atlyginimai

Daugelis ekonomistų pabrėžia, kad nuo 2004 m., kai Lietuva įstojo į Europos Sąjungą, lietuviai gyvena vis geriau. Taip galima spręsti iš daugelio ekonominių rodiklių. Vis dėlto oficialioji statistika rodo, kad prekių ir paslaugų kainos mūsų šalyje jau pasiekė ar net pralenkė europietiškas. Tačiau darbuotojų atlyginimai, pensijos ir kitos išmokos yra daug mažesnės Europos Sąjungos vidurkį.

Dar visai neseniai rimtas augintinių auklės darbas tebuvo pavyzdys iš amerikietiškų filmų, tačiau šiandien Lietuvoje – tai jau gana paplitusi profesija. Kaip atrodo augintinių auklės kasdienybė? Kokių iššūkių sukelia keturkojai ir kaip tenka prisitaikyti prie išskirtinių poreikių turinčių augintinių? Duris į savo darbinį gyvenimą praveria augintinių auklė Kamilė. Gyvūnai Kamilės gyvenime atsirado dar jos vaikystėje, tačiau suaugusi moteris vis nedrįso jų įsigyti.

Naujausia Valstybės duomenų agentūros statistika rodo, kad algų atotrūkis tarp sostinės ir likusios Lietuvos toliau auga. Sostinėje dirbantieji gauna maždaug puse tūkstančio eurų daugiau nei Zarasų gyventojai. Pasak ekonomistų, smulkiuose regionuose verkiant trūksta investicijų ir įmonių, kurios kurtų aukštą pridėtinę vertę.

Lietuvoje moterys vis dar uždirba gerokai mažiau nei vyrai, nors yra labiau išsilavinusios ir savo galimybėmis dirbti ir pasiekti rezultatų nenusileidžia vyrams. Vis tik dėl daugybės priežasčių suvienodinti atlygio, o kartu ir valstybei kuriamos naudos iki šiol nepavyksta, apie tai vadovų konferencijoje „EBIT“ kalbėjo „All Media Lithuania“ (TV3 Group) vadovė Laura Blaževičiūtė. Pradėdama savo pranešimą L. Blaževičiūtė parodė 6-os klasės vadovėlį, kuris buvo išleistas pernai.

Vidutinis paskaičiuotas (bruto) mėnesio atlyginimas Latvijoje už visą darbo dieną pirmąjį šių metų ketvirtį buvo 8,3 proc. didesnis nei tuo pat metu pernai – 1757 eurai, penktadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Vidutinis mėnesio darbo užmokestis iki mokesčių viešajame sektoriuje augo 5,8 proc. iki 1753 eurų, privačiame sektoriuje – 9,4 proc. iki 1766 eurų. Vidutinis paskaičiuotas valandos darbo atlygis ūgtelėjo 8,9 proc. iki 11,6 euro.

Dirbantis Lietuvos gyventojas vidutiniškai per mėnesį gauna daugiau nei 1420 eurų į rankas, darbo pajamos per metus padidėjo maždaug 110 eurų. Tokią naujausią statistiką skelbia „Sodra“. Ekonomistai priduria, kad šiuo metu algos šalyje kyla per greitai. Esą jei tempas nelėtės, Lietuvoje gali pradėti didėti nedarbas.  Viešbutis „Suncity“ Šiauliuose veikia nepilną pusmetį. Ten iš viso dirba 33 žmonės.

Pernai pradėjus valstybės tarnybos reformą vidutinis darbo užmokestis (VDU) šalies institucijose per metus augo apie 10 proc. iki 2622 eurų, penktadienį pranešė Valstybės kontrolė.  Valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė sako, kad jau pirmaisiais metais matyti pertvarkos rezultatai – mažėjo atlyginimų skirtumai tarp institucijų, augo vadovų ir teisėjų atlyginimai, o tai svarbu pritraukiant aukštesnes kompetencijas vadovus.

Kelerius metus dviženklį atlyginimų augimą fiksavusi Lietuva sulaukė pokyčių – pajamos auga lėčiau, o darbo rinkoje ryškėja demografiniai kontrastai: jauni žmonės vis rečiau renkasi darbą, o vyresni darbuotojai ir pensininkai dirba aktyviau nei bet kada. Pajamų didėjimą labiausiai paskatino minimalios mėnesinės algos kilimas nuo 924 iki 1038 eurų. Sparčiausias darbo užmokesčio augimas fiksuotas viešajame sektoriuje, ypač švietimo ir žmonių sveikatos priežiūros srityse.

