daiva čibirienė

Seimas griebėsi naujų griežtinimų. Jei iki šiol įmonės be vargo galėjo įsigyti prabangius automobilius ir išvengti kai kurių mokesčių, tai netrukus padaryti bus sudėtingiau. Tiesa, specialistai neslepia, kad būdų, kaip apeiti naują įstatymą, tikrai bus. Politikai priėmė Pelno mokesčio įstatymo pakeitimus, kuriais siūlyta nustatyti automobilių įsigijimo kainos ir nuomos išlaidų atskaitymo ribojimus. Tokie pakeitimai – papildomo gynybos finansavimo plano dalis.

Finansų ministerijai siūlant gynybos finansavimą didinti, be kita ko, keičiant smulkiųjų verslininkų, dirbančių su verslo liudijimais, veiklos tvarką, pagal kurią nebeliktų verslo liudijimų ilgalaikei nekilnojamojo turto nuomai. Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad būstų nuomotojai yra per mažai apmokestinami, o ekspertai įspėja – gali kilti nuomos kainos. „Kas yra pastebėta, kad tie žmonės, kurie uždirba aukštas pajamas, na, tarkim, virš 20 tūkst.

Lietuvoje per šiuos metus policija jau užfiksavo daugiau kaip 1 mln. įvairių Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimų. Tiesa, gavę baudą, ne visi gyventojai skuba pinigus sumokėti, o kai kurie ieško galimybių, kaip sumokėti dalimis. Vis dėlto, vengiantys mokėti baudas, turėtų suklusti – neseniai registruoti siūlymai, kaip labiau drausminti piktavališkai nemokančius baudų.

Už važinėjimą įmonės automobiliu iš darbo namo ir atgal nuo šiol privalu susimokėti papildomai. Tačiau svarbu įsidėmėti ir tai, kad pajamos natūra gaunamos ne tik naudojant įmonės automobilį, bet ir, pavyzdžiui, tada, kai verslo partneris jus pakvietė į teatrą. O už tai taip pat reikia papildomai sumokėti mokesčius. Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė socialiniame tinkle paaiškino, kuriais atvejais yra pripažįstama, kad buvo gautos pajamos natūra.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) pakeitė ilgai galiojusią tvarką dėl pajamų natūra apmokestinimo. Iki šiol tokiomis pajamomis nebuvo laikomos kelionės darbiniu automobiliu iš namų į darbą ir atgal. Tačiau pagal naują išaiškinimą tai bus traktuojama kaip pajamos natūra, už kurias reikia papildomai susimokėti.

Beveik prieš metus įsigaliojęs naujas atsiskaitymo grynaisiais pinigais ribojimas įgavo pagreitį, o už šios tvarkos nesilaikymą daugiau kaip dešimčiai asmenų jau buvo paskirtos baudos. Tiesa, su naująja Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) taikoma tvarka sutinka ne visi ir sako, kad tokie ribojimai Lietuvoje gali ilgai neužsibūti, tad ir galimybė nevaržomai švaistytis grynaisiais pinigais vėl bus atrišta.

Automobilius įmonių vardu registruojantys verslininkai turėtų suklusti – Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) tikrina ne tik, kur ir kada pilatės kurą, bet taip pat stebi, ar nevažiuojate pramogauti. Sužinojus, kad yra piktnaudžiaujama mokestinėmis lengvatomis, už tai gali tekti paploninti piniginę. Tačiau dalis ekspertų žeria kritiką, kad dėl to nukentėjo kitos sritys, kurias turėtų prižiūrėti VMI specialistai.

Finansų ministerijos siūlomai mokesčių reformai – nauja profsąjungų ir darbdavių kritikos lavina. Profsąjungos piktinasi, kad apie 40 proc. algos mokesčiams atiduodantiems darbininkams vyriausybė mokesčių nemažina, tačiau rengiasi mokesčius iki panašaus lygio padidinti ir dirbantiems individualiai.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) skelbia apie naują sugriežtinimą vykdant atsiskaitymus grynaisiais pinigais Tai palies ne tik automobilių prekeivius, statybų ar kitus verslo atstovus, bet ir kiekvieną gyventoją. Visgi jau dabar žeriama kritika, kad numatyti pokyčiai gali tapti tikra našta, kuri sukels didelių nepatogumų.

