ekonomistai

Pingant naftai, degalams ir elektrai žmonės reikalauja mažesnių prekių kainų ir parduotuvėse. Tačiau ekonomistai ilgalaikio energijos produktų pigimo neprognozuoja ir perspėja, kad kainos dar labiau pakils – brangs šildymas, šviežios daržovės, rūbai, o nuo Naujųjų metų ir degalai dėl valdančiųjų didinamų akcizų. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.  Panevėžietis Klaidas naują savaitę pradeda užsukdamas į degalinę: „Brangios kuro kainos. Su tokiom algom brangu.

Statistikams paskelbus, kad mažmeninės prekybos apyvarta šiemet didėjo daugiau nei 3 proc., ekonomistai sako, kad tai lėmė stiprėjanti gyventojų perkamoji galia – atlyginimai kyla sparčiau nei kainos. „Turime atsigaunančią perkamają galią, kadangi metinis atlyginimų augimas vis tiek yra didesnis nei infliacija, kuri birželį buvo arti procento. Tad ta atsigaunanti perkamoji galia per metus darė įtaką tam, kad prekių vartojimas palyginamosiomis kainomis irgi yra padidėjęs.

Valstybės duomenų agentūrai paskelbus, kad 2023 m. valdžios sektoriaus biudžeto deficitas sudarė 0,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o skola – 38,3 proc., ekonomistai mano, kad tokie rezultatai yra geri, bet nerimą kelią potencialūs šių metų rezultatai.

Vasarį tiek mėnesio, tiek metinei infliacijai nesiekus 1 procento, ekonomistai teigia, kad tokia infliacija vartotojus veikia pozityviai – didėja jų perkamoji galia. „Buvo lūkesčių tokių sausio mėnesį, kad gal bus metinė defliacija, bet aš sakyčiau, kad kol kas mes esam šiek tiek aukščiau nulio ir bus aukščiau nulio.

Lietuvoje vidutinė alga į rankas viršija 1300 eurų, skelbia naujausia Valstybės duomenų agentūros statistika. Per 2023-iuosius šalies gyventojų atlyginimai vidutiniškai ūgtelėjo dešimtadaliu: į rankas žmonės gauna 120 eurų daugiau. Tiesa, ekonomistai prognozuoja, kad šiemet algos augs kukliau nei pernai.  Algas kelia kasmet Valstybinio Šiaulių dramos teatro vadovas pasakoja, kad čia plušantiems darbuotojams atlyginimus kelia kasmet.

Lietuvoje smarkiai mažėja naujagimių skaičius. Pernai gimė vos 20 tūkstančių kūdikių, tai net 2 tūkstančiais mažiau nei užpernai. Kartu pastebima, kad vyresni žmonės dirba vis ilgiau. O bendras gyventojų skaičius Lietuvoje toliau auga. Į šalį sugrįžusių lietuvių ir atvykusių užsieniečių daugiau nei išvykusiųjų.

Valstybės duomenų agentūra antradienį skelbs paskutinio praėjusių metų ketvirčio bendrojo vidaus produkto (BVP) pirmąjį įvertį.  Naujienų agentūros BNS kalbinti ekonomistai prognozuoja, kad metinis ekonomikos augimas galėjo siekti nuo 0,2 iki 1,7 proc., o per ketvirtį – ketvirtąjį, palyginti su trečiuoju, dalies analitikų nuomone, BVP nežymiai smuktelėjo arba stagnavo, o kiti prognozavo kuklesnį 0,1–0,7 proc. augimą.

Kalėdinių dovanų pirkimo vajui pasiekus kulminaciją, ne visiems užtenka savų kiaulių taupyklių paslaugų, prireikia ir kredito įstaigų. Kai kurios jų stebi net ketvirtadaliu išaugusį žmonių poreikį skolintis, negąsdina nė dviženklės palūkanos. Ekonomistai perspėja, kad skolintis pinigų dovanoms ar šventiniam vaišių stalui yra ydinga praktika – išlaidauti reikia pagal kišenę, o geriausia dovanoms susitaupyti iš anksto. Senas prietaras atiduoti visas skolas iki Naujųjų, regis, grimzta užmarštin.

