stasys kropas

Nuo šių metų rugsėjo 4 d. Lietuvos bankų asociacijos prezidento pareigas pradės eiti Mantas Zalatorius, kuris pakeis dabartinį asociacijos vadovą Stasį Kropą. Toks sprendimas priimtas bankų vadovų susirinkime. „Ateinu vadovauti Lietuvos bankų asociacijai išties įdomiu metu. Viena vertus, Lietuvoje turime tvarų bankinį sektorių – bankus su stipria kapitalo baze ir didele patirtimi.

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) šią savaitę planuoja pateikti Vyriausybės nutarimo dėl valstybinės žemės nuomos ar pardavimo projektą Teisingumo ministerijos derinimui. Tuo tarpu derybose dėl naujos tvarkos dalyvavę nekilnojamojo turto (NT) plėtotojų bei bankų atstovai teigia žinių iš ministerijos apie projekto rengimą neturintys jau kelias savaites ir matę visai kitokį siūlomos tvarkos variantą. Nesant patvirtintos tvarkos, plėtotojai nesiima projektų, o bankai įšaldė pradėtų projektų finansavimą.

Lietuvos bankų asociacijos užsakymu atlikta gyventojų apklausa parodė, kad 2016 m. pasitikėjimas bankų sektoriumi padidėjo. Pasitikėjimą įvertinusiųjų 9-10 balų procentas pastebimai išaugo (2016 m. – 17 proc., 2015 m. – 11 proc.). Be to, apklausos rezultatai atskleidė, kad naudojimasis bankų teikiamomis paslaugomis kyla: šalies gyventojų, sakančių, kad naudojasi bankų paslaugomis, buvo net 96 proc. (2015-ųjų apklausos duomenimis – 94 proc.

Vienam iš bankų pranešus apie ketinimą ir vėl mokėti palūkanas už laikomus indėlius, vieni tai įvertino kaip konkurencinės kovos elementą. Visgi kiti didieji bankai taip optimistiškai į ekonominę situaciją dar nežiūri.  DNB bankas nuo sausio 3 dienos visiems klientams, sudariusiems 12 mėnesių ir ilgesnio termino sutartis pradeda mokėti palūkanas už indėlius, laikomus eurais, JAV doleriais ir Norvegijos kronomis.

Bankinių paslaugų kainos piktina ne vien lietuvius, tad nenuostabu, kad pasaulyje daugėja finansinių startuolių, kurie stengiasi pakeisti kasdienes paslaugas. Neseniai į Lietuvą įžengė naujas mobilusis bankas, o dalies lietuvių jau pamėgtas „Revolut“ pakėlė įkainius. Tad kol startuoliai vis dar konkuruoja kainomis, bankai imasi naujų paslaugų vystymo. Pirmuoju mobiliu banku save vadinantis startuolis N26 paslaugas teikia 17 Europos šalių, tarp jų ir Lietuvoje.

Valstybė neturėtų steigti komercinio banko, nes šiuo metu bankų sektoriuje yra tinkamai veikianti konkurencinė aplinka, kurioje valstybės dalyvavimas galėtų turėti neigiamų pasekmių visai sistemai, mano analitikai. Vieni tai vadina utopija, nes toks bankas nesuvaldytų rizikos, kiti sako, jog tokiam bankui pirmiausia reikia didelio kapitalo, treti pritaria idėjai sukurti regionų finansavimo platformą, kurios pagrindas galėtų būti Viešųjų investicijų plėtros agentūra.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas santūriai vertina Didžiosios Britanijos finansinių paslaugų ir mokėjimų bendrovės „Revolut Limited“ atėjimą į Lietuvą. Stasys Kropas pabrėžia, kad daugėjant rinkos žaidėjų, svarbu visiems užtikrinti vienodas konkurencines sąlygas. „Konkurencija didėja ir tas yra gerai, naujos technologijos bankas kelia tiek iššūkių, tiek suteikia naujų galimybių, tačiau reikia turėti omenyje tai, kad žaidimo taisyklės visiems turėtų būti tokios pačios.

Esant itin žemoms palūkanų normoms, bankų šansas užsidirbti – būsto paskolų maržos. Atsižvelgdami į prisiimamas rizikas bei stebėdami vienas kito žingsnius, bankai nustato ir savo pelno procentą. Bankams jungiantis ir didėjant koncentracijai, ekspertai tv3.lt portalui pasakoja, kaip tai turėtų paveikti būsto paskolų maržas. Žvelgiant į istoriją matyti, kad didžiausią pelno procentą bankai ėmė 2000 metais, kuomet tik prasidėjo būsto paskolų rinka – 4 proc.

