šiaulių bankas

Dėl mažo įsiskolinimo, eksporto diversifikacijos ir laiku šalį pasiekusių Europos Sąjungos (ES) investicijų Lietuvos realus bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet išaugs 2,3 proc., o kitąmet – 2,9 proc., prognozuoja Šiaulių bankas. „Šiandien geriname prognozes nuo 2 proc. BVP augimo iki 2,3. Kitiems metams taip pat šiek tiek kilstelėjome (prognozę – ELTA) ir tikimės, kad Lietuvos ekonomiką kitąmet 2,9 proc. daugiau realaus bendrojo vidaus produkto.

Šiaulių bankas, tęsdamas įsipareigojimą didinti grąžą akcininkams, keičia dividendų politiką bei planuoja supirkti maždaug 10 mln. eurų vertės savo akcijų. „Atnaujinta dividendų politika yra mūsų kapitalo efektyvumo didinimo ir akcininkų kapitalo paskirstymo planų dalis“, – antradienį nuotolinės „Nasdaq“ konferencijos metu investuotojams sakė banko administracijos vadovas Vytautas Sinius.

Viena didžiausių korpusinių baldų gamybos įmonių Lietuvoje „Vilniaus baldai“ iš Šiaulių banko skolinasi 30 mln. eurų, kad refinansuotų per pandemiją gautas paskolas. Bankas įmonei suteikė 24 mln. eurų penkerių metų trukmės paskolą ir 6 mln.

Šiaulių bankas debiutavo tarptautinėse skolos kapitalo rinkose išplatinęs 300 mln. eurų fiksuotos palūkanų normos obligacijų emisiją, penktadienį pranešė bankas. Iki 4,25 metų trukmės pirmaeiles privilegijuotas (angl. Senior Preferred) obligacijas bus galima išpirkti po 3,25 metų ir pakeisti nustatytą palūkanų normos dydį, kuris iki tol bus 4,853 proc.

Šiaulių bankas paskolino 15 mln. eurų investicijų valdymo įmonės „Lords LB Asset Management“ fondui „Lords LB Baltic Fund IV“ priklausančiai nekilnojamojo turto (NT) įmonei „J13“, ketvirtadienį pranešė fondas. Anot pranešimo, bendrovė „J13“ tiesiogiai sudarė jai priklausančio objekto Vilniuje finansavimo sutartį su banku, taip refinansuodama dalį Suomijos banko „OP Corporate bank“ Lietuvos filialo „Lords LB Baltic Fund IV“ fondui suteiktos paskolos.

 Pernai tik du ketvirčius bankų solidarumo įnašą mokėjęs Šiaulių bankas ir toliau tikisi, kad už šiuos metus laikinojo mokesčio jam mokėti nereikės, sako banko Finansų tarnybos vadovas Donatas Savickas. „Vis dar teigiame, kad šio solidarumo mokesčio už 2024 metus mokėti nereikės. Taip yra dėl Šiaulių banko balanso struktūros ir dėl šios struktūros šis mokestis mums netaikomas“, – investuotojams skirtame internetiniame seminare pirmadienį sakė D. Savickas.

Šiaulių banko grupė per pirmąjį šių metų pusmetį uždirbo 43 mln. eurų neaudituoto grynojo pelno – 4 proc. daugiau nei prieš metus, kai jis siekė 41,5 mln. eurų. Visos grupės pajamos sausio–birželio mėnesiais siekė 112,5 mln. eurų – 18 proc. daugiau nei tuo pačiu metu pernai (95 mln. eurų), pirmadienį per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė bankas. Grupės grynosios paslaugų ir komisinių pajamos per metus išaugo 41 proc. iki 13,7 mln. eurų (2023-ųjų pirmą pusmetį – 9,8 mln.

Penktadienį visame pasaulyje pasirodžius pranešimams apie IT sistemų trikdžius, paveikusius daugelį sektorių, Lietuvoje veikiantys didieji bankai su sunkumais nesusidūrė. „Swedbank“ atstovė ryšiams su visuomene Daiva Taučkėlaitė tikina, kad tiek banko padaliniai, tiek jo internetinė svetainė veikė įprastai. Su problemomis nesusidūrė ir „SEB“. „Šiuo metu bankas veikia įprastai. Visą šia dieną su problemomis nesusidūrėme“, – Eltai teigė D. Taučkelaitė.

