Jau nuo lapkričio 1 d. įsigalios įstatymo nuostatos, pagal kurias tiek gyventojai, tiek verslo atstovai atsiskaitymus bei kitus mokėjimus pagal sandorius galės atlikti grynaisiais pinigais su sąlyga, kad nebus viršijama 5 tūkst. eurų suma.
VMI atstovai pastebi, kad tokiu atveju bus vertinama ne vienos įmokos, tačiau bendra visų mokėjimų už konkretų sandorį sumą, o asmenis dirbtinai išskaidyti paties sandorio nebus galima.
Galios tam tikros išimtys
Nors nauji pakeitimai apribos galimybę atsiskaityti didele grynųjų pinigų suma, esant skirtingai situacijai, galios ir tam tikros išimtys.
„Jei paslaugas ar prekes teikiantis asmuo mokėjimo bankiniu pavedimu negali atsiskaityti negrynaisiais pinigais dėl to, kad šių atsiskaitymų ar mokėjimų vietoje mokėjimo paslaugų teikėjai neteikia reikalingų paslaugų, o pagal sandorį yra būtina atsiskaityti nedelsiant, atsiskaitymą bus galima atlikti grynaisiais pinigais“, – kalbėjo VMI Teisės departamento direktorė Rasa Virvilienė.
Pašnekovė paaiškina, kad tokiu atveju mokėjimą gaunantis asmuo turės atlikti keletą papildomų veiksmų.
„Asmuo privalės apie tai pranešti VMI bei nurodyti aplinkybes, dėl kurių nebuvo galima atsiskaityti bankiniu pavedimu, ir pateikti sandorio šalių identifikavimo duomenis. Pranešti apie tokį sandorį asmuo turės per 10 dienų. Tvarką dėl tokios informacijos teikimo VMI jau yra parengusi“, – kalbėjo VMI atstovė.
Dalis tikrinimų jau vyksta dabar
VMI atstovė tvirtina, kad, įsigaliojus naujiems pakeitimams, bus analizuojami mokėjimus priimančių asmenų pranešimai VMI apie negalimus atsiskaityti bankiniu pavedimu atvejus.
Kaip laikomasi įstatymo nuostatų, taip pat bus kontroliuojama įprastų institucijų vykdomų patikrų metu. Atliekant rizikingų sandorių vertinimą, taip pat naudojama visa VMI turima informacija ir iš trečiųjų šaltinių gaunami duomenys.
R. Virvilienė teigia, kad dalis patikrinimų jau vyksta, pavyzdžiui, automobilių pardavimo srityje.
„Siekiant nustatyti fiktyvias sandorio sumas parduodant naudotus automobilius VMI jau dabar naudoja duomenų analizės sistemą, kuri realiu laiku vertina sutartyse nurodytų kainų tikrumą pagal parduodamų transporto priemonių rinkos duomenis ir asmenis, kurie galimai sutartyje nurodė fiktyvią kainą, kviečia pokalbiui.
Šių asmenų prašome pagrįsti kainos realumą ir, jei reikia, pateikti papildomus dokumentus, įrodančius nurodytą ženkliai mažesnę kainą“, – teigė ji.
Nauji pakeitimai – žmonių diskriminacija ir nuostoliai?
Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė, vertindama naujai įsigaliosiančius pakeitimus, naujienų portalui tv3.lt teigė, kad ir be naujojo draudimo fizinių ir juridinių asmenų skaičius, kurie atsiskaitymus vykdo grynaisiais pinigais, smarkiai mažėja.
„Atsiskaitymų grynaisiais pinigais mažėja, nes gerėja aplinkoje esantys įrankiai, daugiau žmonių turi bankines korteles, jos ne taip brangiai kainuoja, asmenys tapo labiau raštingesni, finansiškai išprusę, nebebijo naudotis bankinėmis kortelėmis.
Jeigu palygintumėme, kiek buvo vykdoma atsiskaitymų grynaisiais pinigais prieš 25-erius metus ir dabar, tai jų labai stipriai sumažėjo. Manau, kad prieš 25-erius metus netgi dalis valstybinių įmonių atlyginimus išmokėdavo grynaisiais pinigai“, – kalbėjo pašnekovė.