Tai, kad apsisprendėte palikti savo darbo vietą, visai nereiškia, kad jums nepriklauso išeitinė išmoka. Anaiptol, Darbo kodeksas numato daug išimčių, kuomet savanoriškai dėl svarbių priežasčių darbo sutartį nutraukęs darbuotojas vis tiek gali pasipildyti savo kišenes darbdavio sąskaita. Daugeliui darbuotojų aišku, kad nutraukdamas darbo sutartį savo iniciatyva, darbdavys privalo jam sumokėti išeitinę išmoką.

Teisę į kasmetines atostogas turi visi darbuotojai, tačiau ne visų darbuotojų pirmumo teisė gauti atostogas yra vienoda – vieni yra pirmesni už kitus. Darbo kodeksas numato keletą atvejų, kada darbuotojas turi pirmenybę gauti atostogas, ir keletą atvejų, kada darbdavys negali atsisakyti suteikti atostogas. Nors Darbo kodekse ne vienas straipsnis reglamentuoja kasmetinių atostogų klausimus, prioritetinių darbuotojų eilę nustato būtent DK 128 str. 4 dalis.

Valdantiesiems siūlant naikinti kai kurias mokesčių lengvatas, opozicijos atstovai priešingai – ragina įvesti jų daugiau. Jie siūlo leisti nuo 2022-ųjų trejus metų susigrąžinti dalį sumokėto gyventojų pajamų mokesčio (GPM) už išlaidas remontuojant naudotus elektros ir elektronikos prietaisus.  „Valstietis“ Lukas Savickas Seime įregistravo Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisą.

Verslo atstovai tikina, kad jiems per sunku apmokėti darbuotojų koronaviruso testus, todėl prašo valdžios šias išlaidas kompensuoti. Darbdavių organizacijos siūlo įvairius galimus kompensavimo būdus, tačiau valdžios atsakymų kol kas neišgirdo.

Visi darbuotojai žino, kad atleidimo atveju, jei šis įvyko ne dėl jų kaltės, jiems priklauso išeitinė išmoka, o kartais ir papildomi priedai. Tačiau visiems dirbantiesiems būtina žinoti ir apie išimtinius atvejus, kai išeitinė išmoka jiems priklauso ir tais atvejais, kai darbo vietą jie palieka savo noru ar dėl svarbių priežasčių. Darbo kodekse reglamentuojama, kad be kaltės atleidžiamam darbuotojui turi būti išmokėta dviejų jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka.

Iki 2020 m. pabaigos liko vos kiek daugiau nei 6 savaitės. Daugelis laukia ne tik dviejų ilgųjų šventinių savaitgalių, bet ir pagalvoja apie kitų metų atostogas, kurių eilė darbovietėse paprastai numatoma metams baigiantis arba prasidėjus Naujiesiems. Taigi, kuriais mėnesiais atostogauti bus naudingiausia? Kasmetinės atostogos – laisvas nuo darbo laikas, suteikiamas pailsėti ir darbingumui susigrąžinti, mokant atostoginius.

Karantinas netrukus baigsis, tačiau daugeliui įmonių ir jų darbuotojų toliau bus mokamos subsidijos, teikiama kitokia pagalba iš valstybės biudžeto – mūsų visų pinigų. Dabar nemažai verslininkų guodžiasi dėl patiriamų sunkumų, vis dėlto iki krizės kai kurie iš jų gudravo. Už įmonės lėšas asmeninėms reikmėms pirko prabangius automobilius, nekilnojamąjį turtą ar net sklandytuvą ir dėl to, galimai, nesumokėjo nemažai mokesčių.