Naujausios būsto kainų tendencijos: Lietuvoje butai, namai per metus, pasak Valstybės duomenų agentūros, pabrango beveik 9 procentais. Tiesa, ekonomistai aiškina, kad tai praeitis, nes šiuo metu būsto kainos nebekyla, sustingo ypač aukštame lygyje.  Pilnai įrengtas naujutėlis 67 kv. m. ploto butas su baldais ir įranga Vilniuje, Naujamiestyje, netoli Stoties, kainuoja daugiau nei 350 tūkst. eurų.

Vilniuje vidutiniškai vienas gyventojas uždirba daugiau nei 1400 eurų į rankas, o Zarasuose net puse tūkstančio mažiau, tad atlyginimai šalį dalija į dvi Lietuvas. Ekonomistai tokiais dideliais algų atotrūkiais nesistebi, esą didmiesčiuose, kur daugiau išlaidų, atlyginimai ir turi būti didesni, tačiau priduria, kad su skirtumais kovoti galima.  Vilkaviškio kultūros centro bilietų pardavėja Dalia per mėnesį uždirba apie 700 eurų į rankas.

Naujausia algų statistika: Lietuvoje mėnesinis darbo užmokestis vidutiniškai per metus į rankas padidėjo 11-a procentų, grubiai šimtu dvidešimčia eurų po mokesčių. Ekonomistai akcentuoja, kad algos šiuo metu Lietuvoje kyla sparčiau nei kainos, ir žada, kad jau kitais metais gyventojų perkamoji galia sugrįš į tą lygį, koks buvo iki patiriant rekordinės infliacijos šoką. Valstybės duomenų agentūra skelbia trečiojo metų ketvirčio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo duomenis.

Naujausios atlyginimų prognozės – per 2023-iuosius atlyginimai vidutiniškai didėja apie 12 procentų,  tačiau artėjantys 2024-ieji bus nebe tokie dosnūs: algos kitąmet turėtų augti lėčiau, vidutiniškai iki 10 procentų. Tačiau ekonomistai bloga žinia tokio augimo nevadina: esą algos pagaliau turėtų didėti sparčiau nei kainos. Jau aišku, kad viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai kitąmet didės apie 10 procentų.

Infliacija Lietuvoje jau nebėra problema – taip tikina ekonomistai, vertindami spalio rodiklius. Per mėnesį kainos augo tik keliomis dešimtosiomis procento. Tačiau kainų lygis išlieka labai aukštas. Dalis ekonomistų tvirtina, kad jos dar turi erdvės mažėti, nes pinga žaliavos, visgi gamintojai ginasi, kad kainų negali mažinti, nes turi kelti darbuotojams atlyginimus.

Naujausi „Eurostat“ duomenys skelbia – Lietuvos gyventojus, pagal gaunamas metines pajamas, netikėtai aplenkė kaimynai latviai. Tačiau lietuviai gali girtis gaunantys daugiau pajamų per metus nei lenkai. Tiesa, ekonomistai aiškina, kad pajamos dar ne viskas. Mat kaimyninėje Lenkijoje prekių ir paslaugų kainos gerokai mažesnės nei Lietuvoje, dėl to perkamąja galia lenkai prilygsta lietuviams. Šiaulietis Vilius kloja miesto gatves – ruošia naują kelią asfaltavimo darbams.

Finansų ministerijos rengiamame 2024 metų biudžeto projekte, be įstatymais numatyto išlaidų didinimo, erdvės liks tik Vyriausybės jau paskelbtiems pažadams įgyvendinti, sako ekonomistai. Anot jų, tik tokiu atveju viešųjų finansų iždas atitiktų kitąmet vėl pradedamas taikyti europines fiskalinės drausmės taisykles, numatančias, kad šalies biudžeto deficitas neviršytų 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ribos.

Lietuviai kas mėnesį maistui skiria penktadalį savo atlyginimo – 218 eurų asmeniui. Tokią sumą maistui skiria maždaug 1200 eurų uždirbantis lietuvis. Tai yra tiek pat, kiek maistui išleidžia vokiečiai, kurių atlyginimai du kartus didesni nei mūsų.  Lietuvoje maistui išleidžiame per daug – maždaug penktadalį vidutinio atlyginimo – 218 eurų per mėnesį. „Nu, sunku pasakyti, kai naudojiesi tokiomis nuolaidomis, tai išeina mažiau“ , – teigia gyventojas.

Lietuvos ekspertų nuomone, įtakingiausias tarp šalies ekonomistų ir verslininkų yra Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius, rodo trečiadienį naujienų portalo „Delfi“ skelbiama apklausa.  Antroji vieta atiteko „Swedbank“ ekonomistui Nerijui Mačiuliui – pernai jis buvo pirmoje vietoje. Tuo metu trečioje vietoje buvo nekilnojamojo turto bendrovės „Hanner“ savininkas Arvydas Avulis.