Komerciniai bankai po daugiau nei pusmetį trukusių derybų su Lietuvos banku ir Finansų ministerija dėl būsto paskolų direktyvos vis dar nesutaria, kaip turėtų būti reguliuojama ši rinka. Lietuvos bankų asociacijos vadovas Stasys Kropas teigia, kad bankų netenkina, kad naujos taisyklės būtų taikomos visoms hipoteka užtikrintoms paskoloms. Tuo metu finansų ministrė Rasa Budbergytė teigia, kad griežtesniu reguliavimu siekiama apginti vartotojus.

Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas kalbėdamas apie rizikas Lietuvos finansų rinkoje atskleidė, kiek per metus bankams tenka išleisti dėl vykdomų kibernetinių atakų. Pastarųjų skaičius nuosekliai auga. Pasak V. Vasiliausko kibernetinė aplinka itin svarbus aspektas, nes vis daugiau paslaugų persikelia į elektroninę erdvę. Dėl šios priežasties daugėja ir grėsmių. „Asmenų, kurie bando piktnaudžiauti elektronine erdve ir incidentų skaičius nuolat auga.

Skandinavijos finansų grupės „Swedbank“ bankui Lietuvoje perėmus antros pagal turtą Šiaurės Europoje finansų grupės „Danske Bank“ mažmeninės bankininkystės klientus Lietuvoje, sumažėjo paslaugų pasirinkimas mažmeniniams klientams bankų sektoriuje, o tokie perėmimai gali pasikartoti ateityje, teigia Lietuvos banko asociacijos (LBA) prezidentas. „Visumoje, tai iš vienos pusės gerai, kad atsirado kas perėmė ir parėmimas buvo sėkmingas.

Ministrų kabinetas pritarė fiksuotam bankų paslaugų krepšelio įkainiui, kuris turėtų apriboti jų paslaugų kainas. Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas teigia, kad bankininkystės rinkai reikėtų pereiti prie vieno standarto. Anot jo, siūloma krepšelio kaina yra 1,52 euro per mėnesį.

Pasaulyje ypač populiarėja dalinimosi ekonomika. Savo rinką ji atranda ir Lietuvoje. Nors nesame pažangiausia šalis šioje ekonomikoje, greitai tapsime pirmaisiais, kurie įstatymais reglamentuos tarpusavio skolinimąsi tarp įmonių ir galimų jų klientų. Įstatymo dėka, bus sukurtas alternatyvus įmonių finansavimas. Norint pradėti smulkųjį ar vidutinį verslą nebereikės belstis į bankų duris, užteks užsiregistruoti internetinėje tarpusavio dalinimosi platformoje.

Kurdama laisvą, konkurencingą valstybę, Lietuva praleido per daug progų, o pastaruoju metu labiausiai nuvilia politikavimas, persikeliantis net į verslą ir ekonomiką, sako Kovo 11-osios Akto signataras Stasys Kropas. „Baigdamas norėčiau pasakyti, kas mane labiausiai stebina ir nuvilia pastaruoju metu. Politikavimas. Sąjūdžio metais mes visi buvome politikai, tačiau politika buvo nukreipta viena kryptimi – Lietuvos naudai.

VMI 2016 metais įveda nemažai deklaravimo prievolių: bankai turės teikti informaciją apie gyventojų sąskaitas, įmonės – sąskaitų faktūrų registrus ir kt. Verslininkai už Europos Sąjungos pinigus diegiamų deklaravimo sistemų naudos neįžvelgia ir vadina tai administracinės naštos didinimu bei kaltumo prezumpcijos taikymu.

Lenkijos parlamentui priėmus naują bankų aktyvų apmokestinimą, lietuviai taip pat pradėjo kraipyti galvas ir klausti, o gal ir pas mus šito reikėtų? Nors idėja taip surinkti papildomų lėšų į biudžetą skamba gražiai, ekonomistai pranašauja liūdną ateitį šalims įsivedusioms tokią reformą. Lenkijoje priimtas įstatymas jau pradėjo rodyti žalą ekonomikai. Bankų akcijos vidutiniškai krito apie 18 proc., mažėja investuotojų susidomėjimas bankiniu sektoriumi.

