Lietuvoje jau ilgą laiką dominuoja skandinaviško kapitalo bankai. Pasak ekspertų, priklausomybė nuo vieno regiono ar šalies nėra gerai jokioje srityje, tačiau vargu ar tokioje mažoje rinkoje kaip Lietuva galima pasiekti didesnę nepriklausomybę.
Pasak asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vadovo Kęstučio Kupšio, kai kurie identiški Lietuvoje veikiančių bankų įkainiai byloja, kad didesnė kapitalo įvairovė Lietuvos bankinėje sistemoje būtų Lietuvai naudingesnė. „Mes netyčia patekome lyg ir į spąstus, kai bankus leidome privatizuoti iš vieno geografinio regiono kilusioms bankinėms grupėms. Jei Lietuvoje aktyviau veiktų kitų šalių bankai, mūsų šalies ūkiui būtų žymiai mažesnė grėsmė“, – aiškino K. Kupšys.
Paklaustas, ar Lietuvos bankininkystės rinkai konkurencingumo galėtų suteikti daugiau lietuviško kapitalo bankų, pašnekovas nurodė, kad tai nėra būtina konkurencingumo sąlyga, – esą Lietuvoje atsvarą jiems suteikia ir sėkmingai veikiančios lietuviško kapitalo kredito unijos.
„Turėtume siekti didesnės įvairovės bankų sektoriuje, o kas steigs bankus – britai, italai ar lietuviai, čia jau antrinis klausimas“, – kalbėjo K. Kupšys.
Rinka per maža
Bendrovės „Investiciniai sprendimai“ direktorius Petras Šlekys mano, kad Lietuvoje veikiantiems bankams įvairovės netrūksta, nors du didieji bankai priklauso švedams („Swedbank“, SEB), o kiti iš penkių didžiausiųjų – DNB, „Nordea“ ir „Danske“ – kilę iš kitų Skandinavijos valstybių. Pasak jo, sunku įsivaizduoti, kokia dar valstybė galėtų tokioje mažoje rinkoje kaip mūsų turėti didesnių bankų filialų, o ir skandinavų bankai Lietuvai puikiai tinka, nes turi stiprų finansinį užnugarį.
Esą net jei Lietuvoje ir atsirastų naujas stiprus kitos šalies kapitalo bankas, vargu ar Lietuvos bankininkystės rinkoje būtų didesnių pokyčių. „Yra tam tikra verslo srovė, pagal kurią dirba visi bankai, – pasakojo P. Šlekys. – Jeigu į Lietuvą ateitų naujas bankas ir netaikytų dalies mokesčių ar gerokai sumažintų antkainius, jis turėtų dempinguoti kainas, bet ilgainiui mokesčiai suvienodėtų ir taptų tokie kaip daugumos.“
Lietuviškiems sunku
Lietuvos bankų asociacijos (LBA) vadovas Stasys Kropas sutiko, kad didesnis skirtingo kapitalo bankų skaičius Lietuvoje būtų naudingas mūsų šalies ekonomikai, tačiau esą vargu ar realu į mūsų rinką pritraukti naujų bankų, ypač po to, kai buvo gerokai sugriežtinti bankų priežiūros reikalavimai. Mat jau anksčiau į Lietuvą bandė eiti JAV, Vokietijos, Olandijos bankai ir nesugebėję įsitvirtinti pasitraukė.
LBA vadovas aiškino, kad po „Snoro“ žlugimo buvo pastebėta, koks svarbus vaidmuo Lietuvoje tenka mažesniesiems lietuviško kapitalo bankams. „Nišiniai lietuviški bankai yra naudingi šaliai, nes orientuojasi į smulkųjį ir vidutinį klientą. Šiaulių bankas, pavyzdžiui, padeda ir viso Šiaulių regiono ekonomikai, – sakė S. Kropas. – Bet Lietuvos bankai neturi kitos išeities, kaip uždaryti skyrius ir perkelti veiklą į internetinę erdvę.“
Faktai: Bankai Lietuvoje
Lietuvos banko duomenimis, šiuo metu Lietuvoje veikia 8 Lietuvos banko licenciją turintys komerciniai bankai, 12 užsienio bankų filialų, 2 užsienio bankų atstovybės
2012 m. antrąjį ketvirtį Lietuvos bankų sistemos rodikliai buvo teigiami – augo gyventojų indėliai, šiek tiek didėjo paskolų portfelis, gerėjo paskolų kokybės rodikliai
Antrąjį metų ketvirtį Lietuvos bankų sistema tapo dar mažiau priklausoma nuo patronuojančiųjų bankų, nes didėjo Lietuvoje pritraukiamų lėšų mastai: per ketvirtį gyventojų indėliai, svarbiausias bankų finansavimo šaltinis, padidėjo 3,8 proc., arba 1 mlrd. litų
Paulius GRINKEVIČIUS
Straipsnis publikuotas savaitraštyje „Ekonomika.lt“ (32(94), rugsėjo 3- rugsėjo 9 d.)
