Metų pradžioje valdančiųjų idėja įvesti kasmetinį automobilių taršos mokestį Seime suklupo neįveikusi pirmojo laiptelio – projektas buvo atmestas po pateikimo. Tiesa, daugumos balsais nuspręstas grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti.
Ketino projekto nebetaisyti
Po tokios Seimo reakcijos automobilių taršos mokesčio projekto veidu tapęs aplinkos ministras Simonas Gentvilas pareiškė nebeketinantis projekto taisyti. Pasak ministro, nuo šiol už projekto įgyvendinimą turėjo būti atsakingos Susisiekimo ir Finansų ministerijos. Jos mokesčio idėją gyrė, bet apie jo ateitį kalbėjo miglotai.
„Po šiandienos, man atrodo, apie mokestį nebegirdėsime. <...> Aš nieko netaisysiu dėl automobilių taršos mokesčio“, – netrukus po nesėkmingo balsavimo žurnalistams Seime kalbėjo S. Gentvilas.
Ir vis dėlto panašu, kad S. Gentvilas atsiima savo žodžius. Vyriausybės plane Seimo pavasario sesijai, kuri prasidės kovo 10 d., Aplinkos ministerija numato grįžti prie mokesčio klausimo.
„Siekiant sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir įgyvendinti principą „teršėjas moka“, [siekiama] pakeisti Motorinių transporto priemonių registracijos mokestį į Motorinių transporto priemonių taršos mokestį, nustatyti mokestį transporto priemonių valdytojams už taršias transporto priemones, kuris būtų mokamas kiekvienais metais už naudojimąsi ja, paskatinti naujai įsigyjančius ar keičiančius transporto priemones rinktis tik mažataršę transporto priemonę“, – rašoma ministerijos pasiūlyme.
Už klausimo pateikimą vėlgi bus atsakingas pats S. Gentvilas, o preliminari jo grįžimo į Seimo salę data numatoma balandžio mėnesį. Galutinį sprendimą, kad Seimui projektą teiks balandį, Vyriausybė priėmė trečiadienio posėdyje.
Siektų apie 138 eurų kasmet
Portalas tv3.lt primena, kad dar pernai rudenį Vyriausybė pritarė atsisakyti automobilių registracijos mokesčio, vietoj jo paliekant tik kasmetinį taršos mokestį. Tąkart planuota, kad, sulaukus Seimo pritarimo, mokestis galėtų įsigalioti jau 2023-aisiais. Skaičiuota, kad mokestis turėtų vidutiniškai siekti apie 138 eurus kasmet.
Kol kas motorinių transporto priemonių registravimo mokestis mokamas kaskart, kai automobilis Lietuvoje registruojamas pirmą kartą arba keičiasi jo savininkas ir jis registruojamas naujo savininko vardu.
Anksčiau Aplinkos ministerija planavo, kad naująjį mokestį sudarys dvi dalys – vienkartinis registracijos mokestis naujai į Lietuvą importuojamiems automobiliams bei kasmetinis automobilio naudotojo mokestis. Galiausiai nuspręsta palikti vieną – kasmetinį motorinių transporto priemonių taršos mokestį.
Mokestis, kaip planuota anksčiau, turėtų įsigalioti 2023 metų sausio 1 dieną, tačiau visi apmokestintų automobilių savininkai iki 2024 metų pabaigos mokės lengvatinį 50 proc. tarifą. Planuojama, kad visa apimtimi mokestis pradėtų galioti 2025 metais.
Kas ir kiek turėtų mokėti?
Mokestį automobilių savininkai turės mokėti kasmet, pasibaigus kalendoriniams metams. Mokestį kasmet turės mokėti M1 ir N1 klasės transporto priemonių valdytojai (tai yra gyventojai ir įmonės) už Kelių transporto priemonių registre įregistruotas ir leidimą dalyvauti viešajame eisme turinčias transporto priemones.
Pirmaisiais mokesčio įsigaliojimo metais mokestį mokės tų automobilių valdytojai, kurių CO2 išmetimai viršija 130 g/km.
Šis mokesčio taikymo slenkstis kasmet mažės 10 g/km iki kol pasieks 100 g/km CO2 (nuo 2026 m.). Kitaip tariant, mokestį reikės mokėti už visus šią ribą viršijančius automobilius.
Mokesčio dydis bus apskaičiuojamas mokesčio tarifą dauginant iš transporto priemonės išmetamo CO2 g/km kiekio, taršos koeficiento ir mokesčio tarifo indeksavimo koeficiento. Pastarasis numatytas siekiant indeksuoti mokesčio tarifus įvertinant infliaciją. Pvz., jeigu vartotojų kainos per metus padidės 2 proc., tiek pat išaugs ir taršos mokestis.
Mažiausias mokestis nuo 2023 m. bus 131 g/km CO2 išmetantiems ir 6 eurostandartą atitinkantiems automobiliams, kurie varomi dujomis ar benzinu ir dujomis, ar benzinui ir etanoliu, ar benzinu ir elektra ir dujomis, ar benzinu ir etanoliu ir dujomis, ar dujomis ir elektra, ar etanoliu, ar etanoliu ir dujomis. Šių automobilių savininkams teks mokėti 58,69 euro mokestį.
Už tiek pat CO2 išmetantį ir tą patį standartą atitinkantį benzininį automobilį reikės mokėti 66,02 euro, o už dyzelinį – 124,71 euro.
Didžiausią mokestį jau nuo 2023 m. mokės seniausių (1 arba 2 eurostandarto) dyzelinių automobilių, kurie išmeta daugiau kaip 250 g/km CO2, savininkai. Jiems mokestis sieks 941,25 euro per metus.
Jeigu nebus įmanoma nustatyti, kiek tiksliai automobilis išmeta CO2, jo valdytojui už dyzeliną ar dyzeliną ir dujas, ar dyzeliną ir elektrą naudojančioms motorinėms transporto priemonę reikės mokėti 300 eurų mokestį, už benziną ar benziną ir elektrą naudojančioms motorinėms transporto priemonę – 170 eurų, o naudojančią už kitų rūšių degalus – 150 eurų.
Aplinkos ministerijos skaičiavimais, kas antras šalies vairuotojas (54 proc.) mokėtų ne daugiau kaip 100 eurų taršos mokesčio. Vidutinis mokestis siektų 138 eurus (su 2023–2024 metais numatyta taikyti lengvata).
50 proc. lengvata nuolat būtų taikoma socialiai remiamiems, neįgalų žmogų prižiūrinčioms šeimoms ir 64 metų bei vyresniems savininkams. Nuo mokesčio atleidžiami neįgaliesiems pritaikyti automobiliai.
Iš mokesčio tikimasi kasmet surinkti apie 170 mln. eurų pajamų.
Ponas Gabrieliau ir pone Armonaitė , ponia Šimonitė , pakeiskite ta neadekvatu aplinkos ministrą , nes gentvilas nutemps jusu vyriausybe dugnan. Ji reikia atiduoti kažkokiems , nesveikiems žaliesiems.
