išmokos

Kasmet Lietuvoje miršta daugiau nei 37 tūkst. gyventojų. Ne visiems artimiesiems užtenka juodai dienai kaupiamų pinigų jų laidotuvėms, kurios gali kainuoti nemažai. Tokiais atvejais galima kreiptis į vietos savivaldybę, kad būtų skirta laidojimo pašalpa. Nuo 2025 metų šios išmokos padidės. Taigi, kiek galima tikėtis gauti pinigų, jei kitais metais tektų laidoti žmogų.

Šeimos, auginančios tris ar daugiau vaikų, taip pat susiduriančios su finansiniais sunkumais, turi teisę gauti papildomus vaiko pinigus. Tačiau Socialinės apsaugos ir darbo ministerija įspėja, kad tam tikrais atvejais gautus pinigus šeimoms tenka grąžinti. Su panašia situacija susidūrė ir portalo tv3.lt skaitytoja Miglė, kuri pasakojo, kad gaudavo papildomus vaiko pinigus. „Esame daugiavaikė šeima, todėl gaudavome papildomą beveik 60 eurų išmoką kiekvienam vaikui.

Paskirtasis premjeras Gintautas Paluckas užsimanė padidinti išmoką gimus vaikui – kone dvigubai, nuo dabar esančių 600 iki 1100 eurų „į rankas“. Tačiau toks įstatymo projektas sulaukė opozicijos kritikos, mat tai kainuos valstybei kone 12 milijonų eurų kasmet ir neskatins gimstamumo. Lietuvos demografinius procesus nagrinėjantys sociologai tokią iniciatyvą palaiko, tačiau siūlo skirti daug didesnes lėšas gimstamumui didinti. Tačiau dalis tėvų atkerta, kad gimdo vaikus ne dėl pinigų.

Paprastai nuo kiekvienų metų pradžios didėja indeksuotos pensijos ir kitos išmokos. Tačiau iš tikrųjų nuo 2025 m. sausio daugiau pinigų gaus ne visi. Daliai teks palaukti vasario. Taip yra dėl to, kad vienos pensijos ir išmokos yra mokamos už einamąjį mėnesį, o kitos – už praėjusį mėnesį. Ne visi gaus didesnes pensijos iš karto sausį Įstatymai numato, kad socialinio draudimo pensijos (senatvės, našlių ir kt.), taip pat vienišo asmens išmoka mokama už einamąjį mėnesį.

Yra posakis, kad grandinė yra tik tiek stipri, kokia stipri jos silpniausia grandis. Šią išmintį pritaikius Lietuvos gyventojams, būtų galima sakyti, kad esame gana silpni. Taip yra, nes silpniausiems visuomenės nariams, jų pensijoms ir kitoms išmokoms skiriame bene mažiausią dalį visų šalies gėrybių, palyginti su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis.

Mažai uždirbantiems, nedideles pensijas gaunantiems ar vien tik iš išmokų gyvenantiems lietuviams tam tikrais atvejais savivaldybės kartą per metus gali suteikti tikslinę pašalpą, viršijančią ir 7 tūkst. eurų. Vis tik ne visi žino, kas ir kada dėl jos gali kreiptis. Pavyzdžiui, socialiniame tinkle „Facebook“ viena moteris teigė esanti nedirbanti vieniša mama, už vaiką gaunanti neįgalumo ir socialinę pašalpą, taigi iš viso per mėnesį turinti 900 eurų pajamų.

Ne paslaptis, kad šaltuoju sezonu gyventojų išlaidos padidėja, kadangi tenka mokėti už šildymą. Kaip žinia, nepasiturintiems gyventojams Lietuvoje tiek šildymas, tiek vanduo gali būti iš dalies ar netgi visiškai kompensuojami. Vis tik įdomu, kokių išmokų ar lengvatų šildymui sulaukia kitų šalių, pvz., Jungtinės Karalystės (JK), gyventojai. Pasirodo, jie kasmet gali gauti ir 180, ir 360, ir 540 ar daugiau eurų siekiančias išmokas ar nuolaidas šildymui.

