mokesčiai

Seimas klimpsta ginčuose dėl mokesčių reformos. Verslo atstovai reikalauja ją kišti kuo giliau į stalčių, tačiau profsąjungos ir skurstančių gynėjai atvirkščiai – spaudžia parlamentarus mokesčius dar labiau didinti. Finansų ministras Rimantas Šadžius tikina, kad reformos likimas parlamentarų rankose ir aiškina, kad didesnių mokesčių reikia ne tik atskirčiai mažinti ar viešosioms paslaugoms, bet ir šalies gynybai.

Seime svarstant Vyriausybės mokesčių paketą, prezidentas Gitanas Nausėda sako matantis tendenciją, kad pokyčius priimti valdantiesiems pavyks – tai, anot šalies vadovo, yra užduotis, kuri buvo pernelyg sudėtinga praėjusios kadencijos konservatorės Ingridos Šimonytės vadovaujamam Ministrų kabinetui.

„Žinių radijo“ laidoje „Verslo pozicija“ Investuotojų forumo valdybos pirmininkas Rolandas Valiūnas kritiškai vertina planuojamą mokesčių reformą, teigdamas, kad jos pasekmės gali skaudžiai paliesti ne didžiausias pajamas gaunančius žmones, kaip tikimasi, o viduriniąją klasę: dirbančius asmenis, auginančius šeimas, paveldinčius ar turinčius nekilnojamojo turto.

Valdantieji skelbia ambicingus planus – didinti finansavimą gynybai, mažinti socialinę atskirtį ir kovoti su šešėline ekonomika. Tačiau ekspertai klausia – ar tikslai aiškūs, o priemonės pagrįstos? Apie mokesčių reformą bei valdžios spragas naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, socialdemokratų frakcijos narys Algirdas Sysas ir Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto, Politikos komunikacijos tyrimų centro vadova...

Seimui pradėjus svarstyti Nekilnojamojo turto (NT) mokesčio įstatymo pataisas, visuomenėje ir tarp politikų toliau netyla diskusijos dėl jų. Tie, kas daug turto neturi, nemato problemų, kad, padidinus NT mokestį, turtingesni susimokės daugiau.  Kiti jau svarsto, kad pakeitus įstatymą, ieškos būdų, kaip didesnio mokesčio išvengti. O vienas iš jų – NT dovanojimas ar perrašymas, pavyzdžiui, vaikams.

Konservatoriai ir vėl bando padėti valdantiesiems – pateikė dar vieną idėją, kaip galima gynybai surinkti beveik milijardą, nedidinant mokesčių. Jie siūlo daugiau pinigų paimti iš valstybės valdomų įmonių uždirbtų pelnų. Tiesa, premjeras Gintautas Paluckas į tokią idėją žvelgia skeptiškai ir eilinį kartą klausia, kodėl konservatoriai šių sumanymų neįgyvendino visai neseniai, kai patys buvo valdžioje.

Mokesčių reformai pasitvirtinus, kalbos eina apie Vyriausybės priemones nukreipti visuomenės dėmesį nuo svarbių temų, bei vėl naujus mokesčius – akcizai saldintiems gėrimams, bei mokestis nuo negyvybės draudimo įmokų.

Ketvirtadienį Seimas ėmėsi svarstyti naujausią Nekilnojamojo turto (NT) mokesčio įstatymo projektą. Jam vos prieš vieną dieną pritarė Vyriausybė, nes ankstesnis jos pasiūlytas NT apmokestinimo modelis parlamento buvo atmestas. Už naujas NT mokesčio pataisas balsavo 72 Seimo narių, 36 buvo prieš, o 9 susilaikė. Dabar jas svarstys Seimo komitetai. Birželio mėnesį už jas turėtų būti balsuojama po svarstymo.

Tiek dabartinė, tiek praėjusi valdžia pasisako už tai, kad iš gyventojų mokesčių pavidalu būtų paimta daugiau pinigų, kurių trūksta krašto gynybai. Tačiau panašu, kad kai kurios institucijos turi tiek mūsų pinigų, kad leidžia sau nusipirkti įspūdingą prabangų visureigį. Viena iš tokių institucijų – Radiacinės saugos centras, kuriam vadovauja Ernestas Jasaitis. Centras turi 63 darbuotojus ir 8 tarnybinius automobilius.

