Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) kas ketvirtį atlieka ir pristato aukščiausio lygio 120 Lietuvos įmonių vadovų nuomonių ir prognozių apklausos analizę – Pramonės lūkesčių indeksą.
Iš rezultatų matyti, kad 57 proc. apklaustųjų vadovų nurodė, jog antrąjį šių metų ketvirtį prognozuoja tolimesnį vidutinio darbo užmokesčio augimą. Daugiausia tokių prognozių pateikė elektronikos, metalų, mašinų ir įrenginių pramonės gamintojai.
Apklausos duomenys atskleidė, kad didžioji dalis, 61 proc. apklaustųjų, tikisi išlaikyti panašų darbuotojų skaičių. Didžiausia problema – darbuotojų stygius. Virš 70 proc. apklaustųjų Lietuvos įmonių vadovų teigė šiuo metu susiduriantys su darbuotojų trūkumu, ieškant tiek kvalifikuotos, tiek nekvalifikuotos darbo jėgos.
Mažiausiai atlyginimų kilimo tikimasi chemijos pramonėje
Pagal apklausas matyti, kad sektorius, kuriame mažiausiai vadovų nurodė kelsiantys atlyginimus – chemijos pramonė. Remiantis rezultatais, darbo užmokestį antrąjį šių metų ketvirtį planuoja kelti 31 proc. įmonių.
Chemijos pramonės įmonėms tikintis išlaikyti esamą darbuotojų skaičių, ženkliai nekeliant atlyginimų, prognozuojamas ir parduotos produkcijos kainų stabilumas – 69 proc. apklausoje dalyvavusių įmonių tikisi išlaikyti nepakitusias pagaminamos produkcijos kainas.
DNB Ekonominių tyrimų departamento, Rinkų tarnybos vyriausioji analitikė Indrė Genytė–Pikčienė komentuoja, kad Lietuvos chemijos pramonė nėra labai išsisegmentavęs struktūrinis pramonės sektorius. Be to, prognozės šiuo metu – ne pačios geriausios, tad ir atlyginimų kėlimo tikėtis nereikėtų.
„Iš tikrųjų pagrinde dominuoja trąšų gamintojai, kurie yra du. Būtent tai yra jų požiūris ir rinkos konjuktūros situacija diktuoja tokią atlyginimo viziją. Tiek vertinant chemijos pramonės eksporto rodiklius, trąšų eksportą, tiek ir pramonės apimčių dinamiką, šiuo metu tie rezultatai nėra labai geri ir, natūralu, kad prasti gamybos rezultatai ir apyvartos neleidžia žadėti darbuotojams šviesių perspektyvų“, – pateiktus rezultatus įvertina ekonomistė.
„Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Vaiva Šečkutė nurodo, kad labai aukštos pridėtinės vertės, tiksliau biotechnologijų sektoriuje, dirbančios įmonės ir taip jau moka didesnius atlyginimus nei vidutinis šalyje.
„Tas atlyginimų augimas turėtų tęstis, nes ten aukštos kvalifikacijos darbuotojai, jų didelė paklausa tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Bendrai kalbant, aukštos kvalifikacijos darbuotojų atlyginimai turėtų augti, bet taip, jie ir šiuo metu tokiose įmonėse yra didesni už šalies vidurkį.
O trąšų sektorius priklauso nuo žaliavų kainų, gali priklausyti ir nuo pačių įmonių situacijos. Ten kur mažesnės, priklauso nuo žaliavų kainų, gali su sunkumais tam tikrais susidurti“, – teigia ji.
Atlyginimų kilimo pažadais mėtosi elektronikos pramonė
Tuo tarpu didžioji dalis kitų pramonės sektorių įmonių vadovų žada atlyginimo kilimą antrąjį šių metų ketvirtį. Štai elektronikos pramonės darbdaviai nurodė, kad daugiau darbuotojų planuoja samdyti 57 proc. įmonių, o didinti vidutinį darbo užmokestį – 71 proc. įmonių.
„Net ir tikintis vidutinio atlyginimo didėjimo, elektronikos pramonės įmonių vadovų nuomone, pagamintos produkcijos kainos antrąjį šių metų ketvirtį išliks nepakitusios. Taip mano net 90 proc. apklausoje dalyvavusių įmonių“, – rašoma LPK išvadose.
