Kai kurie specialistai kritiškai vertina tai, kad žmonės priversti ieškoti papildomus darbus. Anot jų, darbuotojai turi uždirbti tiek, kad užtektų vieno atlyginimo iš vieno darbo. Tačiau nemažai gyventojų vis tiek ieško, kaip prisidurti prie algos.
Dalijasi patirtimi, kaip uždirbti papildomai
Štai vilnietis socialiniame tinkle ieškojo papildomo darbo pasiūlymų.
„Pasidalinkite, kaip užsidirbate papildomai? Galbūt kažkur investuojate, o gal kažką gaminate ar siūlote paslaugas“, – klausė vyras.
Vienas komentatorius siūlė atmesti greitų investicijų galimybę.
„Tikriausiai po šio įrašo sulauksite daugybės žmonių žinučių, kurie kvies kur nors investuoti. Tačiau investavus greitų pinigų nebūna, tai yra ilgas procesas.
Turint šiek tiek atliekamų pinigų galima padėti indėlį į banką. Tokiu būdu šiek tiek uždirbsite nuo turimų pinigų. Vis geriau negu pinigus tiesiog laikyti banke“, – patarė vyras.
Tuo metu kita komentatorė siūlė žmonėms teikti paslaugas.
„Galite prižiūrėti vaikus, gyvūnus, senolius, tvarkyti namus, pjauti žolę. Papildomos veiklos galimybių yra labai daug.
Aš savaitgaliais prižiūriu kaimynų šunis, kai jie kur nors išvyksta. Taip per savaitgalį uždirbu apie 50 eurų. O jeigu prižiūriu ne vieną šunį, uždirbu dvigubai ar trigubai daugiau“, – pasakojo mergina.
Kita moteris pasakojo, kad tvarko butus.
„Dirbu pamainomis, todėl dalį laisvų dienų skiriu kitam darbui. Tvarkau butus, už valandą prašau 10 eurų. Kitos tvarkytojos, turinčios daugiau patirties, mačiau, kad už valandą prašo 15–20 eurų. Taigi per dieną galima uždirbti kelias dešimtis eurų“, – skaičiavo moteris.
Papildomus darbus kritikavo
Lietuvos profesinių sąjungų pirmininkė Inga Ruginienė sakė, kad darbuotojų atlyginimas turėtų būti toks, kad jiems nereikėtų ieškoti papildomo uždarbio.
„Nemažai darbuotojų net savo atostogas išnaudoja kitam darbui, kad galėtų užsidirbti papildomai. Lietuvos darbdavių tikslas turėtų būti mokėti tokius atlyginimus, kad žmonėms nereikėtų ieškoti papildomo darbo.
Juk ne veltui yra nustatytos darbo ir poilsio normos, žmogus negali dirbti 24 valandas per parą. Jis turi skirti savo laiką ne tik darbui, bet ir poilsiui, savo pomėgiams, šeimai“, – vardijo darbuotojų atstovė.
I. Ruginienė pastebėjo, kad darbo ir šeimos santykių derinimas yra ypatingai svarbus.
„Tai atsiliepia gyventojų emocinei, psichinei sveikatai. Darbuotojas dirbdamas antrą ar trečia darbą aukoja savo sveikatą, emocinę būklę, nes atsiranda tam tikri nesusipratimai ir ginčai šeimoje. Žmogus nebeturi laiko savo šeimos nariams“, – komentavo darbuotojų atstovė.
Pasak jos, po 20 metų toks darbuotojas bus praradęs sveikatą ir emociškai palūžęs.
„O juk dirbti dar reikės iki pensijos. Todėl būtina ilsėtis ir tausoti savo sveikatą.
Derėdamiesi dėl atlyginimų kėlimo, visada tai akcentuojame. Žmogus turi uždirbti pakankamai, turėdamas vieną darbą“, – tikino I. Ruginienė.
Uždirba ir 800 eurų per mėnesį
Papildomai uždarbiaujantys šalies gyventojai dažniausiai užsidirba iki 50 eurų per mėnesį siekiančią sumą, parodė pernai atlikta „Swedbank“ gyventojų apklausa.
Apklausos duomenimis, papildomai uždirbantys iki 50 eurų per mėnesį nurodo 29 proc. gyventojų, 17 proc. sako, kad papildomos jų pajamos sudaro 51–100 eurų per mėnesį.
Didesnę – 101–200 eurų per mėnesį siekiančią papildomo uždarbio sumą nurodo sako gaunantys 15 proc. respondentų.
Tai, kad papildomai uždirba 401–800 eurų ar daugiau nei 800 eurų per mėnesį, teigia po 4 proc. gyventojų.
Tyrimas taip pat atskleidė, kad papildomam uždarbiui gyventojai yra linkę skirti nuo 5 iki 10 val. per savaitę.
„Didžioji papildomai uždarbiaujančiųjų dalis (43 proc.) šiai veiklai skiria iki 5 valandų per savaitę. Tiek laiko papildomam uždarbiui skiriančių dalis, palyginti su 2021 m., padidėjo beveik 10 proc. punktų“, – komentavo „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.
Papildomam uždarbiui skiriantys 5–10 valandų per savaitę teigia 24 proc. respondentų, 19 proc. sako, kad tam skiria daugiau nei 10 val. per savaitę.
Kaip rodo tyrimo duomenys, vis mažesnė gyventojų dalis apskritai yra suinteresuota papildomu uždarbiu – 27 proc. gyventojų nurodo, kad per praėjusius metus papildomai neuždarbiavo ir tai jų nedomina. 2021 m. taip teigiančių buvo gerokai mažiau – 15 proc.
„Tendenciją, kad vis mažiau gyventojų svarsto apie galimybę papildomai užsidirbti, stebime jau nuo 2017 m. Tais metais sakiusių, kad papildomai neuždarbiavo ir užsidirbti papildomai jie nenorėtų buvo vos 9 proc.“, – pažymėjo J. Cvilikienė.
Lietuviai dirba per daug?
Lietuvoje darbo savaitę sudaro 40 darbo valandų. Tuo metu Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo duomenimis, kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse darbuotojai dirba 35 ar 38 valandas per savaitę.
Atostogos kitur irgi ilgesnės, jos trunka ir 30 dienų, tuo metu Lietuvoje jos trigubai trumpesnės – 20 dienų. Be to, mūsų šalyje nėra tiek daug ir šventinių dienų.
Įvertinus darbo savaitės trukmę, kasmetinių atostogų ir šventinių nedarbo dienų kiekį, visoje ES už lietuvius kiek ilgiau dirba tik estai, vengrai ir lenkai.
Per metus jiems tenka 1856 arba 1848 valandos darbo. Tuo metu lietuviai įprastai turi dirbti 1840 val. per metus.
Metinis lietuvių darbo valandų skaičius yra gerokai didesnis už ES vidurkį (1726 val.) ir daugelį senbuvių bendrijos valstybių gyventojų darbo laiką.
O vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė visoje Europos Sąjungoje siekia apie 80,6 metų, rodo Eurostat duomenys.
Tačiau vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė Lietuvoje yra daug mažesnė – 75,8 metų. Vien tik lietuvių vyrų vidutinė gyvenimo trukmė yra 71,4 metų, o moterų – 80,1 metų.
