brangimas

Būsto kainos Latvijoje pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pat laikotarpiu metais anksčiau, pakilo vidutiniškai 6 proc., ketvirtadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Naujos statybos būstas brango 18 proc., tuo tarpu kainos antrinėje būsto rinkoje padidėjo tik 3,3 procento. Per metų ketvirtį (pirmąjį šių metų, palyginti su paskutiniu praėjusiųjų) būsto šalyje kainų indeksas nepakito. Kainos pirminėje būsto rinkoje kainos nukrito vidutiniškai 1,8 proc.

Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) paskelbė, kad maisto kainos pasaulyje spalį pakilo aukščiausiai per dešimtmetį. Lietuviai kiaulienos per metus suvartoja 52 kilogramus, o tai sudaro du trečdalius visos suvartojamos mėsos.

Praėjusią savaitę elektros kaina Baltijos šalyse ir visame „Nord Pool“ regione pasiekė naujus rekordus, teigia energetikos sprendimų bendrovė „Elektrum Lietuva“. Anot jos, Lietuvoje kaina augo 22 proc. iki 514,7 euro už megavatvalandę (MWh), Latvijoje – 22 proc. iki 512,5 euro, o Estijoje – 19 proc. iki 422,6 euro. „Nord Pool“ biržos kaina praėjusią savaitę didėjo 32 proc. iki 236,3 euro.

Trečiadienį Kauno picerija „Mamma pizza“ pranešė, kad siekiant išvengti nuostolių dėl rekordinių elektros kainų nusprendė nedirbti vieną valandą. Tačiau dviejų picerijų durų užvėrimas nepadėjo sutaupyti nė kiek, netgi pridarė daugiau nuostolių. „Tamsieji laikai atėjo ir į mūsų kiemą… Su nusivylimu pranešame, kad 18-19 val. nedirbsime. Reaguojame į rekordinę elektros kainą – biržoje kilovatvalandė kainuos 4 Eur. Tokių kainų nėra buvę per visą istoriją.

Praėjusią savaitę elektros kaina Lietuvoje bei Latvijoje augo po 8 proc. ir abiejose šalyse kainavo po 367,4 euro už megavatvalandę (MWh). Estijoje kaina didėjo 11 proc. iki 280,9 euro, pranešė energetikos sprendimų bendrovė „Elektrum Lietuva“. Įmonės Verslo klientų skyriaus vadovas Artūras Zatulinas teigė, kad kainų augimą Baltijos šalyse lėmė pabrangę gamtinių dujų ir taršos leidimai. „Be to, kainas kėlė ir karštos oro sąlygos, kurios, palyginti su ankstesne savaite, 4 proc.

Prezidento patarėjas sako, kad Vyriausybė ir verslas galėtų susitarti, kaip spręsti itin pabrangusių medžiagų ir žaliavų kainų indeksavimo problemą viešųjų pirkimų projektuose.  „Lietuvoje nemažai kalbama, kad reikia indeksuoti viešųjų pirkimų kainodaras, susiderėti, persirašyti sutartis. Faktas tai, kad savaime tai nevyksta ir reikia koncentruoti tai, kad įstatymai numato galimybę Vyriausybei perskirstyti asignavimus tarp asignavimų valdytojų, investicijų projektų.

Ekonominės klasės maisto produktų pirkėjai labiausiai pajuto per metus išaugusias kainas – brango visi 20 būtiniausių maisto produktų. Jų kainos padidėjo labiau, nei šalyje stebimos vidutinės tokių maisto produktų kainos. Labiausiai brango saulėgrąžų ir rapsų aliejus, grikiai. Tokiam kainų kilimui įtakos turėjo padidėjusios kuro kainos ir karas Ukrainoje.