Vilniaus Šnipiškių rajone planuojamos naujo daugiabučių gyvenamųjų namų kvartalo statybos, rašo portalas „Made in Vilnius“. Septyni 5–7 aukštų gyvenamieji namai turėtų iškilti Žalgirio gatvėje, dauguma jų būtų sublokuoti.  Anot projektinių siūlymų, daugiabučiuose ketinama įrengti 311 butų. Naujas gyvenamasis kvartas turėtų vidinį kiemą su vaikų žaidimų bei jaunimo sporto aikštelėmis, taip pat senjorų poilsio zoną.

Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas Audrius Klišonis sako, kad naujausias Finansų ministerijos parengtas nekilnojamojo turto (NT) mokesčio modelis problemų nesprendžia, o jo pakeitimai yra tik kosmetiniai. „Visiškai (nesprendžia – BNS), nes tai nei aktualu savivaldybei, nei aktualu gyventojams, kurie bus mokesčių mokėtojai.

Lengvatinis pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas šildymui nebeturi socialinės prasmės, sako finansų ministras.  Tačiau Rimantas Šadžius pabrėžia, kad panaikinus lengvatą reikėtų liberalizuoti šildymo kompensacijų mokėjimo tvarką atlaisvinant reikalavimus gyventojų turtui.  „Ji (lengvata – BNS) socialinės prasmės galbūt ir turėjo prieš 15 metų.

Antradienį Seimas atmetė Vyriausybės siūlytą Nekilnojamojo turto (NT) mokesčio pataisų projektą ir pasiūlė jį tobulinti. Finansų ministerija tą padarė per greičiau nei per parą ir trečiadienį registravo naujas pataisas. Ministrų kabinetas šios dienos posėdyje patvirtino naują įstatymo projekto versiją, tad jis artimiausiu metu bus pateiktas Seime, kad būtų svarstomais su visu mokesčių didinimo teisės aktų paketu.

Nepavykus Vyriausybės įtikinti atidėti mokesčių reformą, verslas paskutines viltis deda į Seimą. Jau antradienį parlamente vyko pirmasis balsavimas dėl mokesčių didinimo, tad apie 200 verslo organizacijų reikalauja valdančiuosius stabdyti mokesčių reformą. Antraip esą ekonomika stos ir pinigų trūks ir gynybai, ir skurstantiems. Tačiau valdantieji į tokius verslo perspėjimus ir toliau numoja ranka ir telkia balsus pradėti mokesčių didinimą.

Didžiųjų miestų merai vienas po kito skelbia gyventojus atleisiantys nuo naujo nekilnojamojo turto mokesčio. Tačiau tai padaryti jie galės tik būstui, kuriame žmonės deklaruos gyvenamąją vietą. O už kitą turtą valdantieji jokių nuolaidų nežada. Tad politikai prognozuoja, kad siekdami išvengti mokesčių, tautiečiai puls keisti gyvenamosios vietos registracijas, būstus užrašinės ir nepilnamečiams vaikams.

Į Seimą atkeliavęs naujas nekilnojamojo turto mokestis supykdė valdančiuosius tarpusavyje. Pritrūkus balsų, pirmasis balsavimas dėl šio mokesčio Seime žlugo. Jame nedalyvavo ir „Nemuno aušros“ lyderis Žemaitaitis. Premjeras Paluckas jau grasina Žemaitaičiui rimtu pokalbiu apie discipliną, bet jau sutinka atsižvelgti į reikalavimus pakelti mokesčio grindis ir mėgins mokestį Seimui teikti iš naujo.

Praėjusią savaitę Vyriausybė jau galutinai nusprendė dėl mokesčių pakeitimų, kurie antradienį pateikti Seime. Tačiau jos registruoti įstatymų projektai sulaukia kritikos. Esą tokie sprendimai daugelį gyventojų paskatins lįsti į šešėlį, taip vengiant itin padidėsiančių mokesčių. Vienas iš siūlomų pokyčių – kad toks pats gyventojų pajamų mokestis (GPM) būtų taikomas visoms pajamų rūšims bendrai, t. y. tiek darbo ar individualios veiklos pajamoms, tiek iš turto nuomos ar pardavimo gautoms lėšoms.

