Portalo tv3.lt skaitytojas Ignas pasakojo, kad vieno darbo jam neužtenka, todėl ketina dirbti papildomai.
„Dirbu vienoje įmonėje santechniku, tačiau vakarais ir savaitgaliais noriu dar dirbti ir „ant savęs“. Įdomu, ar papildomai turėsiu dar kartą susimokėti mokesčius, juk dabar darbdavys juos už mane sumoka“, – svarstė vyras.
Jis pasakojo, kad papildomai kartais jau tenka padirbėti, tačiau už tai pinigų negauna, o jeigu gauna, tai tik grynaisiais.
„Iš pradžių į mane ėmė kreiptis draugai, jiems santechnikos darbus atlikdavau nemokamai, kiti sumokėdavo tiesiog grynaisiais.
Tačiau draugai ėmė mane rekomenduoti ir nepažįstamiems žmonėms, jiems nenoriu dirbti nei už dyką, nei nelegaliai. Todėl ir kilo mintis įforminti veiklą. O ir papildomi pinigai nepamaišytų“, – pasakojo Ignas.
Jis tikino, kad draugai jau seniai ragina dirbti papildomai.
„Tačiau nesinori, kad VMI ar „Sodra“ dar kartą apkrautų mokesčiais, kai juos jau moku. Gal net neverta daugiau dirbti, jeigu uždirbtus pinigus teks atiduoti mokesčiams“, – svarstė Ignas.
Norint socialinių garantijų – būtina mokėti mokesčius
„Sodra“ komentavo, kad žmonės vykdantys individualią veiklą yra draudžiami pensijų socialinių draudimu, ligos ir motinystės socialiniu draudimu ir įgyja tokias pat socialines garantijas, kaip ir dirbantys pagal darbo sutartį.
„Tai reiškia, kad šie žmonės nuo savo uždirbtų pajamų turi mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas ir privalomojo sveikatos draudimo įmokas, o kai susirgs arba išeis vaiko priežiūros atostogų, išmokos jiems bus skaičiuojamos pagal visas jų draudžiamąsias pajamas – gaunamas pagal darbo sutartį ir iš savarankiškos veiklos. Įmokos sumokėtos nuo savarankiškos veiklos bus taip pat vertinamos skaičiuojant stažą ir apskaitos vienetus senatvės pensijai. Išmokų ir pensijos dydis priklauso nuo to, kokio dydžio įmokos buvo sumokėtos“, – komentavo „Sodra“.
Anot jos, individualios veiklos tarifai valstybinio socialinio draudimo įmokoms yra tokie patys, kaip ir dirbantiems pagal darbo sutartį, tik skiriasi suma, nuo kurios skaičiuojamos įmokos.
„Valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokų tarifas – 12,52 proc., jei žmogus nekaupia pensijai papildomai, ir 15,52 proc., jei žmogus dalyvauja antros pakopos pensijų kaupime. Privalomajam sveikatos draudimui (PSD) skiriama 6,98 proc. nuo pajamų.
Pagal darbo sutartis dirbančių asmenų įmokos mokamos nuo viso priskaičiuoto darbo užmokesčio. Pavyzdžiui, jei ant popieriaus žmogus uždirba 1,5 tūkst.eurų, nuo tos sumos ir bus skaičiuojamos įmokos. Tokiu atveju iš apdraustojo išskaičiuojama 292,5 euro VSD ir PSD įmokų“, – skaičiavo „Sodra“.
Mokesčiai skaičiuojami atėmus išlaidas
Pasak „Sodros“, individualią veiklą vykdančio asmens įmokų bazę sudaro 90 proc. individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų neatėmus VSD ir PSD įmokų.
Apmokestinamosios pajamos, tai tos pajamos, kurios lieka, kai iš pajamų atimamos išlaidos susijusios su pajamų uždirbimu.
„Jeigu individualią veiklą vykdantis žmogus nerenka dokumentų pagrindžiančių jo išlaidas, tuomet sąnaudomis jis gali laikyti 30 proc. pajamų. Pavyzdžiui, žmogus suteikė paslaugas ir išrašė sąskaitą 1,5 tūkst. eurų sumai. Pritaikius 30 proc. sąnaudų, apmokestinamosios pajamos yra 1050 eurų.