Didėjanti infliacija, kylančios kainos ir į isteriją varančios šildymo sąskaitos kelia nerimą daugeliui žmonių. Tai, kad kaimyninė Lenkija atsižvelgdama į siaučiančią infliaciją panaikino maisto prekių pridėtinės vertės mokestį (PVM), taip pat nepadeda, nes Lietuvoje kyla begalė klausimų, ar mes negalime daryti panašiai, kodėl viskas taip beviltiškai brangsta ir kas bus toliau? Gruodį Lietuvos metinė infliacija perkopė 10 proc.

Nekilnojamo turto (NT) vystytojai prognozuoja, kad būsto kainos ir toliau augs. Anot jų, kitais metais už būstą gali tekti mokėti jau 15 tūkst. eurų daugiau. Tai lems statybų kaštų augimas, vis kylantys darbuotojų atlyginimai ir žemės įstatymo pakeitimo projekto mokesčiai. Tuo metu ekonomistai ir NT specialistai tikina, reikalinga didesnė pasiūla ir NT mokesčiai, kurie atvėsintų, kai kurių pirkėjų norą įsigyti jau antrą ar trečią būstą.

Tiek elektros, tiek dujų kainoms šį šildymo sezoną būsiant didesnėms, viešojoje erdvėje pradėta kalbėti, ką turėtų ir galėtų daryti valstybės institucijos, kad gyventojams būtų sumažinta išlaidų našta. Ekonomistai turi savų pasiūlymų, tačiau Valstybinė energijos reguliavimo tarnyba (VERT) sako, kad kol kas galutinio sprendimo situacijai sušvelninti dar nėra. Tarnyba taip pat atkreipia dėmesį, kad elektros energijos, kaip produkto, kaina nėra reguliuojama, ji susiformuoja rinkoje.

Lietuvoje rugpjūtį 0,4 proc. augusi infliacija buvo didesnė nei įprasta, o tai tikriausiai lėmė įsibėgėjantis maisto produktų brangimas, teigia SEB banko ekonomistas. Pasak Tado Povilausko, šių metų pabaigoje ir 2022 metų pradžioje infliacinės tendencijos dar išliks stiprios, o lėtesnio kainų augimo galima tikėtis kitų metų antroje pusėje.  „Rugpjūčio mėnesį tradiciškai turėdavome arba nedidelę defliaciją, arba artimą nuliui infliaciją, tuo metu šiemet turime 0,4 proc. infliaciją.

Šią vasarą kuro kainos Lietuvoje ne tik pasiekė, bet jau ir viršijo priešpandeminį lygį. Vis dėlto specialistai skuba raminti, kad labai ženkliai kuras brangti toliau nebeturėtų, o iki vasaros pabaigos, jei pandeminė situacija pasaulyje per daug nesikeis, tikėtina, kad kainos nusistovės. Tiesa, dar praėjusių metų pavasarį kuro kainos visame pasaulyje buvo pasiekusios bene istorines žemumas.

Nuo šių metų liepos 1 dienos Lietuvoje daugumai vartotojų brangs elektra ir dujos, praneša valstybės valdoma elektros ir dujų tiekimo įmonė „Ignitis“. Įmonės teigimu, visuomeninio elektros tiekimo kaina vidutiniškai padidės apie 8,4 proc., o dujų – apie 36,8 proc. Tiesa, yra būdas kiek sutaupyti, tačiau taip elgtis „Ignitis“ atstovai nerekomenduoja.

Nuo šių metų liepos 1 dienos Lietuvoje daugumai vartotojų turėtų brangti elektra ir dujos, praneša valstybės valdoma elektros ir dujų tiekimo įmonė „Ignitis“. Įmonės teigimu, visuomeninio elektros tiekimo kaina nuo liepos 1 dienos vidutiniškai padidės apie 8,4 proc., o dujų – apie 36,8 proc. Už elektrą – daugmaž euru daugiau Pasak bendrovės, standartinio namų ūkio, kuris per mėnesį sunaudoja vidutiniškai apie 100 kWh elektros, išlaidos padidės apie 1,16 euro.