Seimui antradienį nepradėjus svarstymų dėl Nekilnojamojo turto (NT) mokesčio įstatymo projekto, premjeras Gintautas Paluckas tai vadina nedideliu nesusipratimu ir sako, kad jis bus ištaisytas ketvirtadienį.  Jis neatmeta, kad įstatymo projektas bus šiek tiek pakoreguotas.

Seimui antradienį nesutikus pradėti svarstymų dėl pagrindinio Nekilnojamojo turto (NT) mokesčio įstatymo projekto, kuriuo būtų išplėsta mokesčio bazė, Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad patobulintas variantas turėtų būti pateiktas ketvirtadienį.  „Pateikimo stadijoj nepraėjo, bet, matyt, bus ketvirtadienį patobulintas variantas.

Seimas po pateikimo pritarė daliai Vyriausybės mokesčių pertvarkos projektų, prieš tai grąžinęs tobulinti nekilnojamojo turto (NT) mokesčio projektą. Skaičiuojama, jog, priėmus visus mokestinius siūlymus, į valstybės ir savivaldybių biudžetus kitąmet papildomai būtų surenkama 248,7 mln. eurų, o 2027 m. – 624,6 mln. eurų.  Dalis papildomų pajamų turėtų būti skirta krašto apsaugai finansuoti – gynybai kitąmet planuojama sukaupti papildomai 306 mln. eurų, 2027 m. – 523,6 mln. eurų.

Seimas antradienį po pateikimo priėmė svarstyti aštuonis mokesčių pakeitimų įstatymų projektus, tačiau be nekilnojamojo turto (NT) mokesčio.  Už 8 iš pateiktų 9 įstatymų pataisų svarstymą balsavo maždaug po 70 parlamentarų, jų neparėmė po 50.  Seimas nepriėmė svarstyti tik NT mokesčio įstatymo pataisų, kurios leistų savivaldybėms nustatyti mokesčio girndis bei konkrečius tarifus tarp 0,1 ir 1 proc.

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos Seime narys Tomas Tomilinas sako, kad vietoj Vyriausybės siūlomo visuotinio nekilnojamojo turto (NT) mokesčio siūlys labiau apmokestinti azartinius lošimus.

Seimui antradienį imantis Vyriausybės mokesčių pertvarkos, o verslui raginant pokyčius atidėti ir skirti daugiau laiko diskusijoms, ministras pirmininkas Gintautas Paluckas sako, kad šiuo metu laikas atėjo pokalbius baigti ir imtis sprendimų priėmimo. „Kažkada tas diskusijas reikia baigti ir pereiti prie sprendimų priėmimo.

Valdančioji „Nemuno aušra“ siūlo didesnes nei 32,5 tūkst. eurų metines pajamas iš individualios veiklos apmokestinti progresiniu gyventojų pajamų mokesčiu (GPM), sako partijos lyderis Remigijus Žemaitaitis. „Jeigu bus pritarta mūsų siūlymui, tai reiškia – 32,5 tūkst. eurų „pasideda į saugiklį“, mokamas mažesnis (GPM – BNS). Kas virš 32,5 tūkst. jau būtų mokamas progresinis“, – žurnalistams Seime antradienį sakė R. Žemaitaitis. Anot politiko, partija taip pat siūlys 15 proc.

Seime pradėjus svarstyti Vyriausybės mokesčių pertvarką ir opoziciniams „valstiečiams“ imus prašyti šiuos svarstymus nukelti iki kito posėdžio, Seimo pirmininkas, „demokratų“ vadovas Saulius Skvernelis paprašė pusvalandžiui atidėti dalies paketo įstatymų projektų svarstymą, kam parlamentas pritarė.