„Ryanair“ bendrovėje įsiplieskė įtampa dėl darbo sąlygų, šįkart Ispanijoje. Teismui panaikinus oro linijų bendrovės ir vienos profesinės sąjungos sudarytą darbo užmokesčio susitarimą, aviakompanija reikalauja, kad dalis įgulos grąžintų 2024 m. gautą darbo užmokesčio padidinimą ir sutiktų su darbo užmokesčio sumažinimu ateityje, rašoma MSN.

Lietuvos bankas siūlo kitąmet minimalią mėnesio alga didinti iki 860 eurų į rankas. Tai būtų 80 eurų daugiau nei šiuo metu ir minimali alga prilygtų pusei kitąmet prognozuojamo vidutinio atlyginimo. Darbdaviai tokiam didinimui griežtai nepritaria, baimindamiesi kitąmet dar ir didesnės mokesčių naštos. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.  Profsąjungos atkerta, kad 80 eurų padidinimas nedidelis ir tai mažiausia galima suma.

Lietuvoje mažėja gyventojų dalis, gaunanti mažiausius atlyginimus, minimalią algą. Nors dažniausiai už nedidelį uždarbį dirba jauni, šviežiai į darbo rinką įsilieję žmonės, jie greitai pasikelia algas ir atlyginimo dydžiu lenkia vyriausius Lietuvos darbuotojus. Ekonomistai aiškina, kad šalyje keičiasi kartos, jauni gyventojai dirba geriau apmokamuose sektoriuose, pavyzdžiui, informacinių technologijų ar finansų.

Lietuvoje vyrų ir moterų atlygių skirtumas yra mažesnis nei kai kuriose Europos šalyse, tačiau jis vis dar išlieka nemažas. Vis dėlto tarp valstybės įstaigų yra tokių, kuriose moterys uždirba ir daugiau nei vyrai. Lyčių darbo užmokesčio atotrūkis apskaičiuojamas lyginant vyrų ir moterų vidutinį darbo užmokestį (neatskaičius mokesčių) ir jį išreiškiant procentais nuo vyrų vidutinio darbo užmokesčio.

Ne paslaptis, kad sportininkai – vieni iš daugiausiai uždirbančių žmonių pasaulyje, o jų mėnesinės algos dažnai siekia paprastam žmogui sunkiai suvokiamas sumas. Lietuva yra maža valstybė, tačiau ji išauginusi visame pasaulyje žinomų ir gerai apmokamų sporto talentų. Lietuva krepšinio šalimi vadinama ne veltui.

Šalyje veikiantys bankai pernai ir toliau fiksavo rekordinius pelnus. Kartu jie turėjo uždirbti apie milijardą eurų grynojo pelno. Tokie finansiniai rezultatai rodo, kad bankų sektorius išlieka viena pelningiausių sričių šalyje. Didėjantis pelnas dažnai yra siejamas su plėtra, investicijomis ir geresnėmis sąlygomis darbuotojams.

Lietuvoje, kitaip daugelyje Europos šalių, jaunimas uždirba daugiau nei vyresni, daugiau patirties įgiję asmenys. Pasak SEB banko ekonomisto Tado Povilausko, tai gali būti esminė priežastis, dėl kurios jaunimas yra santykinai laimingesnis už vyresnio amžiaus asmenis Lietuvoje. T. Povilauskas socialinio tinklo asmeninėje paskyroje pasidalijo duomenimis, kurie rodo vakaruose vyraujančią tendenciją, kad didžiausias atlyginimas yra pasiekiamas sulaukus vidutinio ar vyresnio amžiaus.

Ilgą laiką lietuvių skaičius smarkiai mažėjo. Pastaraisiais metais Lietuvos gyventojų skaičius stabilizavosi ir net kiek paaugo dėl imigrantų. Tačiau, smarkiai mažėjant vaikų, ilgainiui ims trūkti darbuotojų ir jiems savo mokesčiais teks išlaikyti vis didesnį pensininkų skaičių.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) siūlo didinti baudas darbdaviams už darbo užmokesčio, sutarto su darbuotoju, nemokėjimą. VDI teigimu, dabartinės nuobaudos per menkos, todėl darbdaviai verčiau moka baudas nei darbuotojams išmoka žadėtus atlyginimus.