 Siekiant mažinti šešėlį, gyventojų sąskaitų duomenys jau šiemet gali būti prieinami Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI). Jei Vyriausybė dėl to apsispręs, bankai ir kitos finansų institucijos automatiškai turėtų pateikti informaciją apie klientų pinigų likučius ir įsiskolinimus, jei jų sąskaitoje būtų ne mažiau nei 5 tūkst. eurų. VMI sako, kad tai padės nustatyti pajamas slepiančius ir mokesčių nesumokančius asmenis.

 Lietuvos bankų asociacijos užsakymu atlikta gyventojų apklausa parodė, kad bankų reikšmė ekonomikai didelė ir nekinta. 64 proc. apklaustųjų bankus įvardijo kaip vieną svarbiausių sektorių Lietuvos ekonomikai. Labiausiai bankais pasitiki jaunimas (18-29 m.), studentai, žmonės su aukštuoju išsilavinimu. Tuo tarpu mažiausiai pasitiki senjorai (60-74 m.), pensininkai, žmonės su pagrindiniu arba pradiniu išsimokslinimu.

Penktadienio popietę LBA nariai, susitikę su Seimo Pirmininke, aptarė aktualius visam bankiniam sektoriui klausimus, tarp kurių ir pastaruoju metu atgarsio sulaukęs pinigų išgryninimo bankomatuose limitų klausimas. Realios pinigų išgryninimo sumos Š.m. rugpjūtį LBA užsakymu buvo atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa, kurios tikslas – ištirti gyventojų grynųjų pinigų naudojimo poreikį. „Pinigų išsigryninimo limitų pakeitimai viešojoje erdvėje sukėlė didelę diskusijų bangą.

Antros pagal turtą Šiaurės Europoje finansų grupės „Danske Bank“ sprendimas parduoti mažmeninės bankininkystės verslą Lietuvoje turės neigiamos įtakos rinkai, teigia Lietuvos bankų asociacijos prezidentas. Pasak Stasio Kropo, jį galėjo paskatinti griežtėjantis bankų veiklos reguliavimas. Tuo metu asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vadovas Kęstutis Kupšys mano, jog dėl sandorio rinkoje dar labiau padidės koncentracija.

Lietuvos bankų asociacija ragina atsakingas institucijas numatyti reikšmingesnį kredito įstaigų vaidmenį finansuojant verslui skirtas finansų inžinerijos priemones. Asociacija atkreipia dėmesį, kad svarstant 2014-2020 metų ES struktūrinių fondų lėšų panaudojimo planus, kredito įstaigų galimybės dalyvauti tokių programų finansavime nepelnytai nuvertinamos, neatsižvelgiant į itin palankias šiuo metu rinkoje esančias skolinimo sąlygas bei bankų sistemos finansines galimybes.

 Komercinis bankas pirmą kartą Lietuvos istorijoje nustatė nulines palūkanas už metų termino indėlį. Jei terminas kiek ilgesnis, galima gauti vos vienos ar kelių dešimtųjų procentų palūkanas. Finansų žinovai gyventojus, kurie turi keletą tūkstančių eurų juodai dienai ir ne itin išmano pinigų pasaulį, ragina nesiblaškyti ir palikti juos saugoti bankui.

Lietuvoje populiarių elektroninio banko kodų kortelių netrukus liks kur kas mažiau, nes šių metų lapkričio 1-ąją įsigalios Lietuvos banko rekomendacijos dėl operacijų saugumo. Lietuvos bankų asociacijos vadovas Stasys Kropas portalui delfi.lt sakė, kad iš karto nebus atsisakoma visų kodų kortelių, tačiau bus nustatomos mokėjimo su jomis ribos. „Stengiamės, kad jų naudojimas nebūtų visiškai panaikintas, bet kad būtų sumažintas operacijų limitas.

Šiandien vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis susitiko su teisėsaugos institucijų bei šalies komercinių bankų atstovais ir aptarė galimai padirbtų eurų situaciją Lietuvoje. Pokalbyje dalyvavo LR Prezidentūros, Generalinės prokuratūros, Policijos departamento, Kriminalinės policijos biuro, komercinių bankų bei Lietuvos bankų asociacijos atstovai. Policijos departamento pateiktais duomenimis, iki šios dienos pradėti 127 ikiteisminiai tyrimai dėl galimai padirbtų euro banknotų.