 Finansų ministras Rimantas Šadžius sako, kad Vyriausybės inicijuojama kai kurių mokesčių pertvarka leis Lietuvai tinkamai reaguoti į gynybos ir socialinio saugumo iššūkius.    „Šalis susiduria su iššūkiais, iš kurių pagrindinis, žinoma, saugumo. Jis daugiaveidis – ne tik karinis saugumas, bet taip pat ir socialinis. Ir privalome į tuos iššūkius teisingai reaguoti“, – antradienį Seimui pristatydamas svarbiausių mokesčių pataisas teigė R. Šadžius.

Antradienį Seimas pradeda svarstyti Vyriausybės patvirtintus įstatymų projektus, kuriais didinami dabartiniai mokesčiai ir įvedami du nauji mokesčiai. Kaip jau skelbta, valdančioji koalicija planuoja labiau apmokestinti gyventojų nekilnojamąjį turtą, pajamas, karštą vandenį ir šildymą. Naują mokestį norima įvesti saldintiems gėrimams ir draudimo įmokoms. Be to, valdantieji siūlo dar padidinti pelno mokestį verslui.

Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis sako besitikintis, kad Seimas antradienį po pateikimo pritars Vyriausybės siūlomai mokesčių pertvarkai. Vėliau Seimo komitetuose projektai bus tobulinami, be kita ko, anot jo, atsižvelgiant ir į verslo nuogąstavimus.    „Šiandien tikiuosi, Seimas po pateikimo stadijos pritars ir tada prasidės tobulinimas, tvarkymas Seimo komitetuose pataisų ir pasiūlymų registravimas“, – žurnalistams antradienį Seime sakė S. Skvernelis.

Seimui antradienį pristatant mokesčių reformos planą, finansų ministras Rimantas Šadžius sako besitikintis, kad parlamentas „nepuls pritarinėti gausioms lengvatų iniciatyvoms“. „Tikiuosi, parlamentas, svarstydamas mūsų finansinę situacija, bus išmintingas ir nepuls pritarinėti gausioms lengvatų iniciatyvoms, kurioms šiandien, labai atsakingai galiu pareikšti, neturime finansinių galimybių“, – LRT radijui antradienį sakė ministras.

Finansų ministras Rimantas Šadžius antradienį Seimui planuoja teikti mokesčių pertvarkos paketą. Praėjusią savaitę siūlymus dėl mokesčių pakeitimų jau patvirtino Vyriausybė. Mokesčių pakete numatyta keisti gyventojų pajamų apmokestinimą, bendrai metinių pajamų sumai taikant progresinius tarifus intervale nuo 20 iki 32 proc.

Artėjant mokesčių reformos priėmimui, į dienos šviesą gali pradėti lįsti ir naujos mokesčių idėjos, kurios kristų kone ant kiekvieno piliečio pečių – cukraus ir automobilio mokestis. Apie mokesčių reformą naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Seimo Biudžeto ir finansų komiteto nariai: demokratas Algirdas Butkevičius ir konservatorius Mindaugas Lingė. Labai įdomus yra automobilių mokestis, ką paminėjo ir ponas Mindaugas.

Vyriausybė pritarė Finansų ministerijos siūlymams keisti daugelį mokesčių įstatymų. Tačiau dalis specialistų žeria kritiką politikams, kad gyventojams pasakoma ne visa tiesa apie tai, kas, kiek turės susimokėti, o kas – ne. Premjeras, socialdemokratų lyderis sako, kad siūlomi didesni mokesčiai nedidins finansinės naštos pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms, o surinkti daugiau lėšų į valstybės biudžetą reikia siekiant kokybiškesnių viešųjų paslaugų.

Vyriausybės pasiūlyti mokesčių pakeitimai sulaukė daug verslo organizacijų kritikos. Pasak jų atstovų, padidinus mokesčius, nukentės Lietuvos ekonomika, jos konkurencingumas. Pirmadienį verslo organizacijos Vilniuje surengė forumą „Apginkime ekonomiką“. Jo organizatoriai primena, kad 200 verslo asociacijų pakvietė politikus kalbėtis apie mokesčių reformą. Vis dėlto, į mokesčius mokančio verslo argumentus, kad skubotas ir neracionalus mokesčių didinimas stabdys ekonomiką, esą numota ranka.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius tikina esantis nusivylęs prezidento Gitano Nausėdos išreikštu palaikymu valdančiųjų inicijuojamai mokesčių pertvarkai. Anot LPK vadovo, verslo bendruomenė dar laukia didesnio prezidento įsitraukimo į diskusiją, o kraštutiniu atveju – ir veto, pasak jo, žalingiausią poveikį šalies ekonomikai turintiems siūlymams.