Kadangi „Sodros“ įmokų bazė – 90 proc. nuo apmokestinamųjų pajamų, įmokos bus skaičiuojamos nuo 945 eurų sumos. Individualią veiklą vykdantis žmogus sumokės 184,27 euro VSD ir PSD įmokų“, – komentavo „Sodra“.
Privalomojo sveikatos draudimo įmokos – ar mokėti kas mėnesį?
„Sodra“ atkreipė dėmesį, kad PSD įmokas turi mokėti visi nuolat Lietuvoje gyvenantys žmonės.
„To reikia tam, kad gyventojas galėtų pasinaudoti sveikatos priežiūros paslaugomis, turėtų teisę į kompensuojamuosius vaistus, medicinos pagalbos priemones ir kita.
Patys PSD įmokas kiekvieną mėnesį turi mokėti individualią veiklą, individualią žemės ūkio veiklą vykdantys, verslo liudijimus turintys ir kiti savarankiškai dirbantys žmonės, taip pat tie žmonės, kurie niekur nedirba ir nėra užsiregistravę Užimtumo tarnyboje, nevykdo jokios ekonominės veiklos, nesimoko ir nėra draudžiami valstybės lėšomis“, – komentavo „Sodra“.
Šios įmokos minimalus mėnesinis dydis – 6,98 proc. nuo minimalios mėnesio algos (MMA).
2024 metais minimali mėnesio alga siekia 924 eurus, taigi vieno mėnesio minimali PSD įmoka – 64,50 euro. Iki mėnesio pabaigos sumokėjęs šią sumą, žmogus laikomas apdraustuoju privalomuoju sveikatos draudimu ir gali naudotis medicinos paslaugomis.
Jei savarankiškai dirbantis žmogus dirba dar ir pagal darbo sutartį, jam nereikia kas mėnesį mokėti PSD įmokų nuo MMA. Šias įmokas už jį perveda darbdavys ir žmogus yra laikomas apdraustuoju – gali naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis. PSD įmokas nuo visų savo uždirbtų savarankiškos veiklos pajamų jis turės sumokėti tik kartą per metus, po to, kai deklaruos pajamas VMI.
Mokesčiai VMI
Kiekvienais metais gegužės pradžioje savarankiškai dirbantys žmonės deklaruoja savo praėjusiais metais uždirbtas pajamas Valstybinei mokesčių inspekcijai. Pavyzdžiui, iki šių metų gegužės reikia deklaruoti pajamas, uždirbtas 2023 metais.
VMI Teisės departamento direktorė Rasa Virvilienė atkreipė dėmesį, kad darbo santykiai ir individuali veikla (tiek su pažyma, tiek įsigijus verslo liudijimu) skirtingos veiklos, iš kurių gaunamos pajamos apmokestinamos skirtingai.
„Visgi, individualios veiklos (IDV) pajamų apmokestinamo, sumokėjimo, deklaravimo tvarka dėl to, kad asmuo atitinkamai dirba ir pagal darbo sutartį, iš esmės nesikeičia – taikomos bendros nuostatos.
Taip pat gyventojas gali vykdyti veiklą, įsigijęs verslo liudijimą (VL), jeigu tokia veiklos rūšis yra įtraukta į Veiklų, kuriomis gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą, rūšių sąrašą. Jei gyventojas savarankiškai nori verstis į sąrašą nepatenkančia veikla, tai jis turi pasirinkti kitokią veiklos vykdymo formą – įregistruoti IDV pagal pažymą“, – komentavo VMI atstovė.
Anot jos, įsigyjant VL, mokamas savivaldybių tarybų nustatytas fiksuoto dydžio pajamų mokestis, t. y., fiksuoto dydžio pajamų mokestis sumokamas iš anksto už pasirinktu veiklos vykdymo laikotarpiu numatomas gauti pajamas (nepriklausomai nuo to, ar žmogus uždirbo iš VL veiklos ar ne.