Suskaičiavus Seimo rinkimų rezultatus paaiškėjo, jog naujos kadencijos parlamente nepamatysime 75 parlamentarų – šių politikų išeitinėms numatyta skirti 1 mln. 516 tūkst. eurų. „Šiuo metu Seimo kanceliarija yra apskaičiavusi išmokas 75 neperrinktiems Seimo nariams. Galutinė suma bus aiški po faktinio išmokėjimo, nes šiuo metu yra keletas Seimo narių, kurie ketina atsisakyti Seimo nario mandato, o tai pakeistų ir galutinį neperrinktų Seimo narių skaičių.

Vyriausybė nepritaria idėjai bedarbiams priskirti ir individualių įmonių bei mažųjų bendrijų, kurioms yra inicijuotas likvidavimas, savininkus ir narius. Šią savaitę posėdžiavęs Ministrų kabinetas nepritarė gegužę opozicinės Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovų Tomo Tomilino ir Lino Kukuraičio įregistruotiems Užimtumo įstatymo pakeitimais, kuriais siūloma tokiems asmenims suteikti teisę gauti nedarbo socialinio draudimo išmoką.

Kiek pinigų gyventojai gaus papildomai, priklauso nuo to, ką biudžete siūlo Vyriausybė, ir ką galiausiai priima Seimas. Po rinkimų keisis valdančioji dauguma ir ministrų kabinetas. Tikėtina, jau pasiūlytas pensijų, išmokų ir algų padidinimas prie naujos valdžios bus toks pats ar spartesnis. Kitų metų biudžete planuojama didinti daugelio gyventojų pajamas: pensininkų; gydytojų; mokytojų; vaikus auginančių tėvų.

Gimus vaikui, tėvus užgriūva daugybė naujų atsakomybių ir kyla klausimų. Vieni iš svarbiausių – susiję su išmokomis vaikui bei tėvams, kurių Lietuvoje yra kelios. Jų dydžiai bei mokėjimo trukmė priklauso nuo įvairių aplinkybių, tačiau teisę į jas turi daugelis tėvų. Kaip nepasiklysti, laiku ir teisingai pateikti prašymus bei kur tai padaryti? Nėštumo ir gimdymo atostogos Kiekviena besilaukianti ir pagimdžiusi mama turi teisę į keletą pagrindinių išmokų.

Darbą praradę gyventojai gauna nedarbo išmokas ir yra draudžiami valstybės. Tuo metu susirgę jie norėtų pasiimti nedarbingumą ir dar vieną – ligos išmoką. Tačiau „Sodra“ tikina, kad bedarbiai gali gauti laikiną nedarbingumą, tačiau ligos išmokos jiems nepriklauso. Portalo tv3.lt skaitytoja vilnietė Emilija pasakojo, kad šiuo metu nedirba, yra užsiregistravusi Užimtumo tarnyboje ir gauna nedarbo išmoką. „Prieš mėnesį išėjau iš darbo, gaunu nemažą nedarbo išmoką.

Nuo spalio 16 d. pradedamos mokėti avansines išmokas pagal tam tikras paramos schemas, atsižvelgiant į taisykles ir sąlygas, kurios reglamentuoja paramos išmokėjimą, praneša Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA). Tiesioginių išmokų, ekologinių sistemų, susietosios paramos  avansinės išmokos sudarys 70 proc., o pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (SP) priemones – 85 proc. skirtos paramos sumos.

Žemės ūkio ministerija oficialiai registravo ministro įsakymo projektą, kuriame nustatoma, kokio dydžio tiesiogines išmokas šiemet gaus ūkininkai ir žemės ūkio bendrovės. Projekte numatoma, kad išmokos pareiškėjams avansu bus mokamos nuo 2024 m. spalio 16 d. iki lapkričio 30 d. Už 2024 m. deklaruotus žemės ūkio naudmenų plotus, atitinkančius paramos pagal Strateginio plano intervencines priemones tiesioginių išmokų forma teikimo reikalavimus bus mokami skirtingi tiesioginių išmokų avansai.

Parlamentarai pradeda svarstymus, ar didinti vaiko priežiūros ir kai kurių kitų išmokų „lubas“.  Įstatymo pataisų iniciatorė, demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narė Rima Baškienė sako, kad daugiau uždirbantieji galėtų gauti ir didesnes išmokas. Tuo metu Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė mano, kad siūlant didinti išmokas būtina atsižvelgti į biudžeto pajamas.