Gyventojai kiekvieną dieną naudoja ne tik grynuosius pinigus, kuriuos galima pačiupinėti, bet vis dažniau ir tuos, kurie skaičių pavidalu matosi tik telefono ar kompiuterio ekrane. Grynuosius pinigus gana sunku perduoti ne tam žmogui, kuriam nori. Tačiau, pervedant pinigus iš vienos sąskaitos į kitą, pasitaiko itin painių situacijų, kai jie pasiekia kitą žmogų, nei buvo norėta. Bankų atstovai vardija, kaip reikėtų elgtis, jeigu atsidūrėte panašioje situacijoje.

Lietuvoje veikiančių bankų skyrių skaičius per pastarąjį dešimtmetį sumažėjo beveik perpus. Uždaryti skyrius bankus skatina mažėjantis gyventojų skaičius regionuose, mažas lankomumas, skaitmeninių paslaugų populiarėjimas. Vis dėlto reikšmingai daliai klientų, tarp kurių yra ir socialiai labiausiai pažeidžiamų, bankų skyriai išlieka labai svarbiomis paslaugas teikiančiomis įstaigomis, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Vidutinė metinė infliacija šiemet sieks 0,9 proc., o bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 2 proc., prognozuoja Šiaulių bankas. „Infliacija išliks prislopusi pirmąjį pusmetį, tačiau gali šiek tiek atsitiesti rudeniop, kuomet, tikėtina, mažinamos palūkanų normos didins pasaulio pramonės centrų plėtrą ir apetitą žaliavoms bei įlies optimizmo brandžių ekonomikų vartotojams“, – banko pranešime ketvirtadienį teigė ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.

„Šiaulių bankas“ gerina Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo 2024 m. prognozę iki 2 proc., o 2025 m. numato 2,7 proc. sieksiantį augimą. Kaip teigia „Šiaulių banko“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė, pirmojo šių metų ketvirčio rezultatai nuteikė optimistiškai. „Geriname prognozę nuo 2023 m. rudenį paskelbto 1,8 proc. augimo“, – ketvirtadienį vykusio „Šiaulių banko“ prognozių pristatymo metu teigė I. Genytė-Pikčienė.

Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai kraunasi rekordinius pelnus, bet kai kurie jų toliau uždarinėja aptarnavimo skyrius rajonuose. Dalis gyventojų dėl to patirs nepatogumų ir papildomų išlaidų. Tačiau bankų atstovai atrėžia – esą net ir tokiu atveju paslaugos gali būti suteikiamos skirtingais būdais. Lietuvos bankas pranešė, kad komerciniai bankai, neaudituotais duomenimis, pernai uždirbo 986 mln. eurų grynojo pelno – du kartus daugiau nei 2022 metais (491 mln.

Šiaulių bankas įsikurs investicijų bendrovės „Lords LB Asset Management“ valdomo nekilnojamojo turto (NT) fondo „Right Bank Development Fund“ Vilniuje, Konstitucijos pr. 14A, statomame verslo centre. Trečiadienį išplatintame „Lords LB Asset Management“ pranešime skelbiama, kad tai bus vienas didžiausių pastarųjų metų biurų nuomos sandorių Baltijos šalyse, o bankas užims beveik pusę naujojo verslo centro ploto.

Per visus praėjusius metus ir pirmąjį šių metų ketvirtį šalies komerciniai bankai fiksuoja milijoninius pelnus. Daugelis jų, panašu, bent iš dalies pasidalijo pinigais, kuriuos uždirbo iš šalies gyventojų ir įmonių. Lietuvos banko duomenimis, per praėjusius metus Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai uždirbo 986 mln. eurų grynojo pelno. Tai yra per du kartus daugiau nei ankstesniais metais, kai visų bankų grynasis pelnas siekė 491 mln. eurų. Oficialiai Lietuvoje gyvena apie 2,8 mln.

Šiaulių banko grupė pirmąjį šių metų ketvirtį uždirbo 22,5 mln. eurų neaudituoto grynojo pelno – 17 proc. daugiau nei pernai tuo pat laiku. Veiklos pelnas prieš vertės sumažėjimą ir pelno mokestį siekė 30 mln. eurų – 10 proc. daugiau (27,3 mln. eurų), pirmadienį pranešė bankas. Banko grynosios palūkanų pajamos augo 12 proc. iki 39,6 mln. eurų, o grynosios paslaugų ir komisinių pajamos – 40 proc. ir siekė 6,5 mln. eurų.