Lietuvos ekonomika šiemet augs mažiau, nei buvo manyta anksčiau. Kiek mažiau nei pernai išaugs ir vidutinis darbo užmokestis. Be to, greičiau nei pernai augs ir kainos. Naujausioje konomikos apžvalgoje tai prognozuoja Lietuvos bankas. „Net ir stiprėjant nerimui dėl pasaulio ekonomikos raidos, įvertinę pastaruoju metu ryškėjančius naujus rizikos veiksnius, manome, kad mūsų šalies ūkis toliau augs gana sparčiai ir tvariai.

2024 metų paskutinįjį ketvirtį vidutinės darbo pajamos augo panašiu tempu kaip ankstesniais laikotarpiais, tačiau darbo rinkos aktyvumas mažėjo, nes darbuotojų buvo atleista daugiau, rodo naujausi „Sodros“ duomenys. Praėjusį ketvirtį vidutinės visą mėnesį dirbusių darbuotojų darbo pajamos, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus padidėjo 231 euru arba 11,2 proc. ir siekė 2 291 eurą neatskaičius mokesčių.

Paprastai kiekvienų metų pradžioje ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse didinama minimalioji mėnesinė alga (MMA). Jeigu žmogus dirba visą darbo savaitę, mokėti mažesnį atlyginimą už ją yra draudžiama. Tiesa, kai kuriose šalyse gali būti taikomos išimtys kai kurių grupių darbuotojams, pavyzdžiui, jaunimui. Kita vertus, ne visose valstybėse minimalios algos dydis įtvirtinamas įstatymu ar Vyriausybės nutarimu.

Tikriausiai nėra darbuotojo, kuris nepagalvotų apie didesnę algą. Darbo rinkos specialistai pažymi, kad metų pradžia – geras metas prašyti atlyginimo pakėlimo. Tačiau pataria iš anksto pasiruošti argumentus, kodėl turėtumėte uždirbti daugiau. Personalo paieškos ir atrankos agentūros „Emplonet“ direktorė Violeta Jakutė tikino, kad geriausia, kai darbuotojams patiems nereikia prašyti algos pakėlimo.

Ekonomistai žeria lietuviams optimistinių prognozių. Lietuvių algos vidutiniškai turėtų augti sparčiau nei tikėtasi anksčiau, beveik dešimtadaliu per metus, o ir Europos centrinio banko palūkanos esą turėtų nusileisti itin sparčiai, per metus žemiau 2 procentų ribos, dėl ko mažės įmokos už būsto paskolas.   Tiesa, šiemet gyventojams nuotaiką gadins infliacija, kuri turėtų būti spartesnė nei pernai, sieks apie 3 procentus.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Pagal darbuotojų skaičių penki didžiausi prekybos tinklai Lietuvoje patenka ir tarp visų didžiausių šalies darbdavių. Kiekvieną mėnesį „Sodra“ viešai skelbia ne tik daugelio įmonių algų vidurkius, bet ir kitų duomenų. Iš jų galima gana neblogai suprasti, koks atlyginimas siūlomas pradedant dirbti turint mažiausiai patirties arba geriausiai apmokamose pozicijose, kaip skiriasi moterų ir vyrų algos.

Metams baigiantis daugelis įmonių darbuotojams sumoka ne tik įprastinį darbo užmokestį, bet ir papildomus priedus ar premijas. O praėjusių metų pabaigoje kaip niekada daug bendrovių darbuotojams išmokėjo penkiaženkles sumas. Šeštadienį paskelbti „Sodros“ duomenys rodo, kad už paskutinį praėjusių metų mėnesį net 81 įmonė išmokėjo atlyginimus, kurių vidurkis viršijo 10 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių.

Daugiau nei 400 tūkst. JAV dolerių už vienerias rungtynes. Galbūt tai ir skamba neįtikėtinai, tačiau tokiu uždarbiu gali pasigirti vienas iš NBA žaidėjų, skaičiuojant bendrą jo karjeros uždarbį ir per karjerą sužaistas rungtynes. Būtent tokią statistiką nusprendė panagrinėti JAV portalas „Hoopshype“, kuris panardė po buvusių ar esamų žaidėjų kontraktus bei karjeras ir susumavo, kiek vidutiniškai per vienerias rungtynes žaidėjai uždirba.