Kai kurių išmokų maksimalūs ir minimalūs dydžiai turi būti perskaičiuojami kiekvieną ketvirtį atsižvelgiant į tai, kaip pasikeičia vidutinis darbo užmokestis – tai numato galiojantys įstatymai. Jau daug metų ir jų ketvirčių iš eilės algos Lietuvoje didėja. Taigi nuo spalio prasidėjus paskutiniam 2024 m. ketvirčiui dalis išmokų gavėjų sulauks daugiau pinigų. Tiesa, senatvės ir kitų pensijų padidinimo dar teks palaukti.

Spalio 1 d. prasidės paraiškų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) veiklos sritį „Investicijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė“ teikimas, rašoma pranešime žiniasklaidai. Paraiškas bus galima teikti iki šių metų lapkričio 8 d. Šiam kvietimui skirta 3 216 045 Eur paramos lėšų.

Lietuvoje įvairių kompensacijų, paramų ir išmokų yra nemažai, tad gyventojai gali gan lengvai pasimesti, kas, kam ir kada priklauso, kiek pinigų galima gauti ir nuo ko priklauso sumos dydis? Vien tėvams (įtėviams, globėjams, seneliams) ir jų vaikams, neskaičiuojant išimčių ir pan., yra numatyta 12 skirtingų išmokų ir paramų. Remiantis Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) svetainėje pateikta 2024 m. informacija, čia rasite visas šias išmokas, jų dydžius, sąlygas ir kt.

Pieno ūkiai Lietuvoje sparčiai nyksta. Ūkininkai skundžiasi, kad pragyventi iš pieno nebeįmanoma, o valdžia jiems ne padeda, o tik žlugdo. Karves išparduoda ir smulkūs, ir stambūs ūkininkai. Dažniausiai jos iškeliauja į Lenkiją. Į žemės ūkio ministro kėdę sėdęs Kazys Starkevičius žada pokyčius, tik vargu ar daug jų pavyks įgyvendinti per kelis mėnesius. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Vilniaus rajonas, sekdamas sostinės savivaldybės pavyzdžiu, sieks pritraukti policijos pareigūnus vienkartinėmis 10 tūkst. eurų išmokomis. Tokia finansinė paskata bus skiriama policininkams, įsipareigojantiems rajone dirbti bent penkerius metus. „Nuo šių metų sausio pirmos dienos naujai dirbti atėjusiems pareigūnams, kurie pasirašys trišalę sutartį ir įsipareigos bent penkerius metus dirbti Vilniaus rajone, bus išmokama 10 tūkst.

Ketvirtadienį Seimas pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) parengtam įstatymo keitimo projektui, kuriuo siekiama suderinti anksčiau priimtus Šalpos pensijų įstatymo pakeitimus, užtikrinant visiems išmokų gavėjams vienodas galimybes dirbti. Už šiuos Šalpos pensijų įstatymų pakeitimus priėmimo stadijoje balsavo 105, susilaikiusių ir balsavusių prieš parlamentarų nebuvo. Socialinės apsaugos ir darbo komiteto siūlymu šiam projektui buvo taikyta skubos tvarka.

Stiprioms audroms Lietuvoje vis dažniau naikinant gyventojų turtą premjerė abejoja, ar mažas pajamas gaunantiems gyventojams apsimoka drausti nekilnojamąjį turtą (NT) nuo gamtos stichijų – šie žmonės mokėtų mažas įmokas, todėl gautų menkas išmokas. Ingrida Šimonytė mano, kad prasmingiau paramą suteiktų valstybė ar savivalda.

Visiems privalomuoju sveikatos draudimu apraustiems gyventojams Lietuvoje teikiamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis apmokamos medicinos paslaugos, jei dėl jų kreipiamasi į gydymo įstaigas, sudariusias sutartis su ligonių kasomis, o pas gydytoją specialistą vykstama turint siuntimą ir užsiregistravus. Vis dėlto vyresni gyventojai gali gauti didesnį nemokamų paslaugų paketą nei kitų amžiaus grupių žmonės.

