Pagal dabar galiojantį įstatymą, paskelbus ekstremalią padėtį ar karantiną, dėl pandemijos nukentėjusiems savarankiškai dirbantiems asmenims iki jų pabaigos ir dar du mėnesius po to mokama 257 eurų dydžio išmoka.
Savarankiškai dirbantys asmenys pretenduoti į 257 eurų dydžio išmoka už pilną mėnesį gali, jeigu atitinka tris sąlygas: jų veikla yra registruota bent 3 mėn. iki karantino paskelbimo, gaunamas darbo užmokestis pagal darbo sutartį ar prilyginamus teisinius santykius neviršija 607 eurų „ant popieriaus“, o jei tai juridinis asmuo, jis negali būti bankrutuojantis ar likviduojamas. Išmoką skiria Užimtumo tarnyba, moka „Sodra“.
Ji mokama kas mėnesį, kol galioja ir ekstremali situacija, ir karantinas. Karantinui pasibaigus, išmoka mokama dar du mėnesius, o vėliau mokėjimas nutraukiamas.
Nauju įstatymo projektu Vyriausybės siūlo nebemokėti šios išmokos papildomus du mėnesius, kai ekstremali padėtis ar karantinas pasibaigia ir nutraukti mokėjimą iš karto šiems pasibaigus, o išmokas galėtų gauti tik tie, kurie bus įtraukti į VMI skelbiamą nukentėjusių veiklų sąrašą.
Šį įstatymo pataisų projektą parengusi Socialinės apsaugos ir darbo ministerija informavo, kad dabar egzistuojanti savarankiškai dirbančių asmenų išmokų mokėjimo tvarka nėra pritaikyta esamoms aplinkybėms, nes išmokos mokėjimas susietas tik su karantino režimo nustatymu, bet ne su ūkinės veikos ribojimais.
„Kai Vyriausybė nenustato jokių apribojimų veiklai, būtų neteisinga mokėti išmokas, nes asmenys gali toliau verstis savarankiška veikla ir gauti pajamas. Išmokos turėtų būti mokamos tiems asmenims, kurie patiria sunkumų dėl Vyriausybės įvestų apribojimų.
Kitaip tariant, siekiame, kad parama būtų tikslingesnė ir pasiektų tuos, kurie nukenčia. Pasibaigus karantinui išmokos mokėjimas būtų nebetęsiamas dėl tos pačios priežasties – kai nėra veiklos ribojimų, netikslinga teikti paramą“, – paaiškino ministerija.
Jai vadovaujantis ministras Linas Kukuraitis Vyriausybės posėdžio metu sakė, kad pataisos parengtos siekiant išskirti grupes, kurioms dėl ekstremalios padėties ar karantino, bus nustatyti veiklos apribojimai ir kas dėl to galės gauti išmoką dirbantiems savarankiškai.
Žemės ūkio ministras Andrius Palionis atkreipė dėmesį, kad pagal siūlomą tvarką išmokas galės gauti gyventojai, kurių veikla bus įtraukta į Valstybinės mokesčių inspekcijos sudarytą nukentėjusių veiklų sąrašą. Tačiau kai kurie ūkininkai, anot jo, yra nukentėję, tačiau jų veikla neįtraukta į tą sąrašą.
„Pagrindinė šitos krizės valdymo filosofija turi remtis, kaip ir esame sutarę nuo pat pradžių, solidarumu. Kažkurį laiką valstybė gali horizontaliai paskatinti iš esmės visus. Bet tą gali daryti tik trumpą laiką, tam kad būtų spėta persitvarkyti, prisitaikyti, rasti naujas rinkas, nišas ar galbūt judėti į kitus sektorius.
Toliau ta pagalba turi būti tikrai tiktai taškinė, ten kur iš tiesų nukenčiama būtent dėl tiesioginių apribojimų. Tą esame aptarę, dėl to principo esame sutarę“, – kalbėjo finansų ministras Vilius Šapoka.
Jis siūlė, kad sąrašą nukentėjusių veiklų nustatytų visa Vyriausybė, o ne kelios ministerijos.
Tuo metu Ekonomikos ir inovacijų ministras Rimantas Sinkevičius atkreipė dėmesį, kad nebūtinai visas sektorius nukenčia vienodai. Pavyzdžiui, restoranai ar viešbučiai Palangoje galbūt nenukentėjo taip, kaip kitose vietose.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, nuo kovo mėnesio per 100 tūkst. savarankiškai dirbančių paprašė jiems skirtos išmokos. Iš viso jiems buvo sumokėta daugiau kaip 112 mln. eurų.
Kitomis pataisomis siūloma nustatyti, kad į išmokas galėtų pretenduoti tik tie asmenys, kurie bus įtraukti į specialų nukentėjusių asmenų sąrašą, sudaromą pagal nukentėjusias veiklos sritis.
Kad naujos įstatymo nuostatos įsigaliotų, joms dar turi pritarti Seimas ir pasirašyti prezidentas.
