mokesčiai

Mokesčių reforma siutina jau ir ūkininkus. Išgirdę, kad ir jiems gresia didesni gyventojų pajamų mokesčiai, žemdirbiai jau grasina pakartoti traktorių žygį į Vilnių ir trukdyti eismą keliuose. Žemės ūkio ministras dar mėgina aistras malšinti ir prašo pamėginti susitarti gražiuoju. Tačiau premjeras tvirtina, kad gaunantys pajamas, viršijančias vidutinę algą, turi ir mokesčių susimokėti daugiau, o surinktus pinigus žada skirti ne tik gynybai, bet ir padalinti pašalpų ir pensijų gavėjams.

Penktadienis yra paskutinė diena, kai gyventojai turi pateikti savo metines pajamų deklaracijas ir sumokėti jiems priskaičiuotus mokesčius. Vis tik mokėtinos sumos, išvystos ekrane, gali gerokai išgąsdinti. Taip nutiko vilnietei Izabelei (tikras vardas ir pavardė – redakcijai žinomi), dirbančiai pagal individualios veiklos pažymą. Ji pasiskaičiavo, kad mokesčiai už 2024 metus turėtų siekti apie 2 tūkst. eurų. Vis tik pateikusi deklaraciją ji pamatė gerokai didesnę sumą – beveik 4 tūkst. eurų.

Buvęs socialinės apsaugos ir darbo ministras Vytautas Šilinskas nuo penktadienio pradeda vadovauti užsienio investuotojus vienijančiai asociacijai „Investors‘ Forum“.  Asociacijos vykdomojo direktoriaus pareigas V. Šilinskas perima iš Rūtos Skyrienės, kuri vadovavo nuo 2003 metų.

Nuo ketvirtadienio pagrindinių Vilniaus paplūdimių prieigose pradedama rinkti sezoninė vietinė rinkliava už automobilių parkavimą gatvėje. Kaip pranešė savivaldybės įmonė „Judu“, pasistačius automobilį šalia Žaliųjų ežerų, Valakampių I ir II, Tapelių bei Balžio ežerų, už valandą vilniečiams reikės susimokėti 0,60 euro. Šalia šių telkinių esančios stovėjimo aikštelės patenka į geltonąją rinkliavos zoną, kurioje automobilio stovėjimas mokamas visomis savaitės dienomis nuo 8 iki 20 val.

Verslas vis garsiau reikalauja Vyriausybės mažinti degalų mokesčius, kad už juos mokėtų panašiai kaip lenkai. Tačiau premjeras atkerta, kad jam svarbiau mažinti taršą, tad bent jau šiemet mokesčių mažinti nesiruošia. O štai dėl kitais metais suplanuoto tolimesnio mokesčių didinimo premjeras jau kalba kitaip. Jis net žada derėtis su kaimyninių šalių vyriausybių vadovais ir Europos Komisija, kaip stabdyti taršos mokesčių augimą ir kad degalų kainos dar labiau nešautų į viršų.

Seimas antradienį nesutiko svarstyti pataisų, supaprastinančių  mokesčių apskaičiavimą smulkiam verslui. Grupė parlamentarų siūlė pelno mokesčio nesieti su įmonės darbuotojų skaičiumi, bet įvesti skirtingus tarifus – nuo 6 iki 16 proc., priklausomai nuo įmonės pajamų. Už tokias Pelno mokesčio įstatymo pataisas balsavo 31 parlamentaras, prieš buvo 14, o  susilaikė 37.  Jomis siūlyta visoms iki 300 tūkst.

Nuo protesto Katedros aikštėje iki diskusijų namuose ar socialiniuose tinkluose – vis daugiau gyventojų neramina, kaip bus keičiamas nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimas. Svarbu ne tik pats mokesčio tarifas, bet ir NT mokestinė vertė, kuriai jis bus taikomas. Nuo šių dydžių priklausys, kiek gyventojams teks patuštinti pinigines. Tačiau, net (ypač) jeigu niekas nepasikeis, daliai savininkų mokesčio teks mokėti daug daugiau, negu jie moka dabar.