Vienas iš dažniausiai keliamų klausimų yra susijęs su atlyginimu ir finansinėmis kompetencijomis. Ypač domina tai, kiek uždirba tie, kurie valdo valstybės milijonus ir priima svarbius sprendimus ekonomikos srityje. Tai yra dinamiška sritis, kuri reikalauja nuolatinio mokymosi ir tobulėjimo, tačiau tuo pat metu suteikia platų profesinio augimo potencialą.

Po ilgos pertraukos Lietuvoje užfiksuotą mėnesio defliaciją lėmė mažėjusios degalų  kainos, sako ekonomistai. Kai kurie taip pat teigia, kad tai rodo mažėjančią gyventojų perkamąją galią, kurią veikia recesinės nuotaikos, pabrangusios paskolos.  Mėnesio defliaciją birželį–liepą anksčiau prognozavęs SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas teigė, jog išankstinius gegužės mėnesio rodiklius lėmė mažėjusios degalų bei energijos kainos.

Šią savaitę paskelbus, kad per ketvirtį Lietuvos BVP susitraukė net 3 procentais, kilo klausimas – ko vertos Finansų ministerijos ir Lietuvos banko skelbiamos ekonomikos prognozės? Tiek bankas, tiek ir ministerija iki šiol prognozavo šių metų BVP augimą. Prašovimas pro šalį yra didelis. Institucijos jau pripažįsta, kad tokio didelio smukimo neprognozavo ir jis buvo netikėtas. Tačiau turi ir paaiškinimus, kodėl prašovė pro šalį.

Mėnesio infliacijai išliekant teigiamai analitikai sako, kad ji išsikvėpė, tačiau nereaguoja į objektyvius veiksnius rinkose taip sparčiai, kaip norėtųsi, o kainų lygį vis dar kelia maistas.   Ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė sako, kad infliacijai išsikvepiant ji vis dar išlieka teigiama, net kai tam nėra objektyvių veiksnių.  „Mėnesinis pokytis visai nežymus, išsikvėpimas – akivaizdus ir jau teikia vilčių, kad blogiausia yra praeityje.

Jungtinės Valstijos šiais metais greičiausiai panirs į recesiją, o 2024 metais susidurs su didele infliacija, mano dauguma kas pusmetį rengiamoje apklausoje dalyvavusių ekonomistų. Daugiau nei du trečdaliai Nacionalinės verslo ekonomikos asociacijos (NABE) atlikto tyrimo respondentų taip pat mano, kad infliacija šių metų pabaigoje išliks didesnė nei 4 procentai. Apklausoje dalyvavo 217 NABE narių, ji atlikta kovo 2–kovo 10 dienomis, rašoma organizacijos pranešime.

Verslo nuomonės lyderių įtakos reitinge šiemet aukščiausias tris vietas užima ekonomistai Nerijus Mačiulis, Žygimantas Mauricas ir Marius Dubnikovas, rodo bendrovės „Kantar“ indeksas.

Dalis Finansų ministerijos pristatytų gyventojų ir verslo apmokestinimo pokyčių yra geri, bet taikomi ne laiku, sako ekonomistai. Kai kurie jų mano, kad nauji mokesčiai didins kainas, o kartu ir infliaciją, tačiau kiti teigiamai vertina darbo sutarčių ir individualios veiklos pajamų apmokestinamo suvienodinimą. Laisvosios rinkos atstovė  sako, jog papildomas mokestis didesnėms pajamoms sujauks visą mokesčių sistemą.

JAV banko „Silicon Valey Bank“ (SVB) žlugimo nereikėtų tapatinti su 2008 metų pasaulinės finansų krizės pradžia, nes pasaulio ekonomikos būklė dabar yra geresnė nei tuomet, o bankams taikomos papildomos apsaugos priemonės, sako Vilniaus universiteto ekonomistas Algirdas Bartkus. Ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė teigė, jog bankų žlugimas gali paaštrinti finansų rinkų padėtį, tačiau Lietuvoje panašių situacijų tikėtis nereikėtų.

