki 10 procentų. Tačiau ekonomistai bloga žinia tokio augimo nevadina: esą algos pagaliau turėtų didėti sparčiau nei kainos. Jau aišku, kad viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai kitąmet didės apie 10 procentų.

Naujausios atlyginimų prognozės – per 2023-iuosius atlyginimai vidutiniškai didėja apie 12-a procentų, tačiau artėjantys 2024-ieji bus nebe tokie dosnūs: algos kitąmet turėtų augti lėčiau, vidutiniškai iki 10-ies procentų. Tačiau ekonomistai bloga žinia tokio augimo nevadina: esą algos pagaliau turėtų didėti sparčiau nei kainos. Jau aišku, kad viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai kitąmet didės apie 10 procentų.

 JAV medicinos priemonių ir medikamentų gamintojos „Baxter International“ antrinė rinkodaros ir reklamos bendrovė Lietuvoje „Baxter Lithuania“ rugsėjį mokėjo didžiausias algas šalyje – penkiems darbuotojams priskaičiuota po 33,7 tūkst. eurų iki mokesčių, rodo „Sodros“ duomenys. Reklamos agentūra „Future Technologies“ šešiems darbuotojams išmokėjo po 26,6 tūkst. eurų, mašinų įrangos komponentų projektavimo, remonto ir prekybos įmonė „SKF Lietuva“ (7 darbuotojai) – po 21,2 tūkst.

Ministrų kabinetas trečiadienį padidino valstybės apmokamų advokatų valandinį darbo užmokesčio bazinį dydį – nuo sausio jis sieks nebe 20, o 25 eurus. Vyriausybė taip pat pritarė Teisingumo ministerijos siūlymui 50 eurų bazinį dydį mokėti specialius mokymus išklausiusiems ir specializuotose bylose dirbantiems advokatams. Dvigubai didesnio atlyginimo galimybę numato vasarą priimtos įstatymo pataisos.

Jau kurį laiką ypač įtemptomis ir net galimų streikų nuotaikomis gyvenančiai medikų bendruomenei sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sako nešantis gerą žinią. Pasak jo, atlyginimai kitais metais turi augti mažiausiai 10 proc.

Vilniaus taryba šią savaitę atmetė opozicijos siūlymą pedagogams skirti 100 eurų kanceliarinėms priemonėms įsigyti, sostinės meras Valdas Benkunskas tokią iniciatyvą vadina politikavimu. „Tai nėra kanceliarinės priemonės. Kanceliarinės priemonės užima tik nedidelę dalį. Jūs žinote, kad tai yra ir metodinė medžiaga skaitmeniniam priėjimui prie metodinės literatūros, testų, egzamino užduočių, tam taip pat reikalinga licencija.

Artėjant rinkimams, politikai vilioja rinkėjus pažadais sumažinti mokesčius, padidinti atlyginimus ir pan. Tokia tendencija šiuo metu vyksta Lenkijoje ir, pasak ekonomisto, netrukus gali ateiti ir į Lietuvą. Taigi, savo paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“ SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas vardijo 5 politinių Lenkijos partijų siūlymus artėjant rinkimams. Anot jo, Lietuvos politikai neblogai žino, kas vyksta Lenkijoje ir iš ten kai kurie pasisemia idėjų bent jau diskusijoms.

Dalyje šalies švietimo ir ugdymo įstaigų penktadienį prasidėjus dviejų valandų įspėjamajam pedagogų streikui švietimo ministras Gintautas Jakštas sako, kad planuojamas atlyginimų didinimas bus didžiausias šalies istorijoje. „Racionaliai žiūrint, tai bus didžiausias didėjimas šalies istorijoje“, - LRT radijui penktadienį teigė jis paklaustas, ar kitą savaitę ministerijos pateikiamas pasiūlymas tenkins ir nuo neterminuoto streiko sustabdys profsąjungos atstovus.

Kol vieni specialistai prognozuoja neišvengiamą krizę, kiti kalba apie galimą Lietuvos ekonomikos pakilimą. Bent kol kas labiausiai jis jaučiamas darbo rinkoje, kurioje daug gerų darbo pasiūlymų, o algos ant popieriaus siekia ir 8 tūkst. eurų. „Swedbank“ vyresnysis ekonomistas Vytenis Šimkus pastebėjo, kad Lietuvos darbo rinka iš tiesų demonstruoja netikėtą atsparumą.

Lietuvių algos toliau didėja ir jau pasiekė apvalią sumą – 2000 eurų. Tačiau atskaičius mokesčius, ši alga yra trečdaliu mažesnė, tad gyventojų neguodžia. Didesnėmis algomis lietuviams neleidžia pasidžiaugti ir infliacija, o perkamoji galia, anot ekonomistų, į prieškrizinį lygį sugrįš tik kitais metais. Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis šiemet auga kas mėnesį vidutiniškai po procentą ir vasaros viduryje pasiekė 2000 eurų. Tai skelbia Valstybės duomenų agentūra.