Antradienį Seimas spręs, ar pritarti prezidento siūlymui ir sumažins gyventojų pajamų mokestį. Tai padarius, dalis darbuotojų pusmetį turėtų gauti bent kiek didesnes algas. Tačiau taip padidėtų ir valstybės biudžeto deficitas, kuriam padengti tektų skolintis dar daugiau lėšų. Žinoma, jas turės grąžinti visi gyventojai. Kaip jau skelbta, šalies vadovas siūlo nuo liepos 1 d. iki metų pabaigos 20 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą mažinti iki 15 proc.

Seime jau registruoti ir kitą savaitę turtų būti svarstomi prezidento pasiūlymai keisti gyventojų pajamų mokestį. Tai padarius, daugiau pinigų gautų ne mažiausiai uždirbantys. Kita vertus, dalis lėšų darbuotojų gali nepasiekti, jeigu jų darbo sutartyse numatytas atlyginimas į rankas. Vis dėlto specialistai pasiūlymą kritikuoja ir dėl kitų priežasčių. Kaip jau skelbta, šalies vadovas siūlo nuo liepos 1 d. iki metų pabaigos dirbančiųjų pajamoms taikomą 20 proc.

Pastaruoju metu nemažai diskutuojama, ar nereikėtų Lietuvoje keisti atostoginių skaičiavimo ir išmokėjimo tvarką. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija neatmeta, kad tai gali būti padaryta. Tačiau kol tvarka nepakeista, naudinga yra žinoti, kada kitais metais poilsiauti, kad atostoginių ir algos būtų daugiau.

Daugeliui Lietuvos gyventojų kiekvienais metais privalu deklaruoti savo pajamas. Tačiau gali būti, kad jose pateiktų duomenų niekas netikrina. Tai reikštų, kad kai kurie gudruoliai gali ramiai slėpti milijonines pajamas ir nuo jų nemokėti mokesčių. Penktadienį apie tai viešai kalbėta Seime vykusioje konferencijoje apie šešėlinę ekonomiką ir kovos su ja būdus.

Jeigu bus pritarta Finansų ministerijos pasiūlymams, kitais metais statybininkai, automobilių meistrai ir vaikų auklės negalės veikti už fiksuotą sumą nusipirkę verslo liudijimus. Norėdami verstis legaliai jie turės registruoti individualią veiklą.

Šiuo metu keliolika tūkstančių gyventojų verčiasi automobilių remontu, statybų darbais ar vaikų priežiūra už fiksuotą sumą nusipirkę verslo liudijimus. Norėdami tuo pačiu verstis legaliai, nuo kitų metų jie turės registruoti individualią veiklą. Daliai gyventojų dėl to padidės mokesčiai. Finansų ministerija registravo Vyriausybės nutarimo „Dėl Verslo liudijimų išdavimo gyventojams taisyklių ir Veiklų, kuriomis gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą, rūšių sąrašo“ pakeitimo projektą.

Aišku, kaip dieną, kad atleidžiamas darbuotojas iš darbdavio gauna įstatymu nustatytą išeitinę išmoką arba sutartą kompensaciją. Tačiau retas darbuotojas žino, kad, esant tam tikroms aplinkybėms, išeitinę išmoką iš darbdavio gali gauti ir tuomet, kai darbo sutartį nutraukia savo noru. Išeitinę išmoką darbdavys privalo sumokėti darbuotojui, nutraukdamas darbo sutartį savo iniciatyva.

Lietuvos medikus stebina, kodėl, net ir dirbant daugiau valandų, atlyginimas gali būti mažesnis nei praėjusį mėnesį. Tačiau buhalteriai atkreipia dėmesį, kad visų darbuotojų atlyginimas kas mėnesį gali skirtis, viskas priklauso nuo to, kas parašyta jūsų darbo sutartyje. Lietuvos medikus vienijančioje „Facebook“ grupėje slaugė pasidalino savo birželio ir liepos mėnesio atlyginimais, pastebėdama, kad net dirbdama daugiau valandų, vis tiek uždirba mažiau. Slaugytoja dirba pilnu etatu.