Šiaulių bankas naujai 2024-2028 metų kadencijai išrinko banko valdybą ir stebėtojų tarybą. Į nepriklausomą banko stebėtojų tarybą perrinkti Valdas Vitkauskas, Susan Gail Buyske (Siuzan Geil Buisk), Tomas Okmanas, Mindaugas Raila, Darius Šulnis, Gintaras Kateiva ir išrinkta nauja narė Monika Nachyla, penktadienį pranešė bankas, toliau vykdantis aštuntojo stebėtojų tarybos nario atranką. Pirmajame posėdyje penktadienį naujai išrinkta valdyba pirmininku perrinko V. Vitkauską.

Šiaulių bankas šiemet tikisi nemokėti laikinojo solidarumo įnašo, sako banko Finansų tarnybos vadovas Donatas Savickas.  „Mūsų dabartinė pajamų ir indėlių struktūra, kuri yra labai subalansuota, daro mus atsparius šiam nenumatytų įplaukų mokesčiui. Mes sumokėjome ženkliai mažiau jo 2023 metais, palyginti su kitais bankais“, – investuotojams skirtame internetiniame seminare ketvirtadienį sakė D. Savickas. „Pagal mūsų vertinimus, 2024 metais mums šis mokestis nebus taikomas.

Šiaulių bankas įsteigė antrą 200 mln. eurų daugiabučių renovacijos fondą „SB modernizavimo fondas 2“, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė bankas.  Dėl tokios apimties fondo steigimo ir valdymo bankas ir Europos Investicijų bankas (EIB) susitarė vasario 14 dieną – tuomet sutarta pakeisti 2020 metų sutartį dėl daugiabučių renovacijos fondo, Šiaulių bankas įsipareigojo steigti bei valdyti antrą 200 mln. eurų fondą. Bankas derasi su potencialiais naujo fondo investuotojais.

Pirmadienį Šiaulių banko grupės turto valdymo įmonės „SB Asset Management“ vadovas Vaidotas Rūkas pristatys kasmetinį Lietuvos investicijų indeksą. Bus pateikta informacija apie naujausius kasmet vertinamų pagrindinių šalies turto klasių – akcijų, obligacijų, būsto nuomos ir indėlių – grąžos rodiklius bei tendencijas. Lietuvos investicijų indeksas pristatomas kasmet nuo 2016-ųjų.

Lietuvoje būsto įperkamumas pasiekė rekordines žemumas, todėl gyventojams dažnu atveju tenka taupyti ir gyventi nuomojamame bute. Tačiau varžytynėse siūlomo būsto kainos kai kuriais atvejais nė kiek neprimena rinkos kainų, kadangi pradinė kaina gali siekti ir vos kelis tūkstančius eurų. Tiesa, specialistai įspėja nesusigundyti pirmu pasitaikiusiu skelbimu ir įvertinti galimas rizikas. Internetiniame puslapyje „evarzytines.

Šiaulių banko naujai išleistos akcijos bus įtrauktos į Oficialųjį sąrašą, penktadienį pranešė „Nasdaq“ Vilniaus birža. „Nasdaq Vilnius“ priėmė sprendimą įtraukti 62 270 383 Šiaulių banko išleistas naujas akcijas į Oficialųjį sąrašą gruodžio 18 dieną Šiaulių banko prašymu. Tuo būdu nuo gruodžio 18 dienos iš viso Oficialiajame sąraše bus įtrauktos 662 996 646 akcijos, kuriomis prekiaujama pavedimų knygoje SAB1L.   Lapkritį buvo užbaigtas 41,8 mln.

„The Financial Times“ grupės žurnalo „The Banker“ ekspertai metų banku Lietuvoje trečią kartą iš eilės šiais metais išrinko Šiaulių banką.  Vertindamas svarbiausius metų įvykius, „The Banker“ pabrėžė Šiaulių banko ir „Invalda INVL“ mažmeninių verslų sujungimą.

Už pasinaudojimą viešai neatskleista informacija 20 tūkst. eurų Lietuvos banko (LB) bauda praėjusią savaitę buvo skirta Šiaulių banko žmogiškųjų išteklių vadovei Jurgitai Simanavičiūtei, antradienį pranešė portalas „Verslo žinios“.  Apie tai portalui patvirtino Šiaulių bankas, o LB pateikė informaciją apie pritaikytas poveikio priemones, kur nurodė darbuotojos vardą ir pavardę.