Analitikė Indrė Genytė – Pikčienė nurodo, kad elektronikos sektoriaus rezultatai – neblogi. „Tai yra progresyvi pramonės šaka, ten reikalingi ypatingai aukštesnę kvalifikaciją turintys darbuotojai, kurių Lietuvoje trūksta. Šitas segmentas privalo palaikyti konkurencingą atlyginimą savo darbuotojams, nes, natūralu, darbuotojai labai paklausūs ir gali lengvai susirasti kitą darbą. Šiuose segmentuose atlyginimas turi būti labai konkurencingas“, – patikina ji.
Investuoti į vidutinio darbo užmokesčio kėlimą žada ir metalų, mašinų ir įrenginių pramonės vadovai. Pagal apklausos rezultatus, daugiau darbuotojų planuoja samdyti 40 proc. įmonių, o didinti vidutinį darbo užmokestį – 70 proc. apklausoje dalyvavusių įmonių.
Tačiau tuo pačiu tikimasi ir šios produkcijos kainų augimo, tai nurodė 90 proc. apklaustųjų. Anot ataskaitos, tokie lūkesčiai prisidėtų prie ir toliau augančios infliacijos Lietuvoje.
„Kalbant apie metalą, tai metalų eksportas augo įspūdingais tempais. Aišku, tai ne vien dėl to, kad fizinės apimtys didesnė eksportuojamos, bet ir dėl to, kad stipriai išaugo metalų kainos tarptautinėse rinkose. Turiu omeny pramoninius metalus. Jie atgavo pozicijas, nes kaip žinia tiek nafta, tiek metalai buvo labai atpigę. Šiuo metu kainos stiebiasi į viršų ir stipriai atsitiesia. Žinoma, tokia situacija, kuomet pramonininkų gaminama produkcija kainuoja vis brangiau ir ta situacija gerėja, natūralu, kad jiems ir paprasčiau žadėti geresnius atlyginimus“, – nurodo ekonomistė I. Genytė – Pikčienė.
Žvelgiant į tekstilės ir drabužių pramonės vadovų atsakymus matyti, kad dėl kvalifikuotų darbuotojų trūkumo 71 proc. apklaustųjų prognozuoja vidutinio atlyginimo augimą, o 72 proc. darbuotojų skaičiaus augimą. Dėl šių priežasčių didžioji dalis, 86 proc. tekstilės įmonių vadov,ų prognozuoja parduotos produkcijos kainų didėjimą.
Ekonomistės teigimu, tekstilės sektoriuje Lietuvoje atlyginimai ir taip vieni mažiausių visoje šalyje, tad vien tam, palaikyti ir aplenkti atsigavusią infliaciją, darbo užmokestį darbdaviai privalo didinti.
„Aišku, net ir šiuose segmentuose darbuotojų pradeda trūkti, nes, turint omeny, kad tų profesionalų lengvai neatsiranda o specifinių žinių, ypač vyresnėse pozicijose, sunku surasti, tai paskatina palaikyti vadovams konkurencingesnį atlyginimą. Net ir tai, kad atlyginimai tekstilės segmente yra labai žemi, manau, yra stimulas juos didinti“, – teigia ji.
Tik mažesnė (36 proc.) dalis maisto ir gėrimų pramonės vadovų nurodo, kad gaminių kainos didės. Tačiau 64 proc. respondentų ketina didinti darbuotojų skaičių savo įmonėse. 55 proc. apklausoje dalyvavusių įmonių vadovų prognozuoja atlyginimų augimą, siekiant pritraukti reikiamus darbuotojus arba motyvuojant kitose srityse dirbančius asmenis persikvalifikuoti, tokiu būdu užpildant laisvas darbo vietas.
„Susiklosčiusią padėtį darbo rinkoje pramonininkai įvardina kaip labai rizikingą. Esamas kvalifikuotų darbuotojų trūkumas kelia darbo kaštus sparčiausiai nuo prieškrizinių laikų“, – pabrėžiama ataskaitoje.