Vyriausybės siūlomi mokesčių pakeitimai sulaukia daug kritikos iš įvairių verslo organizacijų. Jų atstovai įspėja, kad, pakėlus mokesčius Lietuvoje, dalis verslų ir jų savininkų ją iškeis į kitas šalis – persikels ten, kur mokesčiai mažesni. Praėjusią savaitę ministras pirmininkas Gintautas Paluckas skeptiškai vertino tokius verslininkų grasinimus.

Valdančiosios Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) suvažiavime partijos narys, ilgametis Lietuvos kulkinio šaudymo treneris Rimas Stankevičius ragino atidėti sprendimus dėl nekilnojamojo turto (NT) mokesčio.  „Nekilnojamo turto mokestis, koks dabar yra planuojamas įvesti, jis turi būt atidėtas, negalima jo įvesti“, – šeštadienį Vilniuje sakė R. Stankevičius. R. Stankevičiaus teigimu, siūlomas mokestis priešina visuomenę. „Yra didžiulis visuomenės susipriešinimas.

Vyriausybė pritarė Finansų ministerijos siūlymams keisti daugelį mokesčių įstatymų. Tačiau dalis specialistų žeria kritiką politikams, kad gyventojams pasakoma ne visa tiesa apie tai, kas, kiek turės susimokėti, o kas – ne. Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė teigė, kad dalies politikų išsakomi teiginiai apie mokestinės tvarkos prasilenkia su tikrove.

Šią savaitę Vyriausybė patvirtino planuojamų mokesčių pakeitimų įstatymų projektus. Tarp jų – ir Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymo pataisas. Kaip žinoma, valdantieji siekia progresiniais tarifais apmokestinti visas gyventojų pajamas, nepriklausomai nuo to, kokiu būdu jos gaunamos. Pensijos ir kitos išmokos taip pat yra gyventojų pajamos.

Vilniaus merui Valdui Benkunskui žadant siekti, kad dauguma sostinės gyventojų pirmas būstas nebūtų apmokestinamas, finansų ministras Rimantas Šadžius abejoja, ar Vilnius pasirinks tokį kraštutinį variantą – neapmokestinti pirmo būsto. „Tikrai nemanau, kad Vilniaus miesto taryba, kuri priima šiuos sprendimus, kuri nustato atitinkamus tarifus, pasirinks tokį kraštutinį variantą“, – trečiadienį LRT laidoje „Dienos tema“ teigė R. Šadžius.

Kilus didžiuliam nepasitenkinimui dėl gresiančio nekilnojamojo turto mokesčio, Vyriausybė atsisako neapmokestinamojo būsto dydžio ribų ir leis pačioms savivaldybėms spręsti, kokį  mokestį gyventojai mokės už būstą, kuriame yra registravę gyvenamąją vietą. Tačiau už visą kitą nekilnojamąjį turtą, jei jo vertė viršys 20 tūkst. eurų, jau teks mokėti. Nuo mokesčio būsite atleisti tik tuo atveju, jei jis bus mažesnis nei 5 eurai.

Prezidentui Gitanui Nausėdai antradienį paskatinus Vyriausybę įsipareigoti verslo atstovams nebekeisti mokesčių, premjeras Gintautas Paluckas sako, jog šioje Seimo kadencijoje naujos korekcijos neplanuojamos.  „Šį susitarimą kol kas žodinį mes esame jau pasiekę praėjusią savaitę vykusiame koalicinės tarybos pasitarime. Yra siūlymas jį įteisinti, (…) tą įsipareigojimą įtvirtinti raštu, tai tokios galimybės aš taip pat neatmetu“, – trečiadienį žurnalistams sakė premjeras.

