Į portalą tv3.lt kreipėsi Gabija (tikrieji vardas ir pavardė redakcijai yra žinoma), kuri piktinosi, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Komunikacijos skyriaus patarėja vienu metu dirba du darbus.
„Su moterimi teko bendrauti darbiniais reikalais, tai ji beveik visada dirba iš namų ir niekada neįsijungia kameros. Kartais su ja sunku susisiekti. Tai man pasirodė keista.
O neseniai socialiniame tinkle pamačiau, kad ja skundėsi viena mama, kuri ieškojo savo vaikui auklės. Man viskas paaiškėjo, pasirodo, kad ministerijos darbuotoja darbo metu prižiūri vaikus. Ji savo namuose beveik nelegalų darželį turi, prižiūri keletą vaikų. Tačiau mamoms sako, kad prižiūrės tik jų vaiką, todėl ir kilo pasipiktinimas socialinėje erdvėje“, – pasakojo moteris.
Ją šokiravo, toks ministerijos darbuotojos elgesys.
„Kaip ji sugeba šaltu veidu apgaudinėti ir slaptai dirbti dar vieną darbą. Ji puikiai prisitaikė prie nuotolinio darbo sąlygų. Sugeba suderinti netgi du darbus“, – ironizavo moteris.
Gabija piktinosi, kad ministerijos darbuotoja apgaudinėja tiek darbdavius ministerijoje, tiek mamas, kurios jai patiki savo vaikus.
„Ji tikina, kad prižiūrės tik vieną vaiką, tačiau priima jų daug, pas ją namuose – nelegalus vaikų darželis.
Ne gana to, ji dar tarsi dirba ministerijoje, kur alga mokama iš mokesčių mokėtojų kišenių. Štai taip ir paaiškėjo, kaip dirba valstybės tarnautojai“, – kalbėjo moteris.
Ministerija: darbuotojams leidimo dirbti kitą darbą nereikia
Minima darbuotoja komentaro portalui tv3.lt nepateikė, o Socialinės apsaugos ir darbo ministrės patarėjas Tomas Kavaliauskas tikino, kad ministerija neturi jokių duomenų apie tai, kad darbuotoja dirbtų kitą darbą.
„Be to, darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartį, leidimo dirbti kitą darbą nereikia“, – sakė ministerijos atstovas.
Anot jo, valstybės tarnautojams yra numatytas draudimas eiti daugiau negu vienas valstybės tarnautojo pareigas ir (ar) dirbti pagal darbo sutartį valstybės ir savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, kurioje jie eina valstybės tarnautojo pareigas.
„Tarnautojams draudimas dirbti, kitose įmonėse, įstaigose, organizacijose ar užsiimti kita veikla, taikomas tik tuo atveju, jeigu tai sukelia interesų konfliktą, sudaro prielaidas tarnybinę padėtį panaudoti privačiais interesais, diskredituoja valstybės tarnybos autoritetą, kliudo valstybės tarnautojui tinkamai atlikti jo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, taip pat kai tai yra pareigos, darbas ar veikla tose įmonėse, įstaigose, organizacijose, kurių atžvilgiu valstybės tarnautojas turi valdinius įgaliojimus arba kontroliuoja, prižiūri jų veiklą, arba priima sprendimus dėl tos įmonės, įstaigos ar organizacijos“, – vardijo specialistas.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos tinklapyje nurodyta, kad patarėjų pareigybės darbuotojai dirbantys su darbo sutartimi gauna 1881 eurų atlyginimą popieriuje, o patarėjo pareigas užimantys valstybės tarnautojai gauna 2311 eurų.
Esant interesų konfliktui, darbuotojas negali dirbti papildomų darbų
Valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančios Viešojo valdymo agentūros Veiklos valdymo ir teisės skyriaus vyresnioji patarėja Lina Daujotaitė-Prūsaitienė komentavo, kad Valstybės tarnybos įstatymas reglamentuoja valstybės tarnautojo teisę eiti daugiau negu vienas valstybės tarnautojo pareigas, dirbti pagal darbo sutartį įmonėse, įstaigose, organizacijose ar užsiimti kita veikla, jeigu tai nėra su valstybės tarnautojo pareigomis nesuderinama veikla.
„Pavyzdžiui, sukelia interesų konfliktą, sudaro prielaidas tarnybinę padėtį panaudoti privačiais interesais, diskredituoja valstybės tarnybos autoritetą, kliudo valstybės tarnautojui tinkamai atlikti jo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir kt.) ir nėra kituose įstatymuose nustatytų kitų su valstybės tarnautojo pareigomis nesuderinamos veiklos atvejų.
Šias aplinkybes, privalo įsivertinti pats valstybės tarnautojas, o esant pagrįstoms abejonėms – ir jį į pareigas priimantis asmuo“, – komentavo specialistė.
Už nusižengimus darbuotojai gali būti baudžiami ir atleidimu iš darbo
Anot L. Daujotaitės-Prūsaitienės, Darbo kodeksas nustato ne tik galimybę dirbti nuotoliniu būdu, bet ir pareigą darbdaviui sudaryti sąlygas dirbti nuotoliniu būdu, t. y., jeigu darbdavys neįrodo, kad dėl gamybinio būtinumo ar darbo organizavimo ypatumų tai sukeltų per dideles sąnaudas, jis privalo tenkinti darbuotojo prašymą dirbti nuotoliniu būdu.
„Ypač kai to reikalauja nėščia, neseniai pagimdžiusi ar krūtimi maitinanti darbuotoja, darbuotojas, auginantis vaiką iki aštuonerių metų, ir darbuotojas, vienas auginantis vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, arba darbuotojas, pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą pateikęs prašymą, pagrįstą sveikatos būkle, neįgalumu arba būtinybe slaugyti (prižiūrėti) šeimos narį ar kartu su darbuotoju gyvenantį asmenį.
Skiriant dirbti nuotoliniu būdu, nurodomas darbovietės padalinys, skyrius ar atsakingas asmuo, kuriam darbuotojas turi atsiskaityti už atliktą darbą darbdavio nustatyta tvarka“, – komentavo L. Daujotaitė-Prūsaitienė.
Pasak jos, darbuotojo elgesys ir jo veiksmai darbe darbdavio turi būti vertinami siekiant praktiškai ir visapusiškai įgyvendinti darbo ir šeimos darnos.
„Nuotolinis darbas prisideda prie poveikio gerinant darbo ir šeiminio gyvenimo pusiausvyrą. Tenkinant šias nuotolinio darbo sąlygas prioritetas teikiamas kokybiškam ir savalaikiui darbo funkcijų atlikimui, tai sprendžia ir vertina tiesioginis vadovas. Darbdavio nustatyta nuotolinio darbo įgyvendinimo tvarkoje numatoma, kokiais atvejais ši darbo organizavimo forma gali būti atšaukta“, – įspėjo specialistė.
Anot jos, kiekvienu konkrečiu atveju esant galimo tarnybinio nusižengimo požymiams atliekamas tyrimas.
„Tokiais atvejais, kai nustatoma, kad buvo padarytas tarnybinis nusižengimas, priklausomai nuo tarnautojo kaltės, tarnybinio nusižengimo padarymo priežasčių, aplinkybių ir padarinių, valstybės tarnautojo veiklos iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų:
- pastaba;
- papeikimas;
- griežtas papeikimas;
- atleidimas iš pareigų“, – vardijo specialistė.