Finansų ministerijai parlamente registravus mokesčių pertvarkos projektus, o prezidentui išreiškus kritiką siūlomam didžiausių pajamų apmokestinimui, socialdemokratas, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Algirdas Sysas tikina pasigendantis konkrečių šalies vadovo siūlymų, kurie didintų biudžeto pajamas, o ne išlaidas. „Mes girdim (prezidento pastabas – ELTA), bet mes neužmirštam ir „gerovės valstybės“, kurią prezidentas pirmoje kadencijoje nutarė sukurti Lietuvoje.

Lietuvos ekonomika veikia gerai, todėl visų Finansų ministerijos siūlomų mokestinių pakeitimų galėtų ir nebūti, teigia „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas. „Mūsų ekonomika daro stebuklus ir labai sparčiai auga, o praėjusių metų biudžeto duomenys rodo, kad jis buvo mažiausias Baltijos šalyse ir ženkliai mažesnis nei Vokietijoje – 1,3 proc. bendro vidaus produkto (BVP) vietoje prognozuotų 3 proc. Tai yra apie 1,2 mlrd. eur.

Norint išvengti piktnaudžiavimo, kai nekilnojamojo turto (NT) vystytojai imituoja gyvenimą statomuose būstuose taip pasinaudodami gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvata, du konservatoriai siūlo griežtinti lengvatos tvarką.

Šiuo metu Vinco Kudirkos aikštėje vyksta protestas dėl nekilnojamojo turto (NT) mokesčio. Kritikos laviną žarstė ant valdančiųjų. Žmonių minia peikė Seimo narį Algirdą Sysą, jį vadino „bailiu“. A. Sysas buvo kritikuojamas, sakant „šitaip spjauti į rinkėjų valią yra drąsu.“ Kritikos žarstė prezidentui Gitanui Nausėdai, kad neva valstybės pinigai yra „taškomi“. „Taško paradams visokius pinigus <...>. Toks jausmas lyg mes būtume ginklų prekybininkai.

Finansų ministerijai pristačius mokestinių pakeitimų pasiūlymus, šie sulaukė aštrios Lietuvos verslo konfederacijos prezidento Andriaus Romanovskio kritikos. Verslo atstovo teigimu, siūlomi mokesčių pakeitimai yra protu nesuvokiami, o juos patvirtinus, ekonomikos augimą būtų galima pamiršti. Žurnalisto Vladimiro Laučiaus pokalbis su  A. Romanovskiu – TV3 Žinių „Dienos komentare“. Kritikuojate mokesčių reformą ir sakote, kad tai yra tiesiog buhalterinis mokesčių kėlimas.

Į kovą dėl mokesčių reformos įsitraukia Lietuvos bankas. Banko vadovas Gediminas Šimkus peikia socialdemokratų ruošiamą antrosios pensijų pakopos reformą ir gąsdina infliacijos padidėjimu, kai lietuviai puls leisti atsiimtus pinigus. Tačiau ministrė Inga Ruginienė tokius gąsdinimus atmeta ir raigna gerbti lietuvių teisę daryti su savo pinigais ką nori.

 Ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas siūlo atsisakyti Finansų ministerijos siūlomo 36 proc.  gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifo didžiausių pajamų gavėjams.  Be to, jis žada siūlyti mažiau apmokestinti nereguliarias gyventojų pajamas bei pritrauktų ar susigrąžintų iš užsienio specialistų atlyginimus.  „Šis aspektas ženkliai paveiktų mūsų konkurencingumą darbo mokesčių prasme ir siūlytume netaikyti šio ketvirtojo GPM laiptelio (36 proc.

Šiemet įmonėms įsigaliojo didesnis pelno mokesčio tarifas – 16 proc. Dažnai verslas bando sumažinti šį mokestį būdais, kurie balansuoja ties įstatymo riba. Pavyzdžiui, prie įmonių sąnaudų priskiriami pirkiniai, kurie prasilenkia su įmonės veikla. Tarp jų atsiduria arkliai, banglentės ar net krūtų pakėlimo operacijos. Nepirkdami viso to iš savo darbo užmokesčio verslininkai sutaupo ar nuslepia labai daug mokesčių. Tačiau pranešime žiniasklaidai Buhalterės.