Švedijoje pradėtas taikyti naujas novatoriškas įstatymas, pagal kurį seneliai gali įsitraukti į anūkų priežiūrą ir gauti apmokamas vaiko priežiūros atostogas. Naujai pradėtas taikyti įstatymas reiškia, kad seneliai, prižiūrintys savo anūkus, gaus užmokestį iki trijų mėnesių per pirmuosius vaiko metus. Šis įstatymas priimtas praėjus 50 metų po to, kai ši Skandinavijos šalis pirmoji pasaulyje įvedė mokamas vaiko priežiūros atostogas ne tik motinoms, bet ir tėvams.

Jarunas Lawsas gyveno savo automobilyje restorano stovėjimo aikštelėje netoli Denverio (JAV) centro. Iki 2020 m. jis ten dirbo virėju, o sumokėjus sąskaitas ir vaiko išlaikymą jam likdavo tik 400 JAV dolerių (374 eurai) per mėnesį. To vos užteko automobilio įmokoms ir vaiko išlaikymui – ir nė iš tolo neprilygo sumai, kurios jam būtų reikėję nuomai. Tačiau jį išgelbėjo Denverio bazinių pajamų projektas.

Jau artimiausiu metu gyventojus pasieks dar kiek padidintos įvairios išmokos ir pensijos. Dalis žmonių gaus ir neprimokėtas sumas. Penktadienį „Sodra“ kaip tik skelbia jų mokėjimo grafiką liepos mėnesį. Jį naudinga žinoti laukiant pinigų ir siekiant apsisaugoti į juos besikėsinančių sukčių. Kada „Sodra“ mokės išmokas Kaip jau skelbta, maksimalius ir minimalius kai kurių išmokų dydžius „Sodra“ perskaičiuoja kiekvieną ketvirtį.

Paprastai apie savo ar artimųjų mirtį niekas negalvoja ir jai nesiruošia, tad ji daug ką užklumpa netikėtai. Tad neplanuotos būna ir išlaidos, susijusios su laidotuvėmis. Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, siekiama padėti palaidoti velionį. Vienur yra fiksuotos išmokos, o kitur apmokamos su laidotuvėmis susijusios išlaidos – pavyzdžiui, kremavimas, palaikų gabenimas ar pan.

Lietuvoje birželį dirbusi Tarptautinio valiutos fondo (TVF) misija sutelkė dėmesį į tikėtinas pensijų problemas, su kuriomis susidurs sparčiai amžėjanti mūsų šalies visuomenė. Ekonomistas Teodoras Medaiskis pastebi, kad dalis gyventojų vis dar elgiasi nerūpestingai pensijai netaupydami, bei pasidalijo nuomone, kodėl gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvata III pakopai turėtų likti.

Prokuratūra iš trijų Telšių, Kretingos ir Ignalinos rajonų savivaldybių tarybos narių prašo priteisti nepagrįstai išmokėtas išmokas – į savivaldų biudžetus siekiama sugrąžinti 23 tūkst. 665 eurus. Panevėžio apygardos prokuratūra su ieškiniu dėl nepagrįsto praturtėjimo kreipėsi į Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmus. Ieškinyje prašoma iš praėjusios kadencijos Ignalinos rajono savivaldybės tarybos narės Onos Zaleckienės priteisti beveik 7 tūkst.

Ukrainiečių pabėgėliams Vokietijoje turėtų būti panaikintos socialinės išmokos, o jų prašymai turėtų būti nagrinėjami per prieglobsčio sistemą, tvirtina keli vadovaujantys šalies politikai, argumentuodami, kad dabartinė padėtis tampa „sunkiai suprantama“ rinkėjams.

Čia pajamų nelygybė viena didžiausių pasaulyje, o nedarbo lygis čia viršija 30 proc. Būtent tokia nepalanki padėtis susiklostė Pietų Afrikos Respublikoje.

Gimus vaikui, šeima gali pretenduoti į įvairias išmokas, kurių vienos yra skiriamos kompensuoti netektas pajamas anksčiau dirbusiai mamai arba tėčiui, o kitos skiriamos atsižvelgiant į kitas priežastis arba priklauso visoms šeimoms su vaikais, nepaisant jokių aplinkybių. Šeimos, auginančias vaikus, ne tik gali gauti įvairias pinigines išmokas, bet ir pasinaudoti teikiamomis paslaugomis, kurios skirtos stiprinti šeimas.

