Didelę reakciją sukėlė dviejų liberalių partijų lyderių kalbos apie vaiko pinigus. Naujienų portalas tv3.lt sulaukė skaitytojos laiško, kuriame moteris nesupranta, kodėl šeimos turėtų būti skirstomos į tas, kurios nusipelnė vaiko pinigų ir tas, kurioms jų skirti, valdžios nuomone, nederėtų.
„Išgirdau pasiūlymą naikinti vaiko pinigus neva turtingesnėms šeimoms. Kas ta turtingesnė šeima? Ta, kuri turi daugiau pajamų, bet kartu turi būsto paskolą, mašinos lizingą ir leidžia vaiką į privatų darželį, nes tą, kur gavo valstybinį, buvo beviltiškas?
Tai žinot, aš noriu pasakyt, jei jau taip, tai aš tikrai būčiau visai ne prieš gauti dalį pinigų vokelyje, nes man jau atsibodo skaičiuoti, kiek aš sumoku mokesčių, ir paskui už reikiamas paslaugas sumoku papildomai, o neva nemokamų paslaugų, kad ir vaiko dantų taisymas, negaunu arba jos yra apgailėtinos kokybės. Apie neformalų ugdymą, kuris be priemonių kainuoja žvėriškus pinigus, tai net nepradedu kalbėti, nes vienas būrelis kainuoja kelias dešimtis eurų“, – piktinosi moteris.
Tokią moters reakciją sukėlė ketvirtadienį viešojoje erdvėje pasirodę dviejų būsimos valdančiosios koalicijos lyderių pasiūlymai.
Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė ir Liberalų sąjūdžio vedlė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė, kad reikėtų peržiūrėti vaiko pinigų skyrimo tvarką. Politikių nuomone, reikėtų vaiko pinigus skirti tik toms šeimoms, kurių finansinė padėtis išties prasta.
„Mes kritikavome universalią vaiko išmoką, kai ji buvo svarstoma Seime. <...> Šita priemonė yra labai gera mažinti skurdą, ji veiksminga, bet ir brangi. Ir yra prieštaravimas, kad ją gauna tiek vargingiausios šeimos, tiek labiausiai pasiturinčios. Žinoma, galima atsisakyti tos išmokos, bet paprastai žmonės to nedaro“, – ketvirtadienį laidoje „Delfi diena“ kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.
Jai antrino ir būsima kolegė valdančiojoje koalicijoje, pažymėdama, kad vaiko pinigus turėtų gauti tik tos šeimos, kurios gauna itin mažas pajamas.
„Atkreipsiu dėmesį, kad anksčiau galiojo neapmokestinamas pajamų dydis dirbantiems tėvams. Valstiečiai pakėlė mokesčius tiems tėvams ir įvedė visuotinius vaiko pinigus. Dabar turime situaciją, kai ir labai daug uždirbantys žmonės, kurie mielai neimtų tų pinigų, juos gauna. <...> Sutinku, kad kartais „ant popieriaus“ gali labai neblogai uždirbti, bet jei turi 3–4 vaikus, labai sunku juos ir į mokyklą išleisti, ir nupirkti visokių dalykų“, – priduria A. Armonaitė.
Idėja ekonomistų nesužavėjo
Liberalių mintys sulaukė atgarsio ir ekonomistų tarpe.
„Surprise surprise, pasirodo liberalios partijos turi ne tik progresyvių bet ir komunistinių-biurokratinių idėjų.
Kaip ten planuojama diferencijuoti vaiko pinigus pagal tėvų pajamas? Ar bus vertinamas išlaikytinių skaičius? Ar bus vertinami šeimos finansiniai įsipareigojimai? Ar bus vertinamos skirtingos vaikų išlaikymo sąnaudos mieste ir kaime? Kiek kainuos toks biurokratinis mechanizmas?
Universalių bazinių pajamų (šiuo atvejų vaiko pajamų) vienas iš pagrindinių privalumų yra biurokratinių sąnaudų eliminavimas bei politinio moralizavimo-vertinimo pašalinimas, kuomet kažkas turi nubrėžti liniją kuriam vaikui dar priklauso sporto būrelis, o kuriam jau nebepriklauso, nes mamytė du darbus dirba ir jau pakankami uždirba. Gal geriau pasvarstyti kaip pandemiją valdyti, o ne iš kurių vaikų pinigus atimti“, – socialiniame tinkle rašė „Swedbank“ vyriausias ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Kritikos strėlių būsimų valdančiųjų užmojams siunčia ir „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas, kuris įsitikinęs, kad toks pasiūlymas – bloga idėja.