Lietuvos banko (LB) vadovas Gediminas Šimkus sako, kad centrinis bankas palaiko Finansų ministerijos siūlymus dėl visuotinio nekilnojamo turto (NT) apmokestinimo, lengvatų mažinimo bei lengvatinio pridėtinės vertės mokesčio (PVM) didinimo, taip pat siūlymus keisti pajamų apmokestinimą.   „Mes galime nerti į įvairias nekilnojamo turto karteles, tarifus, bet aš tą noriu palikti ateičiai, kai mes turėsime atlikę išsamesnę studiją.

Kas bendro tarp gyventojų, kurie su paskola perka automobilį ar kitą brangesnį daiktą ir nori apsisaugoti nuo šio turto sunaikinimo nelaimės atveju? Paprastai tokie gyventojai turi nusipirkti ir vienos ar kitos rūšies draudimą. Kreditoriai reikalauja, kad draudikai atlygintų nuostolius, jei būtų sugadintas turtas, kuriam buvo paskolinta pinigų. Kad draudimas galiotų, gyventojams reikia mokėti draudimo įmokas. O nauju įstatymu jos būtų apmokestintos.

Finansų ministerijai paviešinus siūlomus nekilnojamojo turto (NT) mokesčio pakeitimus, prezidentas Gitanas Nausėda sako pasisakantis už didesnes mokesčio „grindis“, tačiau pripažįsta, kad NT apmokestinimas turėjo keistis. „Pasisakiau už didesnes grindis ir galbūt per daug neinant į detales, vis tiek nekilnojamo turto mokesčio sistemą reikėjo keisti.

Finansų ministerijai siūlant didinti dalies gyventojų pajamų apmokestinimą, prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad mokesčio progresyvumas turėtų būti saikingas, o didžiausias pajamas gaunantiems asmenims taikomas tarifas – mažesnis nei siūlo valdantieji. „Yra pasiūlyta iki 36 proc., bet aš manau, kad tai yra per didelis tarifas dideles pajamas gaunantiems žmonėms ir galima būtų galbūt apsiriboti 32 proc., nes mes turime vertinti ir konkurenciją mokesčių tarifais aplinkui.

Finansų ministerijos siūloma nauja nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimo tvarka brangaus turto savininkų įnašų iš esmės nepakeistų, nepaisant siūlomo mažesnio tarifo, sako finansų ministras Rimantas Šadžius.    „Laipteliai ir jų ribos buvo apskaičiuotos tokiu būdu, kad tiems žmonėms, kurie dabar moka brangaus NT mokestį, mokėtina suma ir nemažėtų, ir kad labai nedidėtų“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė R. Šadžius.

Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis mano, kad niekam net neverta skaičiuoti, kiek jie nekilnojamojo turto (NT) mokesčio mokėtų, jei būtų priimti Finansų ministerijos siūlomi mokesčių pakeitimai. Parlamentaro teigimu, projektas turėtų keistis iš esmės. „Jūs matėte kokios yra nuotaikos. Manau, kad projektas esmingai keisis“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė demokratų „Vardan Lietuvos“ partijos pirmininkas.

Premjeras Gintautas Paluckas sako, kad dėl konkrečių Finansų ministerijos pateiktų mokesčių pakeitimų projektų nuostatų dar bus diskutuojama. „Finansų ministerija apsistojo prie tokių projektų, kokie yra pateikti, dabar jie bus svarstomi ir diskutuojami kartu su visuomene, po to jau Vyriausybė pareikš nuomonę savo nutarimu teikdama projektus Seimui“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė premjeras.

Šią savaitę buvo pristatyti numatomi mokesčių įstatymų pakeitimai. Bene daugiausia diskusijų sukėlė valdžios planai dėl gyventojų nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimo. Dabar mokestis taikomas tik jo vertei, kuri viršija 150 tūkst. eurų. Tačiau numatoma šią vertę nuleisti iki 40 tūkst. eurų. Taigi priėmus tokias pataisas NT mokestį mokės daug daugiau gyventojų, negu jį moka šiuo metu. Kita vertus, turintiems daug brangaus turto mokestį planuojama pastebimai sumažinti.