Parlamentas linkęs pritarti Seimo statuto pataisoms, kuriomis siūloma nemokėti išeitinių išmokų nuteistiems parlamentarams. Jas priėmus, Seimo narys, kuris kadencijos metu įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo ar Konstitucinio Teismo nutarimu pripažintas šiurkščiai pažeidęs Konstituciją bei sulaužęs duotą priesaiką, negautų išeitinės kompensacijos.

Grupė Seimo narių registravo įstatymo pataisas, kurias priėmus būtų padidintos vienkartinės išmokos vaikams gimus. Parlamentarai siūlo dvigubai didesnes išmokas, nei yra mokamos dabar. Išmoka siektų 1210 eurų Šiuo metu galiojantis įstatymas numato, kad kiekvienam gimusiam vaikui yra skiriama 11 bazinių socialinių išmokų dydžio vienkartinė išmoka. Šiemet bazinės socialinės išmokos dydis yra 55 eurai.

Nuo birželio 3 d. vynuogių augintojai ir vyno gamintojai kviečiami teikti paraiškas dėl paramos pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (SP) sektorinę intervencinę priemonę „Investicijos į vyno sektorių“. Paraiškos bus renkamos vieną mėnesį – iki liepos 1 d. Kaip teigiama Nacionalinės mokėjimo agentūros pranešime žiniasklaidai, pagal intervencinę priemonę parama teikiama: vyninių vynuogių veislių pirminei gamybai vykdyti, t. y. įsigyti investicijas, reikalin...

Vyriausybė pritaria seimo nario Edmundo Pupinio siūlymui nustatyti, kad asmeniui su negalia, pasirinkusiam gauti išankstinę pensiją, kartu galėtų būti mokama našlių ar vienišo asmens išmoka. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtoje išvadoje teigiama, kad projektui siūloma pritarti.

Paprastai darbuotojai Lietuvoje yra apsaugoti nuo netikėtumų praradus darbą: jiems yra mokama išeitinė ir nedarbo išmokos, kai kuriems – ir ilgalaikio darbo ar garantinio fondo išmokos. Vis tik tokią apsaugą turi ne visi – likus be darbo jiems nepriklauso jokie pinigai. Savarankiškai – pagal individualios veiklos pažymą, verslo liudijimą – dirbantys ar juridinį asmenį turintys gyventojai tokių palengvinimų neturi, tačiau atitinkamai moka mažesnius mokesčius.

Siekiant, kad Lietuvoje padidėtų daugiamečių pievų plotai, o esamos pievos būtų išsaugotos ir prižiūrimos, Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane (SP) buvo numatyta nauja ekologinė sistema „Ariamosios žemės keitimas pievomis, jų išlaikymas ir priežiūra“. Apie tai informuoja Žemės ūkio ministerija. Pasak jos pranešimo, Lietuvai pavyko išspręsti vieną didesnių ūkininkų problemų – daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo klausimą.

Mirus žmogui, jo artimieji ne tik gali kreiptis dėl finansinės paramos į savivaldybės socialinės rūpybos skyrių, gauti vienkartines ar periodines išmokas arba pensijas iš „Sodros“. Jei mirusiajam buvo skirtos „Sodros“ išmokos ar kompensacijos, tačiau jos jam dar nebuvo išmokėtos, išmokos atiteks paveldėtojams. Svarbu žinoti, kad šios išmokos neišmokamos paveldėtojams automatiškai.

Nutraukus darbo sutartį tiek darbuotojo, tiek darbdavio iniciatyva, paprastai kažkiek dienų dar tenka atidirbti. Vis tik atsiranda gudručių, kurie į paskutinę darbo dieną numoja ranka ir darbovietėje visai nepasirodo. Tačiau toks poelgis gali brangiai atsirūgti. Specialistai įspėjo, kad dėl to darbuotojas gali netekti ne tik dalies atlyginimo, bet ir išeitinės išmokos.

Jau ne vienerius metus valstybė teikia paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti. Tiesa, Kėdainiuose praėjusiais metais tokių asmenų ar šeimų neatsirado daug, o ir iš pateiktų prašymų ne visi buvo patenkinti. Prašančių paramos ir norinčių įsigyti būstą Kėdainių rajone jau yra ir šiais metais.