Jau netrukus už buitinę techniką būsime priversti gerokai plačiau atverti pinigines. Ekspertai siunčia tokį perspėjimą, matydami kas darosi pasaulio metalų rinkoje. O ji – beprecedentė. Kai kuri žaliava pabrango net šimtu procentų. Gerokai pabrango ir plastikas bei elektronika, tad jau aišku, kad už įvairius prietaisus ir techniką teks mokėti brangiau.

Netrukus bus penkeri metai nuo kalafiorų skandalo Lietuvoje, praneša Statistikos departamentas (SD). Tąkart gyventojai piktinosi sunkiai suvokiama šių daržovių kaina, kuri tuo metu siekė 3,49 euro už vienetą. Šiandien kalafiorų kaina kai kur dar didesnė nei 2016 metų pavasarį, tačiau, SD teigimu, kalafiorai turtų ūkininkams nesukrovė. Kalafiorų revoliucija prieš penkerius metus visuomenėje sukėlė įvairių reakcijų.

Gyventojams, norintiems atsinaujinti namus arba juos įsirengti, baldų pardavėjai turi prastų žinių. Jau netrukus daugelis baldų turėtų pabrangti, tad pirkėjai raginami paskubėti teikti užsakymus ir sutaupyti. Verslininkai neslepia – kainų kilimas numatomas kovo 15 dieną. Tądien baldų gamybos žaliavos brangs iki dešimtadalio, o tai paveiks ir kiekvieno kliento kišenę. Nuo kovo 15 dienos baldų gamybos žaliavos brangs mažiausiai 5 proc.

Lietuvoje didėja rūkalų akcizai, o tai reiškia, kad nuo šiol už šį žalingą įprotį žmonės mokės daugiau. Cigarečių ir cigarilių pakeliai brangs 13-17 centų. Valstybė džiaugiasi jau kelerius metus surenkanti daugiau akcizo, o ekspertai sako, kad surinkti galima būtų ir dar daugiau. Tiesa, dalis lietuvių pajamų vis dar keliauja į kontrabandininkų kišenes – muitininkai skaičiuoja sulaikomų cigarečių rekordus.

Gruodį prasidėjęs kuro degalinėse brangimas nesustojo ir vasarį, o ekspertų teigimu, gali būti, kad vairuotojams plačiau atverti pinigines už degalus teks ir kitais mėnesiais. Vairuotojai sako pastebintys, kad benzinas ir dyzelinas brangsta kone žaibo greičiu, tačiau degaliniu atstovai teisinasi – esą kainų kilimas priklauso ne nuo jų, o ir kaina tiesiog grįžta į normalų lygį, kurį per pandemiją daugelis buvome pamiršę.

Lietuvoje valdžia nori branginti aukštąjį mokslą, studijas universitetuose ir kolegijose. Nuo kitų metų labiausiai brangtų  pigiausios specialybės. Daliai būsimų studentų tektų mokėti pusantro karto didesnes pinigų sumas nei dabar. Anot Vyriausybės, kainas ji kelia dėl aukštesnės studijų kokybės, tačiau studentai ir mokiniai aiškina, kad valdžia sprendimus priima per daug skubotai ir nepamatuotai, kai abiturientai jau ruošiasi egzaminams.

Statybos per metus – spalį, palyginti su 2019-ųjų spaliu – pabrango 1 proc. Tai lėmė vidutinio valandos bruto darbo užmokesčio (5,0 proc.), mašinų ir mechanizmų darbo valandos kainos (1,3 proc.) padidėjimas bei statybinių medžiagų ir gaminių kainų (0,9 proc.) sumažėjimas, pranešė Statistikos departamentas. Iš statinių per metus daugiausia – 1,5 proc. – pabrango gyvenamųjų pastatų statyba. Inžinerinių statinių statyba pabrango 1,1 proc., negyvenamųjų pastatų – 0,7 proc.