Finansų ministerijai pristatant ilgai lauktą mokesčių pertvarkos projektą, ekonomistai atkreipia dėmesį, kad mokesčių reformos pasekmių išvengti nepavyks beveik niekam. Ekspertai įspėja apie itin neigiamas NT mokesčio pasekmes – brangstančias nuomas, augančius išlaikymo kaštus bei galimas fiktyvias skyrybas, siekiant išvengti mokesčių. Ministerija viešai paskelbė projektą, kuriame siūloma apmokestinti nekilnojamąjį turtą nuo 40 tūkst.

Lietuvoje prasidedant naujų mokesčių erai, kritikos tokiems valdžios sprendimams negaili ir buvęs Igno Vėgėlės štabo narys Dainius Prukauskas. Savo socialiniame tinkle „Facebook“ jis atvirai sako: „Tai grynas pasityčiojimas iš dirbančių žmonių.“ D. Prukausko teigimu, mokesčių reformos labiausiai kirs tiems, kurie bando kabintis į gyvenimą – vidurinįjį sluoksnį.

Socialdemokratų deleguoto ministro Rimanto Šadžiaus vadovaujamai Finansų ministerijai įregistravus mokesčių pertvarkos projektą, net koalicijos partneriai linguoja galvas. Koalicijoje esančios politinės partijos „Nemuno aušra“ lyderis Remigijus Žemaitaitis teigia, kad kai kurie Finansų ministerijos pateikti mokesčių pakeitimai nustebino. „Buvo tam tikrų dalykų, kur koalicijoje buvo sutarta, ir atnešta nesutartų dalykų.

Šiaulių banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė savo feisbuke išdėstė, ką ji mąsto apie rizikas, susijusias su NT (nekilnojamojo turto) mokesčio reforma. Ji atkreipė dėmesį į tai, kad apskritai Lietuvoje mokestinė sistema darosi labai neelegantiška ir gremėzdiška. Gyventojams tai kelia galvos skausmą. NT yra privalomai registruojamas turtas – žemė, įvairūs pastatai, tokie inžineriniai objektai, kaip gatvės ar keliai ir kt.

Opozicinių Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderis Laurynas Kasčiūnas sako, kad konservatoriai nepritars siūlomiems nekilnojamo turto (NT) bei gyventojų pajamų apmokestinimo pakeitimams.  „Tie mokesčiai, kurie neis į gynybą, bus vertinami skeptiškai.

Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) įspėja, kad Finansų ministerijos siūlomi mokesčių pakeitimai gali reikšmingai pristabdyti šalies ekonomikos augimą, mažinti Lietuvos konkurencingumą. LPK prezidentas Vidmantas Janulevičius teigia, kad tokie mokesčiai yra nukreipti prieš viduriniąją klasę ir produktyvų kapitalą, tad demotyvuos ekonomiką kuriančius žmones, o pati reforma siųs neigiamą signalą investuotojams.

Finansų ministerija trečiadienį įregistravo mokesčių pertvarkos projektą ir siūlo apmokestinti nekilnojamąjį turtą (NT), kurio vertė viršija 40 tūkst. eurų. Dalis gyventojų jau planuoja protestą, tuo metu valdantieji prakalbo, kam kliūtų ši mokestinė našta, o kas jos išvengtų. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ J. Olekas tikino, esą NT mokesčio našta bus padalinta taip, kad didžiausias jos svoris nekristų ant vargingiau gyvenančių žmonių.

Finansų ministerijai paviešinus mokesčių pokyčių projektus, Seimo opozicijoje esantys liberalai ir konservatoriai apgailestauja, kad ne visos papildomos pajamos atiteks gynybai, dalis jų nubyrės rinkiminiams pažadams įgyvendinti.   Konservatorių frakcijos seniūnas Mindaugas Lingė BNS teigė, kad frakcija pokyčius vertins ne tik politiškai, bet ir kokią įtaką jie turės žmonių pajamoms ir šalies ekonomikai.