Visgi D. Čibirienė svarsto, kad, įsigaliojus naujam draudimui, gyventojai ir verslas patirs didelių nepatogumų. Štai, kalbant apie verslininkus, pašnekovės teigimu, daliai netgi gali kilti klausimas, ar verta prekiauti kai kuriomis prekėmis, teikti skirtingas paslaugas, mat dėl sumokamo mokesčio bankui už kortelinį atsiskaitymą tai gali tapti nepelninga.
„Atsiskaitymas bankinėmis kortelėmis nėra taip gerai išvystytas, nes daliai asmenų tai yra per brangu. Taip pat kai kuriose Lietuvos vietovėse nėra jokio internetinio ryšio arba jis trūkinėja.Tai reiškia, kad bankinių kortelių skaitytuvas neveiks.
Be to, reikia prisiminti, kad už internetinio ryšio paslaugą taip pat taikomas papildomas mokestis. Tad dabar įsivaizduokite kaimo parduotuvėlę – ar jai tikrai yra reikalingas interneto ryšys?“ – retoriškai klausė pašnekovė.
D. Čibirienė išskiria ir trečią priežastį, kodėl naujas ribojimas, už kurio kontrolę bus atsakinga VMI, turi trūkumų.
„Lietuvoje dar yra likę žmonių, kuriuos mes privalome gerbti ir negalime diskriminuoti tik dėl to, nes jie tiesiog bijo vykdyti atsiskaitymus bankine kortele, o laikyti grynuosius pinigus namuose nei banke tokiems asmenims, ypač vyresnio amžiaus žmonėms, atrodo saugiau“, – kalbėjo D. Čibirienė.
Atsiskaitymai iki 5 tūkst., mokėjimai neoficialiai
Pašnekovė mano, kad mokestinę dilemą reikėjo spręsti ne vykdant papildomus draudimus, bet , pavyzdžiui, galbūt papildomai subsidijuojant smulkųjį verslą tam, kad verslo atstovai galėtų tinkamai įgyvendinti nurodytus tikslus.
D. Čibirienės įsitikinimu, užkardyti mokestinį šešėlį dabartinėje situacijoje gali būti sudėtinga, nes daugelis mokėjimų būtų vykdomi neoficialiai arba iki nustatytos ribos.
„Pamatysime labai daug sandorių mažomis vertėmis, pavyzdžiui, iki 4900 eurų ribos. Atsiras ir tokių mokėjimų, nuo kurių buvo mokami mokesčiai, tačiau dabar jie dings iš legalios erdvės ir tiesiog atsiras daugiau motyvacijos mokestinius sandorius padaryti nelegaliais. Ne dėl to, kad asmuo nenori mokėti mokesčių, bet tiesiog tam pirkėjui, tiekėjui atsiskaityti per banką nėra patogu.
Kai mes išvystisime tinkamą mokestinę infrastruktūrą, tada to nereikės spręsti taikant papildomus draudimus, baudžiant žmones už tai, kad jie, neduok Dieve, atsiskaitys grynaisiais pinigais“, – kalbėjo D. Čibirienė.
Už pažeidimus – baudos
VMI primena, kad asmenims, pažeidusiems atsiskaitymo grynais pinigais ribojimo nuostatas, taikoma administracinė atsakomybė. Šiuo metu yra priimti teisės aktų pakeitimai bei papildymai1, pagal kuriuos už pažeidimą atsako tiek mokėjimus atliekantis, tiek mokėjimus priimantis asmuo, kurie įsigalios nuo 2022 m. lapkričio 1 d.
Numatyta, kad turto įsigijimo ir pajamų gavimo šaltiniai negali būti pagrindžiami sandorius patvirtinančiais juridinę galią turinčiais dokumentais, jeigu atsiskaitymai, kiti mokėjimai atlikti pažeidžiant nustatytą atsiskaitymų grynaisiais pinigais tvarką.
Taip pat mokesčių mokėtojas nebegalės būti laikomas atitinkančiu minimalius patikimo mokesčių mokėtojo kriterijus jei juridinio asmens vadovui ar kitam atsakingam asmeniui arba individualia veikla užsiimančiam asmeniui per paskutinius vienerius metus iki jo vertinimo dienos buvo paskirta 1500 eurų ar didesnė bauda už atsiskaitymų ir kitų mokėjimų grynaisiais pinigais tvarkos pažeidimą (numatytas pažeidimas).
