Įmonės teigimu, visuomeninio elektros tiekimo kaina nuo liepos 1 dienos vidutiniškai padidės apie 8,4 proc., o dujų – apie 36,8 proc.
Už elektrą – daugmaž euru daugiau
Pasak bendrovės, standartinio namų ūkio, kuris per mėnesį sunaudoja vidutiniškai apie 100 kWh elektros, išlaidos padidės apie 1,16 euro.
„Ignitis“ nurodo, kad elektros kainos didėja namų ūkiams, kurie naudojasi bendrovės paslaugomis, – jų skaičius siekia apie 1,36 mln. Elektra brangsta dėl biržoje kylančių elektros kainų.
„Didžiausią įtaką elektros kainų pokyčiams turėjo daugiau kaip 18,77 proc. išaugusios elektros įsigijimo kainos „Nord Pool“ elektros energijos ir ateities sandorių biržose, į ką atsižvelgė VERT, nustatydama rinkos kainą antrajam šių metų pusmečiui“, – teigia „Ignitis“.
„Ignitis“ populiariausias „standartinis“ vienos laiko zonos tarifas didės 7,8 proc. (1,1 cento) iki 15,2 cento už kilovatvalandę (su PVM), dviejų laiko zonų – 9,9 proc. (1,6 cento) iki 17,7 cento (dienos) ir 6 proc. (0,6 cento) iki 10,6 cento (nakties ir savaitgalio), nurodoma VERT pažymoje.
Plano „namai“ vienos laiko zonos tarifas augs 7,1 proc. (0,9 cento) iki 13,6 cento, o dviejų laiko zonų – 8,9 proc. (1,3 cento) iki 15,9 cento (dienos) ir 4,3 proc. (0,4 cento) iki 9,7 cento (nakties). Abonentinis mokestis nesikeičia.
VERT teigimu, elektros įsigijimo kaina, dabar siekianti 4,240 cento už kWh, nuo liepos didėtų iki 5,036 cento, o jos augimą lemia didesnės ateities sandorių, apyvartinių taršos leidimų (ATL) kainos bei žaliavų – dujų, naftos, anglies – brangimas tarptautinėse rinkose.
Nuo šių metų pradžios elektros kainos viršutinė riba buitiniams vartotojams, perkantiems elektrą iš žemos įtampos tinklų, augo 4,5 proc., o „standartinis“ vienos laiko zonos tarifas brango 2,9 proc. ir dabar kainuoja 14,1 centą už kWh (su PVM).
Už dujas – iki keliolikos eurų daugiau
Tuo metu dujas maistui naudojantys gyventojai (iki 300 kubų per metus), per mėnesį vidutiniškai mokės 0,59 euro daugiau, o šildantys namus (iki 20 tūkst. kubų) – apie 14 eurų daugiau.
„Didžiausią įtaką dujų kainai lėmė pokyčiai Europos dujų biržose, nuo kurių priklauso ir įsigijimo kaina Lietuvoje. Kainų pokyčius didele dalimi lėmė mažėjantis COVID-19 pandemijos poveikis ekonomikai ir optimistinės nuotaikos dėl ūkio atsigavimo, taip pat užsitęsusi itin šalta žiema Europoje ir tuštesnės Europos požeminės dujų saugyklos“, – aiškina „Ignitis“.
Nuo liepos dujų maistui gaminti kaina auga 26 proc. – nuo 50 iki 63 centų už kubinį metrą (su PVM), o pastovioji dalis lieka tokia pati – 56 centai.
Iki 20 tūkst. kubų dujų per metus (šildymui) suvartojantiems namų ūkiams kaina didės 46,4 proc. nuo 28 iki 41 cento, o sunaudojantiems daugiau – pusantro karto nuo 26 iki 39 centų, o pastovioji dalis išliks tokia pat – 3,99 euro.
Nuo šio sausio dujos brango mažiausiai jų suvartojantiems gyventojams, tuo metu kitoms grupėms kaina nesikeitė ar netgi mažėjo.
Tikimasi sąžiningumo
Kaip naujienų portalui tv3.lt sako „Ignitis“ ryšių su visuomene projektų vadovas Lukas Zadarackas, didžiausio rodmens už suvartotą elektros energiją ar gamtines dujas, kurį gali deklaruoti vartotojas, nėra nustatyta, tačiau vartotojų reikalaujama deklaruoti tik faktiškai suvartotos energijos duomenis. Tai padaryti reikėtų iki einamojo mėnesio paskutinės dienos.
„Iš vartotojų pusės tikimės sąžiningumo, bet pamačius neįprastai išaugusį deklaruojamą suvartotos energijos kiekį, bendrovės ESO darbuotojai ir įgalioti rangovų darbuotojai turi teisę atlikti skaitiklių rodmenų patikrinimą“, – sako L. Zadarackas.
Įmonė primena, kad tuo atveju, jeigu gyventojo deklaruotas rodmuo neatitinka faktiškai suvartotos energijos kiekio, nustatomo tikrinimo metu, kliento sąskaitos gali būti perskaičiuotos ir už praėjusį laikotarpį.
Laukia kainų augimo cunamis
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad dar vasaros pradžioje ekonomistai taip pat perspėjo ir apie įvairių prekių ir paslaugų kainų augimą bei galimus ekonominius sunkumus, jei ir toliau įvairiuose sektoriuose bus pučiamas kainų burbulas. Kai kurie taip pat atkreipė dėmesį, kad ūgtelėjo dar ne visų prekių kainos, o kai kurios reikėtų, kad didėtų labiau.
Ekonomistas Marius Dubnikovas tąkart minėjo, kad prekių ir paslaugų kainų didėjimas yra glaudžiai susijęs su pastaruoju metu į bene priešpandeminį lygmenį grįžusiomis kuro kainomis.
Ekonomistas teigė, kad taip pat per pastaruosius metus padidėjo ir verslo apimtys, jo aktyvumas, augo ir statybų, maisto žaliavų kainos, taip pat brango ir dar vienas paslaugų ir prekių kainos komponentas – darbuotojai, tiksliau – jų atlyginimai.
Visgi jis tokį kainų augimą pavadino pavojingu, mat kai kur kainos, pavyzdžiui, nekilnojamo turto (NT), auga tiesiog nepaaiškinamai.
„Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas teigė, kad kad didįjį infliacijos ir kainų augimo cunamį pajusime artimiausiais mėnesiais, labiausiai tikėtina – vasaros pabaigoje ar ankstyvą rudenį.
Tadas Povilauskas, SEB banko ekonomistas minėjo, kad, remiantis Pasaulio maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) skaičiavimais, žemės ūkio produktų kainų indeksas gegužę augo dvyliktą mėnesį iš eilės ir jau yra 40 proc. didesnis negu prieš metus.
„Toks indekso pokytis indikuoja, kad maisto kainos parduotuvių lentynose Lietuvoje taip pat turi didėti. Tačiau bent iki balandžio pabaigos taip neatsitiko ir tai kiek stebina“, – sakė T. Povilauskas.
Ekonomistas tąkart minėjo, kad vienoks ar kitoks kainų kilimas turės įvykti, nes gegužę Europoje tiek pieno produktai, tiek vištiena ir kiauliena jau brango.
