Portalo tv3.lt skaitytojas Ramūnas skundėsi, kad darbdavys neseniai visiems kolegoms pranešė apie algų mažinimą.
„Vieno susirinkimo metu visiems darbuotojams pranešė, kad algos sumažės. Darbdavys tikino, kad įmonės situacija blogėja. Todėl tam tikrą laikotarpį turėsime dirbti už mažesnį atlyginimą.
Tačiau dar pernai mums algos kilo, pasirašėme naujas darbo sutartis. Šiemet darbdavys sakė, kad atlyginimo kėlimo nebebus. Tačiau niekas nesitikėjome, kad jos sumažės“, – skundėsi vyras.
Jis teiravosi, ar toks darbdavio žingsnis yra teisėtas.
„Ar tikrai gali darbdavys ateiti ir vieną dieną pasakyti, kad algos sumažės. Juk, jeigu apie atleidimą įspėja, tai ir apie tokius dalykus turėtų įspėti.
Juk turėtume laiko susirasti kitą darbą. O dabar išeitis – tik viena: susitaikyti, kad kitą mėnesį jau gausime mažesnius atlyginimus“, – piktinosi vyras.
Darbdavys savavališkai sumažinti algos negali
Advokatė Evelina Kiznė komentavo, kad darbdavys gali sumažinti darbuotojui atlyginimą, tačiau negali to padaryti be jo rašytinio sutikimo.
„Taip pat be darbuotojo rašytinio sutikimo negalima trumpinti jo darbo laiko normos, nes tokiu būdu taip pat būtų mažinimas darbo užmokestis.
O darbuotojo atsisakymas dirbti už sumažintą darbo užmokestį negali būti laikomas teisėta priežastimi nutraukti darbo sutartį“, – komentavo advokatė.
Anot jos, darbuotojo sutikimas arba nesutikimas dirbti už sumažintą darbo užmokestį turi būti išreikštas per darbdavio nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis negu 5 darbo dienos.
„Kartais darbuotojui yra mokamas darbo užmokestis pagal darbo sutartį ir skatinamoji premija, skiriama darbdavio sprendimu.
Jei darbdavys nusprendžia premijos neskirti, tai nėra laikoma darbo užmokesčio mažinimu, todėl darbuotojo sutikimas nėra reikalingas. Darbuotojas negali reikalauti skatinamosios premijos“, – atkreipė dėmesį advokatė.
Darbuotojai gali atsisakyti dirbti už mažesnę algą
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) komentavo, kad darbo užmokestis, remiantis Darbo kodeksu, yra laikomas būtinąja darbo sutarties sąlyga, be kurios negalėtų būti sudaryta darbo sutartis.
„Taip pat, remiantis Darbo kodeksu, pakeisti būtinąsias darbo sutarties sąlygas (atitinkamai ir darbuotojo darbo užmokestį), papildomas darbo sutarties sąlygas, nustatytą darbo laiko režimo rūšį ar perkelti darbuotoją dirbti į kitą vietovę darbdavio iniciatyva galima tik su darbuotojo rašytiniu sutikimu.
Darbuotojo sutikimas arba nesutikimas dirbti pasiūlytomis pakeistomis būtinosiomis ar papildomomis darbo sutarties sąlygomis, kitos rūšies darbo laiko režimu ar kitoje vietovėje turi būti pateiktas per darbdavio nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis negu 5 darbo dienos“, – komentavo VDI.
Anot inspekcijos, darbuotojo atsisakymas dirbti už sumažintą darbo užmokestį negali būti laikomas teisėta priežastimi nutraukti darbo sutartį.
Vidutinis atlyginimas augo
„Sodros“ duomenimis, paskutinį praeitų metų ketvirtį vidutinės visą mėnesį dirbusių darbuotojų darbo pajamos, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, padidėjo 216 eurų (11,7 proc.) ir siekė 2 060 eurų.
Vidutinės darbo pajamos į rankas didėjo 10,6 proc. arba 122 eurais iki 1 275 eurų. Metinė infliacija 2023 m. gruodį siekė 1,2 proc.
„Nuo metų vidurio darbo pajamos augo sparčiau nei metinė infliacija. Nepasitvirtino nuogąstavimai, kad dėl ekonominių krizių ar karo pasekmių į metų pabaigą augimas gali sulėtėti. Pastarųjų kelerių metų tendencija, kai kiekvienais metais gyventojų darbo pajamos didėjo vidutiniškai po 12–13 procentų, išsilaikė ir 2023 metais“, – sakė „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja Kristina Zitikytė.
Sparčiausias pajamų augimas vėl stebėtas statybos sektoriuje. Statybininkų atlyginimai padidėjo beveik 16 proc.
„Tikėtina, kad didėjimui vis dar darė įtaką skaidriai dirbančiojo asmens kortelės atsiradimas ir pasikeitusi priedų už darbą lauko sąlygomis mokėjimo tvarka. Vis dėlto šiame sektoriuje darbo užmokestis – mažesnis nei vidutinis. Po padidėjimo jis pasiekė 1 480 eurų ant popieriaus arba apie 966 eurus į rankas“, – paaiškino „Sodros“ analitikė.
Tuo metu aukštos pridėtinės vertės veiklose, kuriose darbo pajamos – didžiausios, jų augimas buvo lėtesnis nei šalies vidurkis. Informacijos ir ryšių veikloje bruto atlyginimai padidėjo beveik 8 proc. iki 3 143 eurų , finansinėje ir draudimo veikloje – 9 proc. iki 2 932 eurų.