Praėjusiais, 2024-aisiais metais atlyginimai Lietuvoje augo įvairiai. Kai kuriems alga pakilo vos 1 proc., kitiems – net trečdaliu (33 proc.), o vidutinis kilimas siekė 7 proc., rašoma pranešime žiniasklaidai. Tokie duomenys buvo gauti „Manoalga.lt“ tyrimo metu, kuomet 11 tūkst. dirbančiųjų pateikė duomenis apie savo pareigas, uždarbį ir gaunamas papildomas naudas.

Ateinančiais metais darbuotojų ir darbdavių laukia nemažai pokyčių. Augs ne tik atlyginimai, išmokos ar pensijos – įsigalios ir ne vienas svarbus Darbo kodekso pakeitimas. Specialistai vardija, kas griežtės darbdaviams ir kas palengvins dalią darbuotojams nuo 2025-ųjų. Apie tai, kaip 2025-aisiais Lietuvoje keisis darbo rinka ir algos, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja „Norfos“ savininkas Dainius Dundulis ir darbo paieškos portalo CV-Online.

2025 m. sausio 1 d. įsigalioja Vyriausybės nutarimas, pagal kurį Lietuvoje padidėjo minimalioji mėnesinė alga (MMA) ir minimalus valandinis atlygis (MVA). Dėl to daugiau pinigų turi būti mokama visiems, pernai dirbusiems visu etatu ir uždirbusiems nuo iki 1037,99 euro neatskaičius mokesčių. Pagal Darbo kodeksą, MVA ir MMA – mažiausias leidžiamas atlygis už nekvalifikuotą darbą darbuotojui atitinkamai už 1 valandą ar visą kalendorinio mėnesio darbo laiko normą.

Kiekvienų metų pradžioje įsigalioja svarbūs pakeitimai, dėl kurių dalies gyventojų pajamos paprastai padidėja. Kita vertus, nepaisant didesnių pajamų, didės ir kai kurios išlaidos. Gavus didesnes pensijas, išmokas ir atlyginimus, daugiau teks mokėti ir mokesčių, brangs degalai, rūkalai ir alkoholis, taip pat komunalinės paslaugos. Kiek didėja pensijos ir vienišo asmens išmokos Esamiems „Sodros“ pensijų gavėjams aktualu tai, kad bendroji pensijų dalis padidėjo 10,63 proc.

Kai kurie darbuotojai Lietuvoje seniai gali džiaugtis europinėmis algomis, nes 10 tūkst. eurų ar 20 tūkst. eurų dydžio atlyginimai jose nėra reti. Kai kuriose bendrovėse darbo užmokesčio sumos gali būti ir kelis kartus didesnės. „Sodros“ duomenys rodo, kad lapkričio mėnesį buvo 30 įmonių, kuriose vidutinis darbo užmokestis (skaičiuojant ir dirbusius ne visą mėnesį) viršijo 10 tūkst. eurų.

Per metus Lietuvoje algos vidutiniškai padidėjo dešimtadaliu. Naujausi valstybės duomenų agentūros duomenys rodo, kad šiuo metu vidutinė alga „į rankas“ šalyje siekia beveik 1400 eurų. Tiesa, viešajame sektoriuje šiuo metu algos kyla sparčiau nei privačiame. Ekonomistai prognozuoja, kad kitąmet algos didės daugiau nei 8 procentais, o toks aukštas algų augimo tempas gali Lietuvoje padidinti bedarbių gretas.

Šią savaitę Seimas priėmimo stadijoje pritarė įstatymų pataisoms, kuriomis bus didinami mokytojų pareiginės algos koeficientai, bei mažiausiai uždirbančių biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimai. Už šias Biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo pataisas priėmimo stadijoje balsavo 115 Seimo narių, susilaikiusių ar balsavusių prieš nebuvo.

Dalis įmonių skelbia nuo kitų metų įšaldysiančios atlyginimus – jų nekels arba visiems, arba daliai darbuotojų. Sunkmetį išgyvenantys transporto, maitinimo ir paslaugų sektoriai sako, kad algų kelti paprasčiausiai nėra iš ko, mat pastaraisiais metais atlyginimai kasmet augo ir taip daug – 10 ir daugiau procentų. Esą tai yra viena priežasčių, kodėl įmonėms klestėti darosi vis sunkiau.