Jeigu darbuotojas iš darbdavio gauna, pavyzdžiui, automobilį ar kitos naudos, tai laikoma pajamomis natūra. Paprastai joms taikomi visi mokesčiai. Tačiau siūlomas naujas būdas mokesčių išvengti. Seimas priėmė svarstyti Ekonomikos ir inovacijų ministerijos parengtą Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymo pataisą. Bendru sutarimu parlamentarai po pateikimo pritarė jau 58-ai išimčiai, kada ir kokios pajamos neapmokestinamos GPM.

Pasibaigus laikui, iki kurio gyventojai turėjo deklaruoti pajamas, taip pat sumokėti gyventojų pajamų mokestį ir socialinio draudimo įmokas, nemažai jų gavo netikėtus laiškus iš „Sodros“. Be jokios pagrindo laiškuose daugelis išvadinti skolininkais. „Sodra“ pripažino padariusi klaidą, bet ką dėl jos darys, dar nežino.

Praėjusių metų viduryje priimta ir nuo šių metų pradžios įsigaliojo gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvata būsto apdailai ir remontui, taip pat lengvųjų automobilių remontui ir vaikų priežiūros paslaugoms. Tačiau kol kas nauja lengvata naudojamasi gana vangiai.

Po mokesčių reformos dalis lietuvių pakliuvo į mokesčių pinkles. Tūkstančiai lietuvių nežino, ką daryti su neapmokestinamo pajamų dydžio lengvata. Anot specialistų, netinkamai pasirinkus, papildomai pajamas ir įvairius piniginius priedus gaunantys lietuviai rizikuoja įsiskolinti valstybei. Nuo sausio 1 d. daugiau nei 200 tūkstančių lietuvių įgijo teisę į naują mokesčių lengvatą, neapmokestinamą pajamų dydį, NPD. Kiekvienas lietuvis gali rinktis iš dviejų variantų.

Nuo liepos 1 dienos įsigaliosiantys pakeitimai užtikrins, kad komandiruotėse būtų mokami didesni dienpinigiai. Darbuotojų atstovas pastebi, kad darbdaviams bus suteikiama dar daugiau šansų išvengti mokesčių, perkeliant atlyginimus ant mokesčiais neapmokestinamų dienpinigių. Tačiau yra ir kita nuomonė – smulkiosioms įmonėms gali būti daug sunkiau komandiruoti darbuotojus.

Sujungus darbuotojo ir darbdavio socialinio draudimo įmokas, darbdaviams teks smarkiai padidinti algą nurodytą „ant popieriaus“. Tačiau Lietuvos buhalteriai jau dabar susiduria su problemomis perskaičiuojant atlyginimus. Pasak jų, gali nepavykti išvengti „klaidų“, kuomet darbuotoją pasieks mažesnė alga. Finansų ministerija paruošė tris priemones, kaip numato didinti šalies gyventojų pajamas, ypač viduriniosios klasės.

Dar prieš padidinant minimalią mėnesio algą (MMA) girdėjosi verslininkų iš mažesnių Lietuvos miestų ir kaimų skundai, kad išgyventi bus neįmanoma, tačiau pasirodo, kad „Sodros“ grindys kai kuriems gali būti paskutinė vinis į karstą. tv3.lt pasidomėjo, su kokiomis nuotaikomis gyvena verslininkai regionuose po šiais metais įsigaliojusios didesnės MMA algos – 400 Eur ir reikalavimo mokėti „Sodros“ įmokas ne mažesnes negu nuo MMA, nors iš tiesų darbuotojas dirbtų ir už mažiau.

Seimo sprendimas nustatyti socialinio draudimo įmokų „grindis“ ne juokais sukėlė sumaištį tarp darbdavių. Nors darbuotojas dirbs ir ne pilnu etatu, „Sodrai“ įmokas už jį reikės mokėti nuo minimalios mėnesio algos, kuri kitais metais sieks 400 Eur. O tai reiškia, kad darbdaviai arba kels paslaugų kainas, arba atleis darbuotojus, kad sumažintų padidėjusias išlaidas.