 Lietuvai įsivedus eurą, šalies bankų asociacija pristatys, kokie iššūkiai šiemet laukia Lietuvos bankų. Pasak asociacijos vadovo Stasio Kropo, nuo sausio keisis bankų veiklos reguliavimas, nes didžiausius šalies bankus prižiūrės jau nebe Lietuvos, o Europos centrinis bankas. Pernai europiniai bankų prižiūrėtojai teigiamai įvertino trijų didžiųjų Lietuvos bankų turtą ir veiklą.

 Įvertinę pirmųjų dviejų savaičių po euro įvedimo laikotarpį Lietuvos bankų asociacijos (LBA) nariai konstatavo, kad euro įvedimas Lietuvoje įvykdytas be didesnių trikdžių ir efektyviai. Proceso sėkmę užtikrino kruopštus veiksmų organizavimas, bankų bendradarbiavimas, aktyvus bendravimas su klientais bei pačių bankų klientų supratingumas. Euras Lietuvoje buvo įvestas be didelių nesklandumų ir dauguma gyventojų jau spėjo išsikeisti litus į eurus.

Eurui ateinant - eilės prie litus priimančių bankomatų. Tokios situacijos sako, tikėjęsis ir Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas.   „Kad prie bankomatų išsirikiuos žmonių eilės – to buvo galima laukti. Mano žiniomis šiuo metu į bankomatus įnešamos labai didelės sumos ir mes net nespėjame inkasuoti. Inkasavimo tarnybos yra užimtos ir kitų paslaugų tiekimu, yra nustatytas tam tikras grafikas, tai susidaro tam tikros problemos“,- sakė S.Kropas.

 343 Lietuvos bankų padaliniai, 330 Lietuvos paštų, 14 kredito unijų skyrių ir 3 Lietuvos banko kasos baigia pasirengti nemokamam litų keitimui į eurus. Šis darbas bankuose prasidės sausio 1 d., paštuose ir kredito unijose – sausio 2 dieną. Tačiau iki tol finansinių paslaugų teikėjų dar laukia karštas periodas. Gruodžio 31 – sausio 1 d. sandūroje ruošiant sistemas darbui su naująja valiuta, bus stengiamasi, kad beveik 3 mln.

Kortelių skaitytuvų gaubtai nėra privalomi, o saugumą, atsiskaitant kortelėmis, galima užtikrinti aparatą tiesiog pridengiant ranka, sako Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas. LRT radijo klausytoja susirūpino, ar saugu atsiskaityti kortele, jei kortelių skaitytuvas neturi apsauginio gaubto. „Kaip atsiskaityti mokėjimo kortele, jei atsiskaitymo aparatas apnuogintas, jokio gaubto? Koks tada saugumas? Kas už tai atsako? Kalbu apie parduotuvę.

Lietuvos bankų asociacija (LBA) sveikina Lietuvos Respublikos Vyriausybės rekomendacijas, kurios nurodo priemones skirtas įvairinti Lietuvos eksportą ir sumažinti nuostolius, patiriamus dėl Rusijos Federacijos paskelbto kai kurių prekių importo iš Europos Sąjungos ir kitų užsienio valstybių draudimo. Šios priemonės, pirmiausia, yra nukreiptos į naujų verslo rinkų ir verslo partnerių paieškas ir ekonominio atstovavimo užsienyje stiprinimą.

Šalies komerciniai bankai su Lietuvos banku ketvirtadienį pasirašė Tarpusavio supratimo memorandumą dėl gerosios praktikos rengiantis euro įvedimui (toliau – Memorandumas). Juo bankai įsipareigojo intensyviausiu valiutos keitimo laikotarpiu klientus padaliniuose aptarnauti ilgiau, sudaryti palankias sąlygas įnešti grynuosius litus į banko sąskaitą, taip pat taikyti kitas priemones, kad gyventojai ir verslas galėtų kuo sklandžiau pasikeisti pinigus.

Struktūriniai ir reguliavimo pokyčiai bankų sistemoje nuo šiol atsispindės ir Lietuvos bankų asociacijos skelbiamoje sektoriaus statistikoje. Po išsamių diskusijų su rinkos dalyviais ir Lietuvos banku buvo sutarta dėl statistikos skelbimo formos ir turinio, o pirmąją pagal naująją tvarką parengtą ataskaitą savo interneto svetainėje LBA paskelbė šiandien. „Kai kurių dalykų atsisakyta, tačiau naujų dalykų statistikos lentelėse yra daugiau nei netekčių.