Medienos rinka po staigaus kritimo rodo atsigavimo ženklus – 2021 metų pirmojo pusmečio aukcionai pusmetinėms ir ilgalaikėms sutartims sudaryti rodo, kad mediena vidutiniškai brangsta 20 proc., pranešė Valstybinių miškų urėdija.   „Jau kurį laiką stebėjome ženklus, kad medienos rinka po truputį stabilizuojasi, ir šis aukcionas jau leidžia mums konkrečiau prognozuoti 2021 metus. Medienos kaina auga maždaug 20 proc.

Nors atrodo, kad prasidėjus rudeniškų gėrybių sezonui, produktai turgavietėse turėtų pigti, tačiau rugsėjo mėnesio kainos rodo kitaip. Turgavietėse, lyginant su praėjusiais metais, kai kurie produktai ženkliai pabrango, vietomis ir daugiau nei 40 proc. Tačiau ekspertai skuba raminti, kad netrukus viskas grįš į savas vėžes ar net pigs. „Produktukainos.lt“ skelbė žemės ūkio ir maisto produktų vidutines kainas Lietuvos turgavietėse 2019–2020 m. rugsėjo pradžioje.

Karantinas dar nesibaigė, o paslaugų kainos šalyje jau kyla. Ekonomistai pastebi, kad gegužę, priešingai nei Estijoje ir Latvijoje, šoktelėjo kavinių ir restoranų maisto kainos. Ar tai reiškia, kad ir už kitas paslaugas – viešbučius, SPA malonumus mokėsime brangiau? Verslininkai tai neigia, o finansų ekspertai sako, kad įsisiūbuojant krizei, didinti kainas trumparegiška. Viename sostinės restorane – pietų metas. Čia virtuvės šefas iš Peru ruošia išskirtinius patiekalus.

Pernai nekilnojamo turto (NT) rinka džiaugėsi rekordiniais pardavimais. Buvo tikimasi, kad šie metai atneš dar didesnius rekordus. Tačiau kovo mėnesį prasidėjęs karantinas NT pardavimus sustabdė. Dabar, karantinui švelnėjant, NT rinka po truputį bunda, tačiau tiek vystytojai, tiek potencialūs pirkėjai laukia. Vieni tikisi, kad viskas grįš į vėžias ir vėl bus galima vykdyti pardavimus, o kiti tikisi, kad būstą po karantino įsigys pigiau. Tačiau, kurie šiose situacijoje išloš, vis dar neaišku.

Dantų skausmo išvarginti žmonės plūsta į odontologijos kabinetus ir poliklinikas, kai kur net formuojasi eilės. Po dviejų mėnesių pertraukos odontologai, apsiginklavę specialiais kombinezonais ir skydais, pradeda teikti planinę pagalbą pacientams. Tiesa, pakliuvus pas odontologą žmonės nemaloniai nustebins smarkiai pabrangusios paslaugos – į kainą bus įskaičiuotos ir gydytojų apsaugos priemonės, tad vienas vizitas gali brangti net 20-čia eurų.

Kaip karantino metu ir per visus metus Lietuvoje keitėsi maisto produktų kainos: kas labiausiai pabrango, o kokie maisto produktai atpigo? Maisto kainų tyrimas skelbia, kad prekybos centruose per metus labiausiai pabrango kiauliena, obuoliai, pomidorai, šokoladas, maža to, kainos esą didėjo ir karantino laikotarpiu. Tuo tarpu prekybininkai atšauna, kad per karantiną kainos nesikeitė, tačiau buvo atsisakyta trumpalaikių pardavimą skatinančių akcijų.

Odontologų atstovai skelbia – pasibaigus karantinui jų paslaugų kainos drastiškai šaus į viršų. Už kiekvieną vizitą pas dantistą papildomai teks suploti nuo 30 iki 50 eurų. Pasak šio sektoriaus atstovų, kainų kilimo išvengti neišeina, nes dėl Covid-19 infekcijos atsirado naujų išlaidų. Esą iš kiekvieno kliento bus papildomai atsiriekta būtent tiek, kiek atsieina visos, jo vieno aptarnavimui būtinos naujos apsaugos priemonės.

