Specialistai perspėja – laikant nerimą dėl finansų užgniaužus savyje, problemų tik daugėja.
Vilnietė Darja studijuoja, krūvis didelis, todėl sako dirbti negalinti, nors papildomų pinigų labai reikia.
„Daug ko sau neleidžiu. Pavalgyt tik namie, valgykloj irgi nelabai, nes viskas brangsta. Būna streso daug, bet tėvai padeda“, – sakė mergina.
Kaip rodo „Swedbank“ ir „Spinter“ atlikta apklausa, šeši iš dešimties 18-24 metų jaunuoliai kasdien patiria stresą dėl finansų.
„Du trečdaliai jaunimo, kaip rodo mūsų apklausos, jaučia nerimą dėl dabarties, dėl galimybės įsitvirtinti darbo rinkoje, pasirūpinti savo nekilnojamu turtu ar saugumu ateityje. Tai, iš tiesų, finansinis nerimas yra vienas iš top 3 nerimo priežasčių“, – teigė „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilkienė.
Kreipiasi į „Jaunimo liniją“
Savo nerimu dėl finansų jaunimas dalijasi su „Jaunimo linijos“ psichologu Mykolu Kriščiūnu ir jo kolegomis.
„Klausimai susiję su darbu, pavyzdžiui, netekimas darbo, galbūt įmonėse vyksta pokyčiai. Kyla nerimas jauniems žmonėms, bendrai gali būti nerimas dėl nuomos, būsto įsigijimo“, – vardijo psichologas.
80 procentų Lietuvos jaunimo nori kuo greičiau turėti savo būstą. Kitų Europos šalių jaunuoliams normalu kurį laiką nuomotis, o lietuvaičiai nė studijų nebaigę kuria planus, kada turės savo namus – kad ir su paskola.
Stresą dalis jaunuolių dar labiau jaučia pasižvalgę po socialinius tinklus, kur žmonės puikuojasi finansine padėtimi.
„Žiūriu, kur kas keliauja, o aš negaliu sau leisti. Irgi dėl šito stresuoju, būna“, – pripažino Darja.
„Nuomonės formuotojai tarsi rodo, kad lengva būtų pasiekti. Sukuria begalinį spaudimą jaunam žmogui ir begalinį nerimą. Kas su manim yra ne taip, kas yra ne taip su mano šeima, ar su mano galimybėmis, kad negaliu sau leisti tokio gyvenimo“, – aiškino J. Cvilikienė.
Kenčia net nemigą
Kai kurie jaunuoliai „Jaunimo linijos“ psichologams prisipažįsta, kad dėl savo finansų jaučia gėdą.
„Gėda, kad aš mažiau uždirbu, gėda, kad to negaliu įpirkti, kartais kalba, kad tėvai tiek į mane pastangų įdėjo, o aš mažiau turiu, negu jie tikėjosi“, – sakė M. Kriščiūnas.
Neretai jaunuoliai, kuriems trūksta pinigų, nuolat galvoja apie juos, kenčia nemigą, tačiau prasitarti apie tai nedrįsta.
„Pinigai dažnai mūsų visuomenėje yra tabu, kartais gėda apie juos kalbėti, kartais gėda pasakyti, kiek aš uždirbu, kiek aš pinigų turiu“, – sakė psichologas.
„Apie tai reikėtų kalbėtis, ieškoti patikimų šaltinių, kurie padėtų susidėlioti kažkokius atsakymus. Nustoti lygintis“, – patarė J. Cvilikienė.
Ilgalaikis finansinis nerimas gali virsti pykčiu, neapykanta žmonėms, kurie daugiau uždirba.
Anot ekonomistų, jaunimui sumažinti nerimą dėl piniginių reikalų padėtų finansinis raštingumas – žinios, kaip tvarkytis su pinigais, atsineštos iš mokyklos ir šeimos. Tačiau tokios informacijos vaikams dar trūksta.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
Visas TV3 Žinias žiūrėkite čia:
rašykit daugiau ,kaip jaunimas pasiekia ko savo darbu,o ne sėdinčius ant tėvų velniai žino kaip uždirbtų pinigų.