„Mokėtinas fiksuotas pajamų mokesčio dydis apskaičiuojamas proporcingai VL nurodytos veiklos vykdymo laikotarpiui (dienoms), t. y. pasirinktai veiklos rūšiai savivaldybės tarybos nustatytas metinis fiksuotas pajamų mokestis dalijamas iš einamųjų metų kalendorinių dienų skaičiaus ir padauginamas iš numatomų vykdyti veiklos dienų skaičiaus“, – komentavo R. Virvilienė.
Ji išskyrė ir aktualius apribojimus su VL vykdomai veiklai:
- jei VL ir įmonės veiklos rūšys sutampa, gyventojo įsigytas VL nesuteikia teisės teikti paslaugų tokiai įmonei;
- iš įmonių, nevykdančių analogiškos, kaip VL nurodytos, veiklos, galima gauti ne daugiau kaip 4,5 tūkst. eurų sumą per kalendorinius metus.
Kiek reikia mokėti?
Pasak jos, pajamos iš IDV ir pagal verslo liudijimą per kalendorinius metus negali viršyti 45 tūkst. eurų.
„Jei pajamos gautos nesilaikant minėtų apribojimų, pavyzdžiui, pajamų dalis iš įmonių, nesiverčiančių tokia pačia veikla, viršija 4,5 tūkst. eurų), tokios pajamos (4,5 tūkst. eurų viršijanti suma) nelaikomos pajamomis iš veiklos pagal VL ir jos apmokestinamos kaip iš IDV pagal pažymą gautos pajamos.
IDV pagal pažymą pajamos apmokestinamos taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą, kuris gali kisti, t. y., būti mažinamas pritaikius mokesčio kreditą“, – skaičiavo VMI atstovė.
Anot jos, jeigu iš IDV pagal pažymą gautos apmokestinamosios pajamos neviršija 20 tūkst. eurų per metus, pritaikius minėtas formules faktiškai apskaičiuota GPM suma sudaro 5 proc. apmokestinamųjų pajamų.
„Apmokestinamosioms pajamoms viršijus 20 tūkst. eurų ribą, GPM atitinkamai didėja nuo 5 iki 15 proc., o pasiekus 35 tūkst. eurų sumą, visai apmokestinamųjų pajamų sumai taikomas 15 proc. pajamų mokesčio tarifas.
GPM apskaičiuojamas ir sumokamas, kalendoriniams metams, kuriais pajamos gautos, pasibaigus, iki kitų metų gegužės 2 d. VMI pateikus metinę pajamų mokesčio deklaraciją ir joje deklaravus visas kalendoriniais metais gautas pajamas“, – komentavo R. Virvilienė.
Gyventojai sprendžia patys
VMI specialistė atkreipė dėmesį, kad pagal darbo sutartį dirbantis gyventojas įsipareigoja vykdyti savo pareigas darbdaviui, o darbdavys – užtikrinti socialines garantijas, tinkamas darbo sąlygas, mokėti darbo užmokestį bei kt.
„Tuo metu individualią veiklą (tiek pagal pažymą pažyma, tiek įsigijus VL) vykdantis gyventojas pats sprendžia su savo veikla susijusius klausimus, savarankiškai sumoka mokesčius ir susijusias išlaidas, t. y. savo veiklą vykdo nepriklausomai nuo kitų asmenų.
Jei individualią veiklą vykdantis gyventojas teikia paslaugas tik vienai įmonei ir kitiems asmenims teikti paslaugų neketina, tai tokie tarp šalių susiklostę santykiai gali būti vertinami ir / ar laikomi kaip darbo santykiais, t. y. tarp šalių galimai susiklostė darbo santykiai ar jų esmę atitinkantys santykiai. Tokiu atveju gyventojas nebūtų laikomas kaip savarankiškai dirbantis, t. y. vykdantis individualią veiklią“, – aiškino R. Virvilienė.
Anot jos, savarankiškumas yra esminis individualios veiklos požymis, parodantis skirtumą tarp individualios veiklos ir darbo santykių – iš esmės skiriasi šių santykių reglamentavimas bei taikomos atsakomybės.