Sekmadienį įsigaliosiantis Europos Sąjungos (ES) embargas rusiškam dyzelinui ir kitiems naftos produktams neturėtų reikšmingai paveikti Lietuvos degalų rinkos ir jų kainų, sako BNS kalbinti analitikai ir rinkos dalyviai.  Pasak ekonomistų, sausį padidėjusios dyzelino kainos rodo, jog rizikas įsivertinę rinkos dalyviai embargui pasiruošė iš anksto, į kainas įtraukdami galimą draudimo poveikį.

Apibendrindami šių metų ekonomikos rezultatus, daugelis Rusijos ekonomistų sako, kad „viskas nėra taip blogai“, turėdami omenyje įprastus rodiklius, tokius kaip nedarbo lygį, bendrąjį vidaus produktą, infliaciją ar rublio kursą. Sprendžiant iš jų, BVP sumažėjo mažiau nei tikėtasi, nedarbo ir infliacijos praktiškai nėra, o rublio kursas stabilizavosi.

Rusijos sukeltas karas Ukrainoje bei neapibrėžtumas dėl jo kitąmet bus reikšmingiausias arba vienas iš daugiausiai įtakos Lietuvos ekonomikai turinčių veiksnių, mano dauguma BNS kalbintų ekonomistų. Kai kurie visgi teigia, kad didžiausias karo poveikis jau praeityje, o kitąmet daugiau įtakos turės prastėjanti bendra pasaulio ekonomikos būklė, palūkanų šuolis.

Rusijai toliau šantažuojant Europą dėl dujų tiekimo, rinkoje tendencija keičiasi europiečių naudai – ekonomistai skelbia, kad pirmadienį dujų kainos smarkiai krito. Vienu metu jų kaina buvo netgi neigiama. Ekonomistas Marius Dubnikovas dar pirmadienį pasidalijo grafiku, iš kurio matosi, kad gamtinių dujų kainų kreivė smarkiai krito žemyn. „Smagi dujų rinka šiandien – testavo net 94 eurų už megavatvalandę“, – pirmadienį rašė ekonomistas.

Statistikams paskelbus, kad išankstinė metinė infliacija rugsėjį siekė 22,5 proc. ir buvo didžiausia per 26-erius metus, ekonomistai sako, kad ją lėmė trečdaliu išaugusi centralizuotos šilumos kaina, taip pat kietojo kuro ir maisto produktų brangimas. Anot jų, tikėtina, kad kainos ir toliau augs, didėjančias sąnaudas dėl elektros ir dujų brangimo verslui toliau perkeliant ant vartotojų pečių.

Vyriausybei neketinant nuo kitų metų pratęsti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos maitinimo paslaugoms bei dar svarstant dėl lengvatos viešbučiams pratęsimo, ekonomistai sako, kad šių laikinų lengvatų būtų galima nepratęsti, jei valstybė kitomis priemonėmis padėtų verslui išgyventi – kitu atveju prognozuojama, kad daug įmonių bankrutuos.  Analitikai, be to, teigia, jog lengvatą viešbučiams reikėtų pratęsti, nes jų paslaugos priskiriamos prie eksporto.

Šiuo metu infliaciją didina tik brangios dujos ir elektra, visi kiti veiksniai liudija apie jos mažėjimą, sako „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis. Ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė teigia, jog infliacija rugpjūtį tebejuda iš inercijos, tačiau ji palaipsniui išsikvepia.

Spartus Lietuvos ekonomikos augimas baigėsi, tačiau baimė dėl didesnio karo poveikio nepasitvirtino, teigia kai kurie ekonomistai. Anot jų, šalies ūkis kol kas sugeba gerai atlaikyti pasaulinį karo Ukrainoje poveikį. Visgi kai kurie atkreipia dėmesį, kad antrąjį pusmetį gali būti stebima stagnacija arba techninė recesija. Realusis Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, augo 2,8 proc. ir to meto kainomis siekė 16,4 mlrd. eurų.

Daugelis Lietuvos ekonomikos sektorių antrąjį šių metų ketvirtį demonstravo augimą, nors ir sulėtėjusį, ir tai šalies bendrąjį vidaus produktą (BVP) per metus augino 1,4–3,2 proc., teigia BNS kalbinti ekonomistai. Vis dėl to kai kurie atkreipia dėmesį, kad ketvirtinis pokytis bus neigiamas,daugelis apklaustųjų antroje metų pusėje proognozuoja recesiją. Vienas iš septynių ekonomistų teigė, kad BVP antrąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, augo 1,4 proc., du prognozavo apie 2 proc.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijai siūlant pratęsti lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą viešbučiams, maitinimo įstaigoms, sporto klubams, kino teatrams ir renginiams, ekonomistai tokį siūlymą vertina atsargiai – kai kurie sako, kad įmonės turėtų grįžti prie įprastos konkurencijos ir siūlo lengvatą palikti tik viešbučiams. Kiti siūlo įvertinti, kad nuo pandemijos nukentėjo ir daugiau verslų, bet tuo pačiu teigia, kad lengvatą panaikinti būtų sudėtinga.

