Remiantis tyrimo rezultatais, atvirkštinio proceso, tai yra, būsto kainų kritimo per ateinančius kelerius metus tikisi 14 proc. lietuvių, 16 proc. latvių ir 8 proc. estų.
„Pastarojo meto būsto rinkos raida rodo, kad pandemija nepadarė žymesnės įtakos Baltijos šalių gyventojų lūkesčiams dėl nekilnojamojo turto kainų. Palankus būsto kainų vertinimas atspindi bendrą gyventojų pasitikėjimą ekonomika ir jos augimu artimiausiais metais. Tuo metu itin aktyvus pirmasis pusmetis nekilnojamojo turto rinkoje gali reikšti, kad šįmet realybė gali pranokti net ir drąsiausias kainų augimo prognozes“, – sako Pavel Ladziato, „Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovas.
Kaip rodo tyrimo duomenys, daugiau 10 proc. siekiančio būsto kainų augimo per ateinančius trejus metus tikisi maždaug dešimtadalis visų Baltijos šalių gyventojų. Atsižvelgiant į naujausias tendencijas, NT kainų augimas Lietuvoje šįmet gali priartėti prie dviženklio procento dydžio.
Augimo dažniau tikimasi didmiesčiuose
P. Ladziato pabrėžia, kad daugiausiai besitikinčių būsto vertės augimo yra Vilniuje − 57 proc. sostinės gyventojų mano, kad jų būstų vertė išaugs. Būsto kainų augimo taip pat tikisi reikšminga dalis Kauno ir Klaipėdos gyventojų – atitinkamai, 47 ir 49 proc.
„Didmiesčių ir ypatingai sostinės gyventojai turi svarių prielaidų manyti, kad būsto kainos jų miestuose augs. Dėl kuriamų darbo vietų ir siūlomų karjeros galimybių didieji Lietuvos miestai yra natūralūs verslo ir ekonomikos traukos centrai, į juos dirbti ir gyventi keliasi mažesnių miestų ir rajonų gyventojai, į darbo rinką taip pat įsilieja studijas baigę jaunuoliai“, − komentuoja „Swedbank“ atstovas.
Kaip rodo tyrimo rezultatai, mažesniuose miestuose lūkesčiai dėl būsto kainų augimo mažesni. Pavyzdžiui, Šiauliuose NT kainų augimo tikisi 31 proc., Panevėžyje 44 proc., Alytuje 40 proc. gyventojų.
Kaimo vietovėse nekilnojamo turto kainų augimo tikisi 30 proc. gyventojų, o 19 proc. mano, kad jos artimiausiu metu gali kristi.
Optimistiškiausi − jauno amžiaus gyventojai
Didžiausiu optimizmu nekilnojamojo turto atžvilgiu išsiskiria jaunesnio amžiaus gyventojai – būsto kainų augimo tikisi virš 60 proc. 25-34 m. amžiaus grupės respondentų, rodo tyrimo rezultatai.
18-24 m. ir 35-44 m. amžiaus gyventojų grupėse didėjančių būsto kainų tikisi, atitinkamai, 55 ir 52 proc. respondentų.
„Šie rezultatai atspindi tai, kad jaunesnio amžiaus gyventojai apskritai turi daugiau optimizmo ir gerus lūkesčius dėl bendros ekonomikos plėtros. Be to, jauni 25-34 m. amžiaus gyventojai dažniausiai yra aktyvūs būsto rinkos dalyviai, kurie ne tik puoselėja lūkesčius įsigyti nuosavą būstą, bet jau ir turi finansines galimybes tai įgyvendinti“, – sako P. Ladziato.