Finansų ministras Rimantas Šadžius teigia, kad lengvatinis pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas šildymui, karštam vandeniui bei malkoms, kurio teikiamame mokestinių pakeitimų pakete siūloma atsisakyti, yra pasenęs. Anot jo, lengvata buvo reikalinga, kai gyventojų algos buvo mažesnės, tad žmonės daugiau pajamų išleisdavo šildymui.   „Iš tikrųjų ta lengvata buvo labai svarbi tada, kai komunalinės paslaugos buvo žymiai brangesnės, lyginant su žmonių pajamomis.

Finansų ministerijai trečiadienį paviešinus kai kurių mokesčių pakeitimų projektus, verslo atstovai sako, kad dėl to lėtės šalies ekonomika, iš jos trauksis verslas, todėl į biudžetą bus surenkama mažiau mokesčių.

Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė sako, kad Finansų ministerijos pasiūlyti nekilnojamojo turto (NT) mokesčio pakeitimai yra kompromisiniai, tačiau siūlymus didinti ar kitaip keisti kitus mokesčius ji vadina valdžios kerštu ir sako, kad gyventojai dėl jų nukentės.  „Dėl nekilnojamojo turto, tai kompromisinis kaip ir variantas, dėl kitų – tai ne kompromisinis, o kerštas, atsakymas į visuomenės pasakytą nuomonę, kad jūs nesurinksite tų mokesčių.

Finansų ministerija siūlo visas ne gyvybės draudimo sutartis apmokestinti 10 proc. tarifu. Trečiadienį pateiktame mokesčių pertvarkos projekte išimtis numatyta tik civilinei transporto priemonių vairuotojų atsakomybei. Ministerijos siūlymu, priėmus pakeitimus, būtų mokama už kalendorinį ketvirtį sudarytose (pratęstose, pakeistose, jei keičiasi ir draudimo įmoka) sutartyse nurodytos bendros įmokų sumos.

Mokesčių pertvarkos projektą trečiadienį registravusi Finansų ministerija pasiūlė nustatyti keturis gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifus, taip siekiant jį padaryti progresyvesnį. GPM tarifai būtų taikomi atsižvelgiant į bendrą metinę visų rūšių pajamų sumą, išskyrus pajamas iš paskirstytojo pelno. Metinėms pajamoms iki 36 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) būtų taikomas 20 proc. tarifas, nustatant kai kurias išimtis. Pajamoms iki 60 VDU būtų taikomas 25 proc. tarifas, iki 120 VDU – 32 proc.

Šalyje pakvipus protestais valdantieji linksta atidėti nekilnojamojo turto mokesčio priėmimą. Remigijus Žemaitaitis užsiminė, kad šį mokestį derinti politikams gali tekti ir vasarą. Premjeras patvirtino, kad skubėti priimti jo neketina. Tačiau štai antrosios pensijų pakopos reformą valdantieji į Seimą gali atnešti jau artimiausiomis savaitėmis. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Kiekvieną rytą klausant naujienų galima išgirsti, kaip transliuojama netiesa apie naujus mokesčius. Politikų pasisakymuose byloja keli naratyvai – nebijokite mokesčių padidinimo nes tai nepalies mažas pajamas gaunančių žmonių, gal nepalies vidurinės klasės, mokesčius mokės tik tas geriau gyvenantis kaimynas, kurio ir šiaip nemėgstat. Tad pasvarstykime kas mokės šios Vyriausybės teiktus padidintus mokesčius. Pradėkime nuo jautriausio – nekilnojamo turto (NT) mokesčio.

Vyriausybei ir Seimui atlaisvinus kaupimo antrojoje pensijų pakopoje sąlygas ir leidus atsiimti dalį lėšų, kaip siūlo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, realu, kad daug kaupiančiųjų pasinaudos proga atgauti dalį sukauptų pinigų, sako Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis.

Valdančiųjų siūlomi mokestiniai pakeitimai su visuomene ir interesų grupėmis bus diskutuojami kitą savaitę, teigia premjeras Gintautas Paluckas. Anot jo, Finansų ministerija šią savaitę turėtų pateikti ne tik siūlomus pakeitimus, bet ir jų galimą poveikį.  „Konkrečių dydžių tikrai nesvarstėme. Kalbėjome apie tai, kad šią savaitę bus pristatyti projektai, kuriuos jau kitą savaitę derinsime su visuomene, interesų grupėmis. Tai bus kviečiami verslo atstovai ir profsąjungos.