Statistikos departamentui paskelbus apie 16,6 proc. metinę išankstinę infliaciją balandį, ekonomistai sako kad kainų augimą lėmė itin didelis maisto kainų šuolis. Kai kurie jų mano, kad infliacijos pikas jau pasiektas, o gegužę arba vasarą infliacija mažės. Tačiau vidutinė metinė infliacija bus didesnė nei prognozuota ankčiau – 13-14 procentų.

Lietuvos ekonomika pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, augo kiek daugiau nei 4 proc., prognozuoja dauguma BNS apklaustų ekonomistų.  Keturi iš šešių apklaustų ekspertų mano, kad šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) pirmąjį ketvirtį augo 4-4,4 proc., vienas nurodė, jog augimas siekė 3,2 proc., o dar vienas analitikas – 1,5 proc.

Bankuose ir kitose įstaigose laikomi gyventojų indėliai šiemet ėmė mažėti. Anot ekonomistų, tą lėmė ne tik karo baimė, kai gyventojai suskubo gryninti pinigus iš bankomatų, bet ir augančios kainos. Žmonės daugiau pinigų išleidžia prekėms ir paslaugoms, kelionėms, tad mažiau jų lieka taupymui. Ekonomistai pažymi, kad rekordinio indėlių augimo, kokį turėjome pandemijos laikotarpiu, nebebus.

Statistikams paskelbus, kad vasarį metinė infliacija Lietuvoje siekė 14,2 proc., o mėnesio – 1,8 proc., „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas, anksčiau prognozavęs, kad infliacija piką pasieks ir ims mažėti kovą, dabar sako, kad karas Ukrainoje iš esmės keičia prognozes.   Bendrovės „Brandnomika“ ekonomisto Aleksandro Izgorodino teigimu, infliacija piką turėtų pasiekti vasaros viduryje.

Europos Sąjungai (ES) ketinant plėsti sankcijas Rusijai, įskaitant jos bankus, tai apsunkintų atsiskaitymus bei ne itin reikšmigus Lietuvos verslo ryšius su šia šalimi, sako BNS kalbinti ekonomistai.  Tuo metu Rusijos atjungimas nuo tarptautinės tarpbankinių atsiskaitymų sistemos (SWIFT), pasak jų, apribotų ar visai užkirstų Rusijos tarptautinių sandorių galimybes.

Vyriausybei trečiadienį ketinant pritarti nuliniam pridėtinės vertės mokesčio (PVM) šildymu tarifui, taip amortizuojant itin išaugusias šildymo kainas gyventojams, ekonomistai kritikuoja siūlymą ir laiko jį populistiniu bei nesąžiningu kitų vartotojų atžvilgiu. Analitikai siūlo verčiau didinti kompensacijas mažiau uždirbantiems, investuoti į energetikos infrastruktūrą ir mažinti priklausomybę nuo brangių energijos šaltinių.

Statistikos departamentui kitą pirmadienį skelbiant pirmąjį oficialų 2021 metų bendrojo  vidaus produkto (BVP) įvertį, BNS kalbinti ekonomikos ekspertai skaičiuoja, kad šalies ūkis pernai augo apie 5 procentus.  Du iš penkių ekonomistų teigė, kad BVP per metus augo 4,9 proc., trys skaičiavo 5 proc., 5,1 proc. ir 5,4 proc. augimą. Tuo metu ketvirtojo metų ketvirčio augimo prognozės siekia 4,2–6,2 procento.

Įtempti Lietuvos ir Kinijos santykiai lėmė, kad antra didžiausia pasaulio ekonomika ne tik nebeįsileidžia lietuviškų prekių, bet ir trukdo mūsų įmonėms įsivežti reikalingos kiniškos produkcijos. Verslo atstovai žada, kad be kiniškų prekių Lietuva veikiausia neliks, tačiau už jas teks mokėti daugiau. Tuo metu ekonomistai siūlo prekes vežtis nebe iš Kinijos, bet