Trečiadienį ministrų kabinetas galutinai apsisprendė, kaip ir kokius mokesčius didins. Premjeras Gintautas Paluckas tikina, kad mokesčiai didės tik didesnes pajamas uždirbantiems gyventojams. O verslai esą dėl to niekur neišsikels, nes jiems tokių mažų mokesčių, kaip Lietuvoje ar kitose Baltijos šalyse, nėra. Vis dėlto tūkstančiams gyventojų aktualios gyventojų pajamų, nekilnojamojo turto, pridėtinės vertės mokesčių įstatymų pataisos.

Trečiadienį Vyriausybė galutinai apsisprendė, kokius mokesčius kiek didins. Atitinkamus įstatymų pakeitimus dabar svarstys Seimas. Tūkstančiams žmonių aktualios gyventojų pajamų (GPM), nekilnojamojo turto (NT), pridėtinės vertės (PVM) mokesčių pataisos. Be to, pakeitus akcizus atsiras cukraus mokestis, įvedamas ir draudimo sutarčių mokestis, vadinamas solidarumo įnašu. Verslui planuojama dar padidinti pelno mokestį.

Vyriausybė trečiadienį svarstys Finansų ministerijos dar balandžio viduryje parengtą ir vėliau koreguotą kai kurių mokesčių pakeitimų paketą. Jai pritarus įstatymų pataisos bus teikiamos Seimui.  Paketas pakoreguotas ministerijai pastaruoju metu išnagrinėjus daugiau nei 200 asociacijų, asmenų, lobistų ir institucijų pateiktų siūlymų.

Prezidentūroje užvirė karštos diskusijos dėl mokesčių reformos. Gitanas Nausėda pareiškė, kad yra nusivylęs, mat valdantieji nekilnojamojo turto mokestį įvedinėja chaotiškai, o tai kelia įtampą, gąsdina gyventojus. O ypač senjorus, kurie dar šiandien ryte susitiko su Prezidentu ir primygtinai paprašė neapmokestinti pirmojo būsto, o verslas Nausėdą paragino mokesčių reformą išvis atidėti.

Verslui nerimaujant dėl Vyriausybės siūlomų mokesčių pakeitimų, prezidentas Gitanas Nausėda ragina valdančiuosius įsipareigoti po šių pakeitimų kadencijai stabdyti bet kokias mokesčių korekcijas.  „Šiuos numatytus mokestinius pakeitimus įgyvendinus reikėtų labai aiškiai pasiųsti verslo visuomenei, o ir visai šaliai signalą, kad iki pačios kadencijos pabaigos daugiau jokių pakeitimų ir taisymų nebebus“, – po susitikimo su verslo atstovais antradienį žurnalistams sakė G. Nausėda.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako matantis trintį tarp koalicijos partnerių, bet tiki, kad rasti bendrą sutarimą dėl mokesčių pakeitimų įmanoma. „Yra tam tikros trinties, galbūt asmenybinės, galbūt ideologinės ar dar kitokios, ji pasireiškia per pažymas, per apsišaudymus visokiausius, bet mokesčių klausimais iš tikrųjų tą bendrą vardiklį surasti būtų galima“, – antradienį žurnalistams Prezidentūroje sakė šalies vadovas.

Tam tikros iniciatyvos dėl nekilnojamojo turto (NT) mokesčio buvo pateiktos nesuderintos, neiškomunikuotos ir taip sukėlė tam tikrą paniką visuomenėje, sako prezidentas Gitanas Nausėda. Šalies vadovas pripažino esantis nusivylęs, jo teigimu, „proceso chaotiškumu“. „Esu nusivylęs proceso chaotiškumu, tenka tą konstatuoti.

Kasdien vis artėjant naujiesiems mokesčių paketams, su tikslu sustiprinti valstybės gynybą, ekspertai žiūri į juos skeptiškai – nemano, kad pakėlus mokesčius surenkama suma padidės. Apie tai, ar pavyks valdžiai surinkti pusę milijardo, padidinus mokesčius „Žinių radijas“ laidoje diskutuoja Dainius Dundulis, prekybos tinklo „Norfa“ vadovas. Šią savaitę turėtų Seime judesio daugiau būti dėl mokesčių reformos.