„Šeimų diferencijavimas į „vargingiausias“ ir „nevargingiausias“ įvestų“ „gyvulių ūkį“ ne tik mokesčių, bet ir išmokų sistemoje, nes kaip mat atsirastų „vargingesnių“ už „vargingesnius“. Padidintų šešėlį, nes šeimoms, norinčioms tapti ar likti „vargingiausiomis“ (tam, kad gautų vaiko pinigus) neapsimokėtų oficialiai deklaruoti uždirbamų pajamų“, – socialiniuose tinkluose rašo ekonomistas.
Pasak jo, išmokų mokėjimas ne už visus vaikus, kurtų išlaikytinių visuomenę ir mažintų paskatas dirbti, nes jei „vargingiausios“ šeimos tėvai susirastų darbą, būtų didelė tikimybė, kad dėl to ši šeima taptų „nebevargingiausia“, tad ji prarastų vaiko pinigus. Siekdami to išvengti tėvai esą nesivargintų ieškoti darbo ir gyventų iš vaiko pinigų ar šešėlinių pajamų.
Ž. Maurico tvirtinimu, vienintelis vaiko pinigų sistemos trūkumas – santykinai dideli kaštai, kurie sudaro apie 500 mln. eurų per metus. Kaip alternatyvą ekonomistas siūlo mokesčių naštos vaikus auginančioms šeimoms mažinimą, taikant papildomą neapmokestinamąjį pajamų dydį (PNPD) už kiekvieną vaiką. Tokia tvarka galiojo Lietuvoje iki 2018 m.
Anot ekonomisto, PNPD skatina įsilieti į darbo rinką ir mažina šešėlį, tačiau tokiu atveju nedirbančios šeimos vis tiek dažniausiai gauna kažkokią paramą, tad galų gale rezultatas būna panašus, tik padidėja administracinė našta.
Be to, PNPD turi trūkumų, nes ne visada daugiavaikių šeimų pajamos yra pakankamos, kad jos galėtų pilna apimtimi pasinaudoti mokesčio lengvata.
„Jau anksčiau esu siūlęs įvesti sistemą, kuri leistų pasiturinčioms šeimoms savanoriškai padovanoti savo vaiko pinigus toms šeimoms, kurioms jų labiau reikia. Būtų efektyvesnė sistema, nes nereikėtų tiek biurokratų darbo, aiškinantis kuri šeima yra „turtinga“, o kuri „varginga“. Tai taip pat labiau atitiktų liberalizmo dvasią. Ar ne?“ – retoriškai klausia Ž. Mauricas.
Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas, ekonomistas Raimondas Kuodis socialiniuose tinkluose rašė, kad klausimas apie vaiko pinigus yra trilema, kai gali rinktis du pasirinkimus iš trijų.
„Jei duodi visiems vaikų tėvams (ir daug uždirbantiems), atkrenta problema elgsenos pokyčių, kad gaut tuos vaikpinigius („iškraipymai“), bet tada turi brangią programą, o brangumas neleidžia turėt didelio dosnumo vienam gavėjui; tai čia dabartinė programa;
Liberalai būtų už didesnį fokusavimą (neduot visiems), bet tas sukurs konkrečią problemą kam konkrečiai duot, ir kas tie vargstantys (šešėlyje ir GŪ (gyvulių ūkyje – aut. past.) daug apsimetančių tokiais, ir čia buvo didžioji valstiečių dovana jiems, sumažinant paskatas iš ten eit į skaidrią darbo apmokėjimo formą)“, – rašė ekonomistas.
Pasak R. Kuodžio, vaiko pinigų sistemoje galėtų būti įvestas mechanizmas, kai paramos prašytų tik tie, kuriems jos reikia.
„Tarkime, specialiai sudėtingas kasmėnesinis paramos prašymo (o ne lengvas, elektroninis ir vienkartinis kaip dabar) procesas leistų atsirinkt <…> kam iš tikro paramos reikia. Tokie iškęs išbandymą, o turtingesni – nusispjaus, nes laikas nevertas pinigų. Tokios „patyčios“ yra tas retas atvejis, kai tai pateisinama“, – tvirtino R. Kuodis.
Šiuo metu už kiekvieną vaiką kas mėnesį mokama po 60 eurų. Nuo kitų metų vaiko pinigus planuojama didinti iki 70 eurų. Šią išmoką gauna visos šeimos, nepriklausomai nuo jų pajamų.