Seimas priėmė svarstyti Bankų įstatymo pataisas, kuriomis siūloma leisti bankams tvarkyti ir keistis asmens duomenimis, užtikrinant apgaulės ir sukčiavimo prevenciją, įvykio tyrimą. Jei siūlomos pataisos bus priimtos, tai leis sukurti nuoseklią ir daugialypę kovos prieš sukčiavimo schemas sistemą, kurioje vienu iš svarbiausių ginklų taps bankų sistemos žinios ir galimybės.

 „Tai knyga, kurią reikėjo perskaityti kai kuriems žinomiems bankininkams, tačiau ji, deja, dar nebuvo parašyta“, trumpoje knygos „Banko finansų valdymas: krizės pamokos ir reguliavimo priemonių poveikis“ recenzijoje pažymi „Danske Bank“ vadovas Gintautas Galvanauskas. Toks žinomo bankininko teiginys intriguoja, ypač turint galvoje, kad reta pastarųjų metų diskusija bankininkystės tema išsiverčia be įtempto siužeto detektyvo vertų posūkių.

Lietuvos bankininkystė gruodį užbaigė taip pat, kaip gyveno visus praėjusius metus – ramiai. Jau įprastas paskolų portfelio svyravimas aukštyn-žemyn, ne visai racionalus, tačiau tebesitęsiantis indėlių portfelio augimas ir labai nežymūs pokyčiai būsto paskolų rinkoje – visa tai būdinga 2013-iesiems, visa tai fiksuota ir gruodžio mėnesį, teigia Lietuvos bankų asociacijos prezidentas savo komentare.

 Irma Janauskaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba Kelerius pastaruosius metus gyventojai skolinasi paprastiems buitiniams poreikiams ir smulkesnes sumas. Apmažėjęs noras leisti dar neuždirbtus pinigus siejamas ir su išgąsdinusia bei be darbų palikusia krize, ir su naujais reikalavimais, kad kreditavimas taptų atsakingas. Skolintojai sutaria, kad atvejų, kai žmonės ėmė didžiules sumas galvodami, jog jų nereikės grąžinti, o išleisti jas galima kad ir linksmybėms, vis mažiau.

Kalbant apie birželio mėnesį Lietuvos bankininkystėje norėčiau pranešti dvi naujienas – gerą ir blogą. Pirmiausia – geroji. Panašu, kad pildosi optimistinės bankininkų ir kai kurių sektorių verslo atstovų prognozės. Bent jau nekilnojamojo turto rinkoje. Birželį naujai išduotų būsto paskolų suma siekė 159,61 mln. litų ir nors tai šiek tiek mažiau nei gegužę, bendra tendencija akivaizdi – jau keturis mėnesius paeiliui šis rodiklis nekrenta žemiau 150 mln. litų.

Einant gatve pamatyti muzikos įrašų parduotuvę – praktiškai nebeįmanoma. Greitai ateis metas, kai neberasime ir bankų skyrių? Ir bankai, ir valdžia siekia, kad pinigai keltųsi į virtualią erdvę – juos stabdo tik žmonių konservatyvumas. Skaitmeninės revoliucijos bankuose laukiama seniai. Ypač turint omenyje, kad dalis pinigų ir bankų operacijų jau senokai nebeturi fizinio pavidalo.

 Irma Janauskaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba Du didžiausi šalies bankai šiomis dienomis įveda kainodaros ir kai kurių kitokių pokyčių: „Swedbankas“ brangina jo skyriuose atliekamas operacijas ir mažina nemokamai per mėnesį bankomatuose išsigryninti leidžiamą sumą, SEB – nustato naujus operacijų elektroninėje erdvėje limitus naujiems klientams. „Swedbankas“ nuo pirmadienio brangina grynųjų pinigų operacijas banko skyriuose. Beveik triskart brangsta komunalinių mokesčių susimokėjimas.

Stasys Kropas Jei reikėtų tiesiog pakomentuoti gegužės mėnesio bankų veiklos rodiklius, galėčiau apsiriboti dviem žodžiais: „be pakitimų“. To pakaktų techniniam per mėnesį fiksuotų rodiklių pokyčių įvertinimui. Jei to neužtenka, galima pridurti: bendrasis paskolų portfelis ir bendrasis indėlių portfelis šiek tiek sumažėjo, tačiau lėšų einamosiose sąskaitose atsirado daugiau, padidėjo ir naujai išduotų būsto paskolų suma. Beje, vien gegužę išduotų naujų būsto paskolų suma siekė 180 mln.