Rokiškio rajono savivaldybė patvirtino naują finansinės paramos gydytojams skyrimo tvarką, pagal kurią į rajoną dirbti atvyksiantiems specialistams numatoma 15 tūkst. eurų vienkartinė išmoka. Visgi, pasiūlyme yra ir papildomų sąlygų – gydytojas turi įsipareigoti savivaldybėje dirbti ne trumpiau kaip 2 metus, ne mažesniu kaip vieno etato krūviu ir deklaruoti gyvenamąją vietą Rokiškyje. Šiais metais gydytojų pritraukimui suplanuotas 100 tūkst.

Jei darbdavys jus atleistų ne dėl jūsų kaltės, jis turėtų sumokėti jums išeitinę išmoką. Vis tik, jeigu toje darbovietėje dirbote gan ilgai, jums gali priklausyti dar viena, pvz., 3,3 tūkst., 4,9 tūkst. eurų ar net didesnė išmoka. Tačiau dėl jos reikia kreiptis laiku. Norint gauti ilgalaikio darbo išmoką, reikia būti išdirbus vienoje darbovietėje bent 5 metus ir per 12 mėnesių nuo atleidimo suspėti kreiptis į „Sodrą“, nors tą daryti reikia ne visiems. Be to, beveik 80 proc.

Miškų savininkams, norintiems pagerinti jiems priklausančių išretėjusių ir ekonomiškai menkaverčių medynų ar krūmynų kokybę, pertvarkant juos į produktyvius ir atsparius klimato kaitai medynus, bus skiriamos dotacijos, rašoma pranešime žiniasklaidai. Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) jau kviečia teikti paraiškas šiai paramai gauti.

Netikėtai netekus darbo, bedarbio pašalpa kartais tampa išsigelbėjimu. Visgi dažnam nelengva perprasti jos skyrimo ir apskaičiavimo subtilybes bei įvairias išimtis, todėl ekspertai paaiškina, kokio dydžio išmoką galima gauti bei ar jums galėtų priklausyti papildoma pašalpa, rašoma pranešime spaudai.

Gyventojai, atsisakę taršaus automobilio ir įsigiję mažiau taršią transporto priemonę ar visuomeninio transporto metinius bilietus, dalijimosi paslaugas, dviračius, triračius, keturračius ar paspirtukus. Šiuo metu paskelbti kvietimai teikti paraiškas kompensacijoms gauti pagal dvi priemones – „Mažiau taršių judumo priemonių fiziniams asmenims skatinimas“ ir „Visuomeninio transporto ir darnaus judumo skatinimas (paspirtukai, dviračiai, dalijimosi paslauga ir pan.

Šiemet vienišo asmens išmokoms, kurias gauna apie 230 tūkst. žmonių, numatyta skirti per 110 mln. eurų – 15,1 proc. daugiau nei pernai, penktadienį pranešė „Sodra“.  Vienišiems neįgaliesiems ir pensinio amžiaus žmonėms mokama išmoka šiemet padidėjo maždaug trimis eurais – iki 38,23 euro.  „Sodros“ atstovė Malgožata Kozič BNS nurodė, jog pernai vienišo asmens išmokoms buvo skirta 95,6 mln. eurų, jas gavo 226,6 tūkst. žmonių.

Seimas svarstys pensijų įstatymo pataisas, kuriomis negalią turintys ir išankstinę senatvės pensiją gaunantys asmenys išlaikytų teisę gauti ir papildomas išmokas. Iki šiol jie tokios teisės netekdavo vietoje negalios pensijų pasirinkę gauti išankstinę senatvės pensiją. Po pateikimo už šias Socialinio draudimo pensijų įstatymo pataisas balsavo 110 parlamentarų, prieš balsavusių nebuvo ir susilaikė 6 Seimo nariai.

Balandį, prasidėjus naujam metų ketvirčiui, kinta „Sodros“ išmokų minimalūs ir maksimalūs dydžiai. Tai ypač svarbu tiems išmokų gavėjams, kurių pajamos pačios mažiausios ir pačios didžiausios. Ligos, motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos yra skaičiuojamos individualiai, atsižvelgiant į gavėjų pajamas. Nepaisant to, nustatyti minimalūs ir maksimalūs išmokų dydžiai užtikrina, kad išmokos nebus nei mažesnės, nei didesnės nei numatyta suma.