Nors karantino metu gyventojai į parduotuves užsuka rečiau, bet kainas stebi itin atidžiai. Daugelis pastebėjo, kad išaugo mėsos kainos, ypač – kiaulienos. Specialistai tikina, kad kainų augimą lėmė pernykštis kiaulių maras Kinijoje, o karantinas čia niekuo dėtas. Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro atliktame pagrindinių maisto produktų kainų palyginime, kuris skelbiamas portale produktukainos.lt, pastebima, kad mėsos kainos didžiuosiuose prekybos tinkluose išaugo.

Šalies savivaldybės perspėja – atliekų tvarkymas gali dar labiau pabrangti. Taip, nutiks, jei Seimas palaimins Aplinkos ministerijos siūlymą suvienodinti šiukšlių tvarkymo kaštus. Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika atsikerta – atliekų situaciją spręsti būtina, nes konteineriai daugelyje šalies vietų perpildyti ar neištuštinami laiku nepaisant smarkiai išaugusių kainų. Tad esą akivaizdu, kad savivaldybės pačios skaidriai susitvarkyti su šiukšlėmis paprasčiausiai nepajėgia.

Nuo Naujų metų gyventojams didėja elektros kaina, dėl to vartotojai perspėjami nedelsti ir elektros skaitiklių rodmenis deklaruoti paskutinėmis gruodžio dienomis. Kitu atveju naujais metais už gruodį suvartotą elektrą teks mokėti didesnėmis kainomis. Nuo Naujųjų elektra brangsta ne tik gyventojams, bet ir verslui. Pasak pramonininkų konfederacijos, brangstant elektrai ir kurui, didės ir gaminamos produkcijos kaina, o galiausiai tai nuguls ant paprastų vartotojų pečių.

Netrukus sueis penkeri metai, kai Lietuvoje gyvename su euru. Daugybė žmonių ir toliau ilgisi lito, o eurą tebesieja su augančiomis kainomis. Nors įvedant eurą Lietuvos bankas ir žadėjo, kad kainos nekils, dabar jau pripažįsta, kad euras prisideda prie brangimo. Anuomet brangiausias kepsnys viename restoranų kainavo 20 Lt, pridėjus garnyrą ir padažą gautųsi 25 Lt. Kiek gi kainuoja jautiena dabar? Šiuo metu jautienos kepsnį tas pats restoranas siūlo taip pat už 25. Tik jau ne litus, o eurus.

Vos tik prasidėjo šventinė prekyba, parduotuvėse šoktelėjo maisto produktų kainos. Tai pastebi ir juose apsiperkantys žmonės, ir kainų pokyčius skaičiuojantys ekspertai. Jie skelbia, kad palyginus su spaliu, lapkritį pabrango tiek pigiausių, tiek populiariausių prekių krepšelis. Ekonomistai ir kainų ekspertai sako, kad prekybininkai metų pabaigoje esą naudojasi paskutine proga daugiau užsidirbti.

Prezidentas Gitanas Nausėda nutarė aplenkti valdančiuosius ir Seimui įteikė savo pensijų didinimo planą. Pagal valdančiuosius kitąmet pensijos vidutiniškai turėtų kilti beveik 30 eurų, o prezidentas siūlo senatvės išmokas papildomai padidinti dar 3-4 eurais. Rinkos ekspertai piktinasi, kad šalies politikai lipa ant to paties grėblio. Vėl bandoma prieš tvirtinant šalies biudžetą prastumti papildomus mokestinius siūlymus.

Šiemet žemdirbius kamavusi sausra, tikėtina, brangins daržoves, kurių derlius bus kuklesnis nei įprastai. Nors kainas diktuoja tendencijos visoje Europoje, augintojai pastebi, kad derlius ir kitose šalyse šiemet nedžiugina. Daržovių augintojų asociacijos vadovė Zofija Cironkienė prognozuoja, jog daržovės gali brangti, tačiau sako, kad aiškiau bus rudenį. „Kadangi derlius mažesnis, gali būti ir brangesnės daržovės. Čia dar irgi reikia pasižiūrėti, kokia bus Europos Sąjungos rinka.