Devynis bankus ir užsienio bankų skyrius vienijanti Lietuvos bankų asociacija patvirtino Geros bankų praktikos kodekso papildymą, kuriuo siekiama suteikti bankų klientams daugiau galimybių spręsti ginčus jiems tinkamiausia forma, įskaitant ir ginčo nagrinėjimą komerciniame arbitraže. Pažymėtina, kad toks ginčų sprendimo būdas gali būti naudojamas net tuomet, kai banko ir kliento sutartyje arbitražinis susitarimas nenumatytas.

Nuosavo valstybinio komercinio banko idėja Lietuvoje aptariama bene kiekvienais metais. Britai steigia savą, tačiau ekspertai tokio darinio nauda Lietuvai vis dar abejoja. Verslui skundžiantis dėl griežtėjančių bankų paskolų sąlygų, šis klausimas prieš porą savaičių vėl buvo iškeltas Lietuvos pramonininkų konfederacijoje (LPK), bet Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas tuomet pareiškė, kad tai nėra reali galimybė padėti aktyviau skolinti verslui.

Lietuvoje banko mokėjimo kortelių mokesčiai tebėra dideli, bankai susikrauna nemažus pelnus, išgalvodami vis naujus elektroninio mokėjimo kortelių mokesčius. Ekspertai sako, kad kortelių mokesčiai sumažėtų labiau šalyje išplėtojus mokėjimų kortelių ir jų naudojimo tinklą. Tai esą ir būtų pagrindinė priežastis, leisianti sumažinti kortelių kaštus.

Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas kasmėnesiniame komentare teigia, kad „blogos“ paskolos trukdo bankams perskirstyti resursus naujoms paskoloms.

Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas savo mėnesiniame komentare pastebi, kad rugpjūčio mėnesis buvo atostogų mėnuo bankų sistemoje. Nepaisant to, indėliai suma bankuose pasiekė naują rekordą, tačiau, anot jo, jie nelieka nepanaudoti. „Kai kam, matyt, atrodo, kad bankai tiesiog turi tokią krūvą pinigų ir jų neskolina.

44,3 mlrd. litų – tokią sumą liepą pasiekė ir rekordus pagerino bendrasis indėlių portfelis, vien per mėnesį išaugdamas per 600 mln. litų, kai paskolų portfelis, atvirkščiai, susitraukė daugiau nei milijonu, iki 53,9 mlrd. litų. Tiesa, panaši padėtis susiklostė ir Švedijos bankuose. Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas Stasys Kropas tokį reiškinį jau pakrikštijo netipiška indėlių krize, bankų įsipareigojimai klientams didėja, o pinigai neįdarbinami.

Lietuvoje jau ilgą laiką dominuoja skandinaviško kapitalo bankai. Pasak ekspertų, priklausomybė nuo vieno regiono ar šalies nėra gerai jokioje srityje, tačiau vargu ar tokioje mažoje rinkoje kaip Lietuva galima pasiekti didesnę nepriklausomybę. Pasak asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vadovo Kęstučio Kupšio, kai kurie identiški Lietuvoje veikiančių bankų įkainiai byloja, kad didesnė kapitalo įvairovė Lietuvos bankinėje sistemoje būtų Lietuvai naudingesnė.

SEB nuo liepos 1 d. pradėjo taikyti litą per mėnesį sieksiantį sąskaitos tvarkymo mokestį, kurį jau taiko dauguma mūsų šalyje veikiančių bankų. Aktyviai banko paslaugomis besinaudojantys gyventojai įvairių smulkių skirtingų mokesčių per metus sumoka bent dešimt. Bankų įkainiai – daugelio šalių centrinius bankus dominantis klausimas. Lietuvos bankas (LB) taip pat jau yra pradėjęs tyrimą dėl bankų įkainių pagrįstumo.

Lietuvos bankams įsigyti „Snoro“ kioskus jau per vėlu, sako Lietuvos bankų asociacija. To priežastis gana paprasta – šiuo metu dėl teisinių ginčų „Snoro“ infrastruktūros parduoti dar negalima, o kadangi dauguma bankų svarsto apie dalies paslaugų perkėlimą į elektroninę erdvę, „Snoro“ turtas bankams tampa vis mažiau patrauklus. „Su klientais kai kurie bankai tikrai būtų įsigiję („Snoriukus“ – aut. past.