Būsto įperkamumas Lietuvoje yra vis dar rekordiškai žemas, o palūkanų normų pikas už pasiskolintus pinigus bent jau kol kas verčia susimąstyti, ar iš tiesų būsite pajėgūs kas mėnesį atsiskaityti su finansų įstaiga. Tačiau dalis bankų pasiūlė naujovę – už laikomus pinigus banke sumoka palūkanas. SEB bankas Latvijoje privatiems klientams nuo lapkričio 1 dienos moka 0,4 proc. metines palūkanas už einamosiose sąskaitose laikomus pinigus, kai jų suma neviršija 5000 eurų.

Pastaruoju metu Lietuvos bankai daugiausia kritikos iš gyventojų susilaukia dėl rekordinių paskolų palūkanų ir augančio pelno. Vis tik lietuviai piktinasi ir kitais mokesčiais. Pavyzdžiui, kodėl bankai reikalauja susimokėti atliekant pervedimus ar tiesiog išsigryninant savo pinigus? Viena moteris socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalino, kad bankomate iš paprastos debetinės kortelės nusiėmė 400 eurų grynaisiais ir už tai teko susimokėti net 8 eurus komisinių.

Užbaigtas metus ruoštas investicijų valdymo ir gyvybės draudimo grupės „Invalda INVL“ ir Šiaulių banko sandoris sujungiant įmonių mažmeninius verslus. Galutinė jo vertė – 41,8 mln. eurų.  „Jeigu komandų susijungimas atneš tai, ko tikimės, manome, turėsime stiprų žaidėją, kuris duos tai, kas reikalinga rinkai ir klientams ir atneš naudą darbuotojams, klientams ir akcininkams“, – spaudos konferencijoje sakė „Invaldos INVL“ vadovas Darius Šulnis.

Šiaulių bankas į valstybės biudžetą planuoja pervesti daugiau nei 2,6 mln. eurų antrojo šiemet solidarumo įnašo.  „Už trečiąjį šių metų ketvirtį mokėsime virš 2,6 mln. eurų“, – BNS antradienį nurodė banko Komunikacijos grupės vadovė Monika Rožytė. Bankas „Luminor“ anksčiau pranešė jau pervedęs 12,5 mln. eurų įnašą. Tuo metu „Swedbank“ įnašo sumą žada paskelbti, kai sumokės, SEB taip pat ketina informuoti vėliau. Antrąją įmoką bankai turi sumokėti iki lapkričio 30-osios.

Investicijų valdymo ir gyvybės draudimo grupės „Invalda INVL“ ir Šiaulių banko sandoris sujungiant įmonių mažmeninius verslus bus užbaigtas lapkričio 30 dieną.  Europos Centrinis Bankas (ECB) praėjusią savaitę leido „Invaldai INVL“ įsigyti 10–20 proc. Šiaulių banko akcijų – tai buvo paskutinis iš būtinų priežiūros institucijų leidimų.

Šiaulių bankas už 1,5 mln. eurų įsigijo 2,3 mln. vienetų savo akcijų, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė bankas. „Akcijų įsigijimo tikslas - akcijų suteikimas banko ir banko patronuojamųjų įmonių darbuotojams“, – teigiama pranešime. Šiaulių banko valdyba antradienį pranešė nusprendusi supirkti daugiau nei 3,5 mln., arba 0,59 proc. savų akcijų, tam gautas Europos Centrinio Banko (ECB) leidimas.  Iki 2,3 mln.

Vienai didžiausių turto valdymo grupių Baltijos šalyse „Invalda INVL“ užbaigiant susijungimo sandorį su Šiaulių banko grupe, INVL akcininkai trečiadienį pritarė akcijų opcionams maždaug 200 darbuotojų, kurie dirbs būsimoje banko grupėje. „Invaldos INVL“ valdybos pirmininkas Alvydas Banys sako, kad opcionai šiems darbuotojams bus suteikiami kaip kintama atlyginimo dalis už 2023 metus.

Šiaulių banko valdyba nusprendė supirkti daugiau nei 3,5 mln., arba 0,59 proc. savų akcijų, tam gautas Europos Centrinio Banko (ECB) leidimas.  Iki 2,3 mln. akcijų bus suteiktos Šiaulių banko grupės darbuotojams kaip dalis atidėto kintamojo atlygio, iki 1,25 mln. bus supirktos siekiant sumažinti banko kapitalą, antradienį per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė Šiaulių bankas.