I. Genytė – Pikčienė mano, kad maisto pramonėje bendra rinkos konjunktūra diktuoja atlyginimų augimą.
„Kuomet atsigavus infliacijai ekonomika auga, eksporto rezultatai neprasti, kalbant apie maisto gamintojus, ypač pienininkus, jų situacija gerėja. Štai pieno produkcijos kainos atsigavusios. Iš kitos pusė ir supirkimo kainos išaugo ir kaštai didėja, tai yra bendra augimo tendencija. Natūralu, kad ir jie spaudžiami kelti atlyginimus“, – patikina ji.
Pasak LPK, kaip ir visuose apdirbamosios pramonės sektoriuose, taip ir medienos ir baldų pramonėje yra matomas kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas. Žvelgiant į vadovų apklausos rezultatus paaiškėja, kad tik 20 proc. įmonių tikisi didinti darbuotojų skaičių, o 10 proc. – net sumažinti antrąjį šių metų ketvirtį. 50 proc. įmonių vadovų prognozuoja, kad atlyginimai antrąjį šių metų ketvirtį ir toliau augs.
„Tokius pesimistinius įmonių vertinimus sąlygoja dvi priežastys. Pirma, įmonių su dideliu darbuotojų skaičiumi veiklą apsunkina sparčiausiais tempais nuo prieškrizinių laikų didėjantys darbo kaštai. Antra, vis dar yra jaučiamas didelis kvalifikuotos ir nekvalifikuotos darbo jėgos stygius. Ypatingai su šia problema susiduria Regionuose įsikūrusios įmonės“, – rašoma išvadose.
Atlyginimai priklauso nuo eksporto ir nuo demografijos
Vyriausioji ekonomistė V. Šečkutė mato dėsningumą: tos įmonės, kurios daugiau eksportuoja, turi didesnes galimybes didinti atlyginimus. Tai lemia ir situacija darbo rinkoje.
„Atsigaunant eksporto rinkoms, esant aukštiems pajėgumų išnaudojimams ir taip pat daugėjant užsakymams, gali didėti tiek darbuotojų paklausa, tiek galimybės didinti jiems atlyginimus.
Pasaulinės prekybos tendencijos šiuo metu neblogos, euro zonos ekonomika rodo tvirtėjančius atsigavimo ženklus. Perspektyvos, bent šiuo metu, jeigu didesni kažkokie sukrėtimai nenužudys to atsigavimo, turi teigiamos įtakos lūkesčiams, įmonių užsakymams. Reiškia ir daugiau darbuotojų, ir daugiau galimybių didinti atlyginimus.
Prie to prisideda situacija darbo rinkoje. Kai nedarbo lygis yra apie 8 proc., dalis darbuotojų gyvena kitose vietose ir neturi galimybių ar noro kraustytis, kur kuriama darbo vieta, kai dalis neturi reikiamos kvalifikacijos, konkurencija vyksta dėl mažesnio ir mažesnio darbuotojų skaičiaus. Tai didina spaudimą atlyginimams. Manome, kad šiais metais tas spaudimas nesumažės ir atlyginimų augimas išliks spartus kaip ir praėjusiais metais“,– komentuoja ekonomistė.
I. Genytė – Pikčienė nurodo, kad nors dauguma mūsų pramonės šakų tampriai priklauso nuo eksporto, daug didesnį įtaką atlyginimams daro demografinė situacija.
„Grynai Lietuvos rinkoje dirbančių šakų nėra daug. Kažkiek viskas priklauso nuo eksporto. Nors iš kitos pusės, kalbant ne apie pramonę, o apie vidaus rinkoje veikiančius segmentus, tai paskutiniu metu ir čia spartus atlyginimų augimas stebėtas. Ypač paslaugų sektoriuje. Tai iš tikrųjų paslaugų kainos kilo labai stipriai būtent dėl darbo užmokesčio augimo didėjimo.
Negalima teigti, kad vien eksportuojantys sektoriai atlyginimus didino. Manau pagrindinė priežastis – emigracija ir kiti daugiau demografiniai dalykai, lemiantys kad trūksta kvalifikuotų ir gerų darbuotojų. Dėl to atlyginimai priversti kilti“, – konstatuoja ji.
„Swedbank“ prognozuoja, kad šiais metais Lietuvoje atlyginimai kils apie 6,5 proc.