Baudų dydžiai už atsiskaitymų ar bet kokių kitų mokėjimų pagal sandorius grynaisiais pinigais tvarkos pažeidimus:
- Kai leidžiama atsiskaityti grynaisiais pinigais suma viršijama iki 50 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, bauda mokantiems ir mokėjimus priimantiems asmenims yra nuo 100 iki 500 eurų, ir mokančių, ir mokėjimus priimančių juridinių asmenų arba jų padalinių vadovams – nuo 200 iki 1 tūkst. eurų. Kai pažeidimas padaromas pakartotinai - bauda mokantiems ir mokėjimus priimantiems asmenims siekia nuo 200 iki vieno 1 tūkst. eurų, ir mokančių, ir mokėjimus priimančių juridinių asmenų arba jų padalinių vadovams – nuo 1 tūkst. iki 2 tūkst. eurų.
- Kai leidžiama atsiskaityti grynaisiais pinigais suma viršijama daugiau kaip 50, bet ne daugiau kaip 500 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, bauda mokantiems ir mokėjimus priimantiems asmenims yra nuo 200 ki vieno 1 tūkst. eurų, ir mokančių ir mokėjimus priimančių juridinių asmenų arba jų padalinių vadovams – nuo 1 tūkst. iki 2 tūkst. eurų. Kai pažeidimas padaromas pakartotinai, bauda mokantiems ir mokėjimus priimantiems asmenims siekia nuo 1 tūkst. iki 2 tūkst. eurų, ir mokančių ir mokėjimus priimančių juridinių asmenų arba jų padalinių vadovams – nuo 2 tūkst. iki 3 tūkst. eurų.
- Kai leidžiama atsiskaityti grynaisiais pinigais suma viršijama daugiau kaip 500 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, bauda mokantiems ir mokėjimus priimantiems asmenims nuo vieno 1 tūkst. iki 2 tūkst. eurų, ir mokančių, ir mokėjimus priimančių juridinių asmenų arba jų padalinių vadovams – nuo 2 tūkst. iki 3 tūkst. eurų. Kai pažeidimas padaromas pakartotinai, bauda mokantiems ir mokėjimus priimantiems asmenims nuo 2 tūkst. iki trijų 3 tūkst. eurų, ir mokančių, ir mokėjimus priimančių juridinių asmenų arba jų padalinių vadovams – nuo 3 tūkst. iki 4 ūkst. eurų.
Dabar taikomos priemonės dėl atsiskaitymų grynais
VMI atstovai pastebi, kad ir dabar yra priemonių, kuriomis ribojami atsiskaitymai grynaisiais. VMI siekdama užtikrinti, kad būtų sumokėti mokesčiai, turi teisę mokesčių mokėtojui duoti nurodymą laikinai (iki vienerių metų) su įmonėmis ir verslą vykdančiais gyventojais atsiskaityti (išmokėti arba gauti pinigus) tik negrynaisiais pinigais.
Duodant nurodymą gali būti taikomi ir griežtesni nei 5 tūkst. eurų atsiskaitymų grynaisiais pinigais apribojimai. Asmenų, kuriems duotas mokesčių administratoriaus nurodymas atsiskaityti negrynaisiais pinigais, sąrašas pateikiamas viešai VMI svetainėje.
Taip pat Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta, jog nuolatiniai Lietuvos gyventojai turi pateikti VMI informaciją apie jų sudarytus sandorius grynaisiais pinigais, kurie atitinka nustatytas sąlygas.Be to, primenama, kad darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, dienpinigiai ir komandiruotės išlaidų kompensacijos privalo būti mokami pavedimu į darbuotojo nurodytą mokėjimo sąskaitą, išskyrus tam tikras išimtis.
Kaip BNS sakė Lietuvos bankų asociacijos, siekiant, kad pokyčiai vyktų sklandžiai, kai kuriais atvejais klientams galės būti padidinti grynųjų pinigų įnešimo limitai, laikinai gali būti padidintas darbuotojų skaičius, dažniau inkasuojami bankomatai.
Lietuvos banko duomenys rodo, kad 97 proc. visų mokėjimų nesiekia 5 tūkst. eurų, o 92 proc. yra iki 1250 eurų. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba sako, kad nekilnojamojo turto rinkoje apie 26 proc. atsiskaitymų dar sudaro grynieji pinigai.