Šiaulių bankas nuo kitų metų didina kai kurių paslaugų kainas, tuo metu „Swedbank“ tarifų keisti kol kas neplanuoja, o SEB bankas nekomentuoja savo planų, BNS nurodė bankų atstovai. Šiaulių banko komunikacijos grupės vadovė Monika Rožytė BNS teigė, kad dalis įkainių keisis nuo sausio 1-osios. „Įkainius peržiūrime kasmet, šiais metais ne išimtis. Įvertinus klientų elgseną ir jų poreikius, kaštų struktūrą bei paslaugų kainodarą įkainiai bus keičiami nuo sausio 1 dienos.

Nors technologinė pažanga leidžia tam tikrus mokėjimus atlikti bekontakčiu būdu nesuvedant jokio PIN kodo, tačiau kai kuriais atvejais to neužtenka, todėl būtina tvirta autentifikacija. Banko atstovai atkreipia gyventojų dėmesį, kokių slaptažodžių, net jei juos sukūrė ir pats bankas, nepatariama naudoti, mat kai kuriais atvejais naudojami PIN kodai gali tapti lengvai pasiekiama dovana sukčiams.

Lietuvos bankas antradienį patvirtino atnaujintą Šiaulių banko 250 mln. eurų vidutinės trukmės obligacijų prospektą dėl jų vertybinių popierių įtraukimo į „Nasdaq“ Vilniaus biržos Skolos vertybinių popierių sąrašą. Apie atnaujinto obligacijų prospekto patvirtinimą Šiaulių bankas pranešė per „Nasdaq“ Vilniaus biržą.

Šiaulių bankas iki šių metų pabaigos ketina išleisti naują 50 mln. eurų obligacijų emisiją.  Ji bus leidžiama pagal 2021 metais patvirtintą 250 mln. eurų vidutinės trukmės obligacijų programos bazinį prospektą, kad būtų tenkinami tinkamų įsipareigojimų (MREL) reikalavimai, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė bankas. Banko investicijų valdymo tarnybos vadovas Tomas Varenbergas teigė, kad ši emisija bus skirta instituciniams ir profesionaliems investuotojams.

 Šiaulių bankas nuo spalio 11 dienos visiškai stabdo atsiskaitymus mokėjimo kortelėmis Baltarusijoje, pranešė bankas. Nuo rugsėjo iki šiol atsiskaitymai buvo ribojami dalyje prekybos vietų. Šiaulių banko Finansinių nusikaltimų prevencijos departamento direktorė Simona Urbanavičiūtė sako, kad šis sprendimas didelės įtakos banko klientams nepadarys. „Šie ribojimai neturėtų turėti reikšmingos įtakos mūsų klientams, nes atsiskaitymų Baltarusijoje vykdoma labai mažai.

Pastatų priežiūros ir inžinierinių sprendimų įmonių grupių Baltijos šalyse „Civinity“ pasirašė sutartį su Šiaulių banku dėl naujos viešos obligacijų emisijos platinimo, kuris, planuojama, prasidės šių metų rugsėjo pabaigoje, penktadienį pranešė įmonė.  „Civinity“ akcininko ir valdybos pirmininko Deivido Jackos teigimu, ir toliau bus koncentruojamasi  į plėtrą, paslaugų spektro plėtimą bei kokybės gerinimą.

Lietuvoje veikiantis „Swedbank“ bankas jau netrukus nebevykdys pervedimų į dešimtis šalių. Tuo metu kiti bankų atstovai užsimena, ar artimiausiu metu numatoma praplėsti valstybių, į kurias gyventojai negalėtų vykdyti mokėjimų, sąrašą.

Užbaigti mažmeninių verslų sujungimą su investicijų valdymo ir gyvybės draudimo grupe „Invalda INVL“ Šiaulių bankas tikisi iki šių metų gruodžio. Iki tol laiko jungiami verslai turėtų pradėti veikti kaip vienas, sako Šiaulių banko administracijos vadovas Vytautas Sinius. „Remiantis dabartiniu procesu, gruodžio 1 dieną turėtų tapti vienu sujungtu subjektu. (...) Iki to laiko viskas turėtų būti atlikta“, – investuotojams skirtame internetiniame seminare trečiadienį sakė V. Sinius.

Šiaulių bankas tikisi, kad laikinas solidarumo įnašas jo veiklai šiemet poveikio neturės, o kitais metais jam tai kainuos iki 10 mln. eurų per metus. Tai aiškėja po konsultacijų su valdžios institucijomis, sako Šiaulių banko Finansų tarnybos vadovas Donatas Savickas. „Nebuvo lengva suprasti, kaip reikėtų atlikti skaičiavimus, todėl konsultavomės ir laukėme valdžios institucijų paaiškinimų dėl konkrečių klausimų.