Vidutinis mėnesinis bruto (neatskaičius darbuotojo mokesčių) darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2024 m. trečiąjį ketvirtį sudarė 2 237,9 euro ir, palyginti su 2024 m. antruoju ketvirčiu, išaugo 1,9 proc. Per metus bruto darbo užmokestis šalies ūkyje išaugo 10,9 proc.

Dalis įmonių skelbia nuo kitų metų įšaldysiančios atlyginimus – jų nekels arba visiems, arba daliai darbuotojų. Sunkmetį išgyvenantys transporto, maitinimo ir paslaugų sektoriai sako, kad algų kelti paprasčiausiai nėra iš ko, mat pastaraisiais metais atlyginimai kasmet augo ir taip daug – 10-čia ir daugiau procentų. Esą tai yra viena priežasčių, kodėl įmonėms klestėti darosi vis sunkiau.

Per praėjusius metus vidutinis lietuvis uždirbo didesnį atlyginimą nei 12 kitų Europos Sąjungos (ES) šalių gyventojai. Pagal vidutinį uždarbį Lietuva jau lenkia ne tik Estiją, Latviją ar Lenkiją, bet ir kai kurias bendrijos senbuves. Tai rodo naujausi Europos statistikos agentūros „Eurostat“ duomenys. Didžiausi ir mažiausi atlyginimai ES Skaičiuojama, kad pernai vidutinis metinis darbo užmokestis visoje ES padidėjo 6,5 proc. ir siekė 37,9 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių.

Į naują Seimą išrinkti žmonės gaus dvigubai didesnį atlyginimą, negu gaudavo iki šiol. Kol visuomenėje vyrauja kalbos, kad yra neadekvatu taip stipriai didinti Seimo nariams darbo užmokestį, patys politikai bei ekonomikos ekspertas mąsto, kad tai yra tinkamai priimtas sprendimas. Naujiems Seimo nariams alga į rankas didės nuo 2100 iki 3800 eurų. Dar didesnis šuolis numatomas Seimo pirmininkui ar pirmininkei ir žmogui, kuris vadovaus Vyriausybei.

Seimo ir Vyriausybės koridoriuose – naujų algų laukimo nuotaikos. Kadencija baigianti dabartinės valdžios atstovai neslepia, kad dirbti už kiek daugiau nei 2000 eurų didelio noro nėra, nes tokių pinigų vos pakanka išgyvenimui.Naujiems seimūnams alga į rankas didės nuo 2100 iki 3800 eurų. Dar didesnis šuolis numatomas Seimo pirmininkui ir žmogui, kuris vadovaus Vyriausybei.  Naujienų portalas tv3.lt primena, kad Seimo vicepirmininkai gautų – 4600 eurų.

Lietuvoje traukiasi vidurinioji klasė. Ir ne todėl, kad žmonės daugiau uždirba ar gyvena turtingiau, o todėl, kad apie 30 tūkst. viduriniajai klasei priklausiusių lietuvių tapo bedarbiais. Viduriniosios klasės santaupos nuvertėjo dėl infliacijos, dėl išaugusių kainų ir palūkanų sunku įpirkti būstą. Tad vidurinioji klasė reikalauja bent 50 proc. didesnių algų. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. Kalvarijos miestelio gyventojai svajoja apie didesnes algas.

Vidutinis paskaičiuotas mėnesio atlyginimas Lenkijos verslo sektoriuje praėjusį mėnesį buvo 11,1 proc. didesnis nei pernai rugpjūtį – 8190 zlotų (1920 eurų pagal dabartinį oficialų zloto kursą), skelbia nacionalinė statistikos tarnyba (GUS). Per mėnesį (rugpjūtį, palyginti su liepa) vidutinis atlyginimas iki mokesčių sumažėjo 1,1 proc., dėl sumenkusių vienkartinių skatinimo išmokų.

Eurolygos komercinio turto (ECA) akcininkų vykdomoji valdyba pirmadienį pranešė, kad stipriausiame Europos krepšinio turnyre bus įvedama algų kepurė, kuri padės išvengti besaikio klubų išlaidavimo, o taip pat, palaikys lygos konkurencingumą. Skelbiama, kad pirmieji pokyčiai atsiras 2025-2026 m. sezone, o visos naujosios taisyklės ims galioti nuo 2027-2028 m. sezono.