Pirmadienį valdančiosios koalicijos atstovai, regis, paskutinį kartą už uždarų durų aptarė, kaip reikėtų keisti kai kuriuos mokesčius. Jau šią savaitę turėtų būti aiškūs jų sutarimo vaisiai – Finansų ministerija žada oficialiai registruoti mokestinių įstatymų pakeitimus. Panašu, kad valdžia turėtų keisti gyventojų pajamų mokestį, pelno mokestį, dar žadamas naujas vadinamasis cukraus mokestis saldiems gėrimams, draudimo sutarčių apmokestinimas.

Siekiant aptarti planuojamus mokesčių pakreitimus, Regionų ministerijos steigimą bei kitas aktualijas, pirmadienį Seime renkasi koalicinė taryba. Be to, valdančiosios daugumos lyderiai planuoja aptarti ir sveikatos apsaugos sistemos padėtį Lietuvoje.

Mokesčių slėpimo skandale atsidūręs „Nemuno aušros“ frakcijos narys Robertas Puchovičius sako nematąs pagrindo įsiklausyti į oponentų raginimus trauktis iš Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK). Politiko teigimu, komitetą apleisti jį paraginusi Liberalų sąjūdžio frakcijos pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen neturi jokio pagrindo tai daryti. „V. Čmilytė-Nielsen neturėtų manęs mokyti, likti ar nelikti BFK nariu.

Įgyvendindama Vyriausybės programą, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) teikia įstatymų pakeitimus, kad iš pacientų nebūtų reikalaujama papildomų mokesčių už valstybės lėšomis teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas. Seimo Pirmininko pavaduotoja, Sveiktos reikalų komiteto narė, socialdemokratė Orinta Leiputė pažymi, kad vadinamosios priemokos tapo didele mūsų sveikatos priežiūros sistemos problema, kurią būtina nedelsiant spręsti.

Gyventojams liko visai nedaug laiko deklaruoti savo pajamas ir sumokėti gyventojų pajamų mokesčio nepriemoką, kitaip bus skaičiuojami delspinigiai, o kai kuriais atvejais grės ir baudos.

Valdžia vis dar slepia, kaip planuoja pakeisti nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimą. Tačiau kiekvienas savininkas turėtų suklusti jau dabar. NT mokesčiu apmokestinama turto vertė. Ją reguliariai skaičiuoja Registrų centras. Kas 5 metus taip apskaičiuota NT rinkos vertė tampa mokestine verte. O jai ir taikomas NT mokestis. Kai kurių butų ar namų vertė nuo 2021 m. išaugo daugiau kaip 70 proc.

Amerikai paskelbus muitų karą, Lietuvos verslo organizacijos dar garsiau reikalauja valdžios stabdyti mokesčių reformą. Ir pirmiausia atsisakyti didinti pelno ir gyventojų pajamų mokesčius. Verslininkai gąsdina, esą Lietuvos ekonomika stos, algos nebeaugs, o bedarbių bus daugiau. Prezidentas Gitanas Nausėda ragina atvėsti, nes mokesčiai esą nestabdys ekonomikos ir bus socialiai teisingi.

Nekilnojamojo turto (NT) mokesčio projektas turėtų būti registruotas kitą savaitę, o gegužės pradžioje jo laukiama Seime, teigia pirmasis Seimo vicepirmininkas socialdemokratas Juozas Olekas. „Kitą savaitę turėtų būti paruoštas pirminis įstatymų projekto variantas, kuris dar bus derinamas su ministerijomis. Tada matysime tuos skaičiukus, kurie, man atrodo, atleips daugelį žmonių nuomonių“, – trečiadienį Žinių radijui sakė jis.

Svarstant gyventojų pajamas apmokestinti pagal jų dydį, o ne rūšį ir daugiausiai uždirbantiems taikyti papildomą 8 proc. tarifą, premjeras Gintautas Paluckas sako, kad tokio siūlymo Vyriausybė Seimui teikti neketina. „Yra siūlymas ir viršutinį laiptelį gyventojų pajamų mokesčio nustatyti, (…) 40 proc.