Šiaulių banko grupė per pirmąjį šių metų pusmetį uždirbo 43,3 mln. eurų neaudituoto grynojo pelno – 47 proc. daugiau nei prieš metus, kai pelnas siekė 29,5 mln. eurų. Vien antrąjį ketvirtį pelnas siekė 24,1 mln. eurų – 34 proc. daugiau nei prieš metus (18,1 mln. eurų), per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė bankas. Grupės grynosios palūkanų pajamos per metus išaugo 60 proc. iki 75,5 mln. eurų, grynosios paslaugų ir komisinių pajamos augo 6 proc. ir siekė 9,6 mln. eurų.

Šiaulių bankas Europos Centriniam Bankui (ECB) grąžino 150 mln. eurų, pasiskolintų per trečiosios serijos tikslinių ilgesnės trukmės refinansavimo (TITRO-III) programą.  2020 metais birželio 24 dieną pasiskolintų lėšų galutinė palūkanų norma siekia minus 0,0442 proc., per „Nasdaq“ Vilniaus biržą trečiadienį pranešė bankas.  TITRO III programos tikslas – palaikyti ir didinti bankų skolinimą verslui ir privatiems asmenims ekonominio nestabilumo laikotarpiu.

Neretai pasitaiko, kad per klaidą pinigus gyventojai perveda visiškai nepažįstamam žmogui, o galbūt nurodo neteisingą gavėjo vardą ir pavardę. Bankų atstovai vardija, ką tokiu atveju turėtų daryti ne tik klaidą padaręs banko klientas, bet ir svetimus pinigus gavęs asmuo.  Be to, paskirtyje nurodžius įtartinus raktažodžius, jūsų mokėjimas gali būti netgi sustabdomas, o apie tai sužinotų ir teisėsaugos institucijos.

Šiaulių bankas tarptautinėse finansų rinkose sėkmingai išplatino 50 mln. eurų vertės 10 metų trukmės subordinuotų obligacijų emisiją, už kurią bus mokamos 10,75 proc. metinės palūkanos. Subordinuotos obligacijos įskaičiuojamos į antro lygio kapitalą, tad išnaudojant didesnę jo bazę bankas turės daugiau galimybių augti bei didinti grąžą akcininkams, penktadienį pranešė bankas.

Šiaulių bankas ketina išleisti 100 mln. eurų subordinuotųjų obligacijų emisiją.  Banko valdyba ir Lietuvos banko Finansų rinkos priežiūros komitetas birželio 13 dieną patvirtino šių obligacijų programą ir jos bazinį prospektą, pranešė bankas.  Šiaulių bankas anksčiau skelbė iki šių metų pabaigos ketina išleisti dvi naujas obligacijų emisijas. Banko valdyba gegužės pradžioje nusprendė inicijuoti galimybių analizės ir pasiruošimo procesą, siekiant pritraukti lėšų kapitalo rinkose.

Turto valdymo grupė „Invalda INVL“, „Tesonet“ grupės įmonė „Tesonet Global“ ir bendrovę „Girteka Logistics“ valdanti „Willgrow“ iš Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) įsigijo Šiaulių banko akcijų paketus. Su „Invalda INVL“, „Tesonet Global“ ir „Willgrow“ pasirašytos sutartys dėl atitinkamai 5,87 proc., 5,87 proc. ir 6,29 proc. akcijų paketo, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė Šiaulių bankas. „Liko dar metai laiko užbaigti akcijų įsigijimo procesus, o šiai dienai iš 18 proc.

Šiaulių bankas skolina 25 mln. eurų vėjo parkų vystytojai „Inikti wind“, netoli Šakių statančiai 18 MW galios keturių vėjo elektrinių parką, kuriame įrengs JAV gigantės „GE Renewable Energy“ įrangą.  Šiaulių banko Klaipėdos regiono verslo klientų direktorius Paulius Pališkis sako, kad investicijos į atsinaujinančią energetiką sparčiai auga, o Lietuva galėtų tapti viena iš žaliosios energijos gamybos lyderių.

Lietuvos komerciniams bankams įvedus laikiną solidarumo mokestį, remiantis dabartinėmis prielaidomis, Šiaulių bankui jis galėtų kainuoti iki 10 mln. eurų, sako banko vadovas Vytautas Sinius. Jo teigimu, bandoma įvertinti, kaip mokestis paveiktų banko veiklą.