Atlyginimai šalį dalija į dvi Lietuvas: Vilniuje vidutiniškai vienas gyventojas uždirba daugiau nei 1400 eurų į rankas, o Zarasuose beveik 500 eurų mažiau. Ekonomistai tokiais dideliais algų atotrūkiais nesistebi, nes didmiesčiuose atlyginimai ir turi būti didesni, tačiau priduria, kad prarają tarp atlyginimų reikia bandyti lopyti.  Kretingiškiui renginių vedėjui Artūrui priklauso vaikams skirtas žaidimų kambarys. Artūras šį šeimos verslą pradėjo prieš penkerius metus.

Nyderlandų orlaivių priežiūros bendrovė „Aircraft Part-Out Company Europe“, Lietuvoje turinti filialą „APOC Lithuania“, liepą mokėjo didžiausias algas – keturiems darbuotojams išmokėta po 28,4 tūkst. eurų (iki mokesčių), rodo atviri „Sodros“ duomenys. Latvijos farmacijos didmeninės prekybos įmonė „Recipe Plus“ penkiems darbuotojams Lietuvoje mokėjo vidutiniškai po 22 tūkst. eurų, Kipro „Activeplatform Hoding“ kontroliuojama IT bendrovė „Cloud development“ keturiems darbuotojams – po 21 tūkst.

Didesnių algų ir geresnių darbo sąlygų reikalaujantys Lietuvos mokytojai skelbia streiką ir rugsėjo viduryje nedirbs dvi valandas. O jei vyriausybė jų reikalavimų netenkins, dar po dviejų savaičių grasina streikuoti neterminuotai. Švietimo ir mokslo ministras teigia, kad vyriausybė susitarimus su mokytojais dėl algų kėlimo vykdo ir pagrindo streikui nemato, o kai kurie tėvai jau nerimauja, kad mokytojams streikuojant vaikai neturės užsiėmimo.

Kitąmet svarstoma algas mokytojams kelti du kartus, sako švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas.   „(...) svarstomas variantas, kad kitais metais mokytojams reikėtų kelti atlyginimą du kartus – tiek nuo sausio pirmosios, tiek nuo rugsėjo pirmosios“, – pirmadienį po Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos diskusijos kalbėjo G. Jakštas. Anot jo, šiuo metu esantis sutarimas, kad algos mokytojams kiltų 130 proc.

Krepšinio sirgaliams skaičiuojant paskutines dienas iki ilgai lauktos Pasaulio taurės, oficialus čempionato transliuotojas tv3.lt nutarė paskaičiuoti ir krepšininkų atlyginimus. Lietuvos rinktinės vyr. treneris Kazys Maksvytis jau paskelbė galutinį dvyliktuką, kuris gins mūsų šalies garbę planetos pirmenybėse.

Iš Lietuvos pasitraukianti informacinių technologijų (IT) bendrovė „Uber Lithuania Software and Development“ birželį mokėjo didžiausią atlyginimą Lietuvoje – 31 darbuotojui vidutiniškai mokėta po 68,9 tūkst. eurų iki mokesčių, rodo „Sodros“ duomenys. Klaipėdos laivų agento, tarpininkavimo ir krovinių ekspedijavimo bendrovėje „Oocl“ birželį vidutinis atlyginimas buvo 56,6 tūkst. eurų.

Augant kainoms, gyventojai nori uždirbti daugiau. Tačiau ekonomistai skaičiuoja, kad algos  Lietuvoje ilgą laiką kilo sparčiau nei darbuotojų produktyvumas, todėl artimiausiu metu atlyginimai taip sparčiai nebedidės. Vis dėlto darbuotojai guodžiami, kad kitąmet infliacija mažės, taigi ir kelių procentų algos didėjimas bus juntamas. Verslo atstovai pažymi, kad nepaisant sudėtingos ekonominės situacijos šalyje, įmonės atlyginimus darbuotojams didins.

Seimas antradienį ketina pradėti svarstyti prezidento Gitano Nausėdos siūlymą prokurorams darbo užmokestį didinti ne nuo kitų metų sausio, o nuo šių metų spalio. Pagal projektą, 1785,4 euro bazinis dydis prokurorų darbo užmokesčiui apskaičiuoti turėtų būti naudojamas nuo spalio 1 dienos. Pataisomis numatyta, kad generalinio prokuroro darbo užmokestis būtų beveik 8,4 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių (dabar pareiginė alga be priedų yra 4,3 tūkst.

Prezidentas Gitanas Nausėda siūlo prokurorams darbo užmokestį didinti ne nuo kitų metų sausio, o nuo šių metų spalio. Valstybės vadovas registravo atitinkamas įstatymo pataisas. Pagal projektą, 1785,4 euro bazinis dydis prokurorų darbo užmokesčiui apskaičiuoti turėtų būti naudojamas nuo spalio 1 dienos. Pataisomis numatyta, kad generalinio prokuroro darbo užmokestis būtų beveik 8,4 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių (dabar pareiginė alga be priedų yra 4,3 tūkst.