Lietuvos švietimo sistema pastaruosius kelerius metus neapsieina be didesnių ar mažesnių skandalų, už ją atsakingi ministrai keičiasi bene dažniausiai iš visų, o mokyklos neranda šimtų mokytojų, nes jose, regis, nelabai kas nori dirbti. Ir bent viena iš galimų to priežasčių – nedideli mokytojų atlyginimai. Jie gali būti mažesni ir už parduotuvių kasininkų atlyginimus.

Siekdama išvengti streiko, dėl kurio jau penktadienį gali būti užvertos jos surinkimo linijos, Jungtinių Valstijų aviacijos milžinė „Boeing“ savo darbuotojams siūlo per ketverius metus pakelti atlyginimus 25 proc., informuoja BBC. Profsąjungos IAM lyderiai, atstovaujantys daugiau nei 30 000 darbuotojų, paragino darbininkus paremti šį pasiūlymą, apibūdindami jį kaip geriausią sutartį, kurį jie kada nors yra suderėję.

Graikijos žiniasklaida paskelbė Pirėjo „Olympiakos“ krepšininkų artėjančio sezono atlyginimus. Paaiškėjo, kad Kauno „Žalgirio“ komandą palikęs Keenanas Evansas bus pigiausias Graikijos klubo krepšininkas.  Skelbiama, kad K. Evansas uždirbs 500 tūkst. eurų. Labiausiai kainą numušė kojos trauma, dėl kurios jis nebaigė praėjusio sezono ir praleis nemažą dalį artėjančio sezono. Brangiausias Pirėjo komandos krepšininkas yra 3,7 mln.

Atlyginimų atotrūkis tarp sostinės ir Vidurio ir vakarų Lietuvos regionų antrąjį šių metų ketvirtį siekė 413,6 euro ir per ketvirtį sumažėjo 21,9 euro, pirmadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. Vidutinis ikimokestinis darbo užmokestis (be individualių įmonių) antrąjį ketvirtį, palyginti su pirmuoju, sostinės regione padidėjo 1 proc. iki 2423,3 euro, o Vidurio ir vakarų Lietuvos regione –  2,4 proc. iki 2009,7 euro.

Nuo rugsėjo 1 dienos mokytojų darbo užmokesčio fondas padidės 15,5 proc. Kaip nurodo Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, visiems pagal atnaujintas programas dirbsiantiems mokytojams dėl veiklos sudėtingumo bus didinamas pareiginės algos koeficientas arba 20 proc. ilginamas laikas, skirtas pasiruošti pamokoms. Tai jau bus antrasis pedagogų darbo užmokesčio didinimas šiais metais – sausio mėnesį jis jau buvo pakeltas 10 procentų, primena ministerija.

Vienas Mažeikių rajono savivaldybės tarybos narys skundžiasi nesąžiningumu savivaldybėje. Esą Etikos komisijos pirmininkė gauna atlyginimą, bet neatlieka savo pareigų, nes gyvena kitame mieste. O štai ji atkerta, jog puikiai derina du darbus ir tai teisėta.  Mažeikių rajono savivaldybės tarybos narė ir Etikos komisijos pirmininkė Sigutė Bernotienė gyvena ir dirba Šiauliuose sodo prekių parduotuvėje, kuri priklauso jos šeimai.

Per pastaruosius kelerius metus dėl rekordiškai brangusios energijos ir kai kurių žaliavų mūsų šalyje maisto produktų kainos išaugo rekordiškai ir pasiekė Europos Sąjungos (ES) lygį. Nors mūsų atlyginimams iki jos dar toli. Dabar elektra ir kiti ištekliai jau kainuoja tiek, kiek kainavo prieš rusams užpuolat Ukrainą. Tačiau parduotuvėse daugelis maisto produktų nė kiek neatpigo. Kodėl? Panašu, kad aiškaus atsakymo į šį klausimą neturi ir kai kurios valstybės institucijos.

Daugelis darbuotojų nežino, kiek uždirba jų kolegos. Tačiau jau netrukus ši informacija taps vieša. O jeigu atlyginimas tose pačiose pareigybėse dviem darbuotojams skirsis, jie galės reikalauti darbdavio algas suvienodinti. 2023 metų balandį Europos Sąjungos (ES) Taryba priėmė naujas darbo užmokesčio skaidrumo taisykles, kurios įsigalios jau 2026 metais. ES direktyva siekiama kovoti su diskriminacija darbo užmokesčio srityje ir padėti panaikinti vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą ES.