Elektra Lietuvoje praėjusią savaitę brango 23 proc. iki 47,4 euro už megavatvalandę (MWh), praneša perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. Elektra brango dėl itin nepalankių meteorologinių sąlygų vėjo ir saulės elektrinių generacijai bei augusios apyvartinių taršos leidimų kainos. „Nord Pool“ biržos didmeninės elektros energijos rinkos prekybos zonose vidutinė savaitės kaina taip pat augo 23 proc. ir siekė 38,7 euro už MWh.

Produktų kainas lyginantis portalas Pricer.lt birželį fiksuoja kainų šuolį. Brangsta tiek pigiausios, tiek populiariausios prekės. Nuo metų pradžios pigiausių maisto prekių krepšelis pabrango beveik 4 eurais arba 8 proc. Pranešime žiniasklaidai nurodoma, kad tai yra vienas didžiausių kainų šuolių per Pricer.lt stebėjimų istoriją.

Lietuvoje intensyviai brangsta kiaulienos gaminių bei daržovių produkcija. Kai kuriose prekybos vietose skirtingos rūšies daržovių kainų augimas, palyginus su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu, siekia net 39,36 proc. Kiaulienos gaminių kainų pokytis kiek mažesnis – apie 5 proc. Viešai prieinamų kainų analizių tinklalapyje produktukainos.

Lietuvos gyventojai kol kas nekeičia nuomonės dėl būsto kainų krypties per artimiausius dvylika mėnesių. SEB banko užsakymu balandžio pradžioje atlikta apklausa atskleidė, kad 54 proc. apklaustųjų tikisi, jog būsto kaina per vienus metus padidės, 11 proc. mano, kad būstas pigs, 27 proc. nesitiki pokyčių, o likę 8 proc. neturi nuomonės šiuo klausimu, komentuoja SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas. Skirtumas tarp prognozuojančių, kad būstas brangs ir pigs, šių metų pradžioje buvo 43 proc.

Jau nuo kitų metų daugiau pinigų atseikėti teks ne tik už elektrą ir dujas, bet ir už žalingus įpročius. Kiek ateinančiais metais pabrangs butelis stipriojo alkoholio, cigarečių pakelis ir kokio dydžio sąskaitoms už elektrą reikia pasiruošti. Kainų komisija lapkričio pabaigoje patvirtino naujus dujų kainų tarifus, pagal kuriuos nuo sausio gamtinių dujų kubas buitiniams vartotojams brangs 7 centais, arba 12–18 proc., primena tv3.lt.

Artėjant metų galui žmonės suskubo mokėti už dujas ir elektrą bei „nulaužė“ svetainę manogile.lt. Antradienį, tai yra – kitais metais, vartotojams padidės elektros ir dujų kainos. Dėl to gyventojai įspėti susimokėti mokesčius iki šių metų pabaigos, nes deklaruojant skaitiklių rodmenis 2019-aisiais, jau galios didesnės kainos. Rytą svetainė, kurioje galima susimokėti mokesčius dar veikė, bet popiet puslapio jau nebuvo galima atsidaryti.

Nuo 2019 metų pavasario didės degtinės ir kitų stipriųjų gėrimų kainos, nes valdžia užsimojo 10 proc. padidinti akcizą etilo alkoholiui. Sveikatos ministras Aurelijus Veryga antradienį Seime registravo Akcizų įstatymo pataisą, kuria siūloma mokesčius padidinti nuo kovo 1–osios. Pataisą ketinama priimti iki Kalėdų. Akcizų tarifą etilo alkoholiui siūloma padidinti nuo 1665 iki 1832 eurų.

Lietuvoje vištienos populiarumas pastaruosius metus sparčiai auga, tačiau teigiama, kad kaina nekinta. Skaičiuojama, kad per metus vienas lietuvis vidutiniškai jos suvartoja apie 30 kg. Lietuvos paukštininkystės asociacija informuoja, kad brangiausios vištienos dalies – krūtinėlės – kaina Lietuvoje yra bene mažiausia Europos Sąjungoje. Vis dėlto artimiausiu metu prognozuojamas nežymus būtent krūtinėlės kainos augimas – jis jau fiksuojamas kai kuriose užsienio šalyse.

 Paprasčiausias sumuštinis greitai gali tapti prabangos preke, mat lietuvių kone kasdien vartojamas sviestas brangsta rekordiniais tempais. Pasirodo, dėl išaugusių kainų gali būti kalti kinai. Azijoje sviestas taip išpopuliarėjo, jog pasaulio pienininkai nebespėja sviesto gaminti. Ir brangsta ne tik ši pieno žaliava, bet ir visi su sviestu gaminami produktai. Parduotuvėse sviestas pirkėjams siūlomas daugiau nei 40 procentų brangiau nei pernai. Kilogramo kaina jau siekia 10 eurų.

Vandenį tiekiančių įmonių vadovai beveik neabejoja, kad vanduo netrukus brangs. Nuo vasaros į vandens tiekimo įmones plaukė aplinkos ministro Kęstučio Navicko pasirašyti įsakymai grąžinti milijonus eurų Europos Sąjungos (ES) paramos, neva panaudotos netinkamai - dabar juos jau gavo 24 iš 60 Lietuvoje veikiančių šios srities bendrovių, rašo „Lietuvos rytas“. Bene liūdniausia padėtis - Trakuose. Mat „Trakų vandenys“ privalo grąžinti beveik 1,377 mln.

Brangstanti nafta, žaliavų kainos bei kitos pasaulinės tendencijos lemia ir prekių kainų kilimą, tačiau pastebima, kad, kaip niekur kitur, jos sparčiausiai auga būtent Lietuvoje. „Nordea“ banko analitikas Žygimantas Mauricas įžvelgia kelias priežastis. „Statistiškai tai lemia tai, kad mūsų krepšelyje didesnę dalį sudaro būtent tie produktai, kuria dabar brangsta.

Atsigaunanti pasaulio ekonomika žada ir kainų didėjimą. Prekių ir paslaugų kilimą stebintys gyventojai linkę kaltinti euro įvedimą. Tuo tarpu ekonomistai teigia, kad lietuviai susiformuoja per didelius lūkesčius. „Ne tas klausimas, ar kažkas brangs, ar pigs – o kiek brangs“, - tv3.lt sakė ekonomistas Žygimantas Mauricas. Ekspertas teigia, kad Lietuvai yra svarbūs du dalykai – kad nebrangtų per daug bei užtikrinti, kad darbo užmokestis augtų sparčiau nei infliacija.

Būsto nuomos kainų pokyčiai, atrodo, jau neturėtų stebinti. Kiekvienais metais priklausomai nuo sezono, nuoma brangsta arba pinga. Tačiau statistikos departamento duomenimis, praėjusiais metais butų nuoma pabrango daugiau negu penktadaliu. Ekonomistai teigia, jog taip yra dėl paklausos, kuri ryškiai viršija pasiūlą, tačiau nuomininkai skėsčioja rankomis ir piktinasi, kad šiuo metu susirasti pigų būstą – darbas ne iš lengvųjų.

Statistikos departamento skelbiama informacija apie Lietuvoje fiksuojamą kainų mažėjimą stebina gyventojus. Kasdieniame gyvenime dažnas mato, kad įvedus eurą prekės ir ypač paslaugos pabrango. O pastaruoju metu itin brango būsto nuomos, restoranų ir grožio paslaugų kainos. Specialistai teigia, kad žmonės pirmiausia pastebi brangstančius dalykus, o atpigusius ignoruoja, dėl to dažnai kylanti pasipiktinimo banga yra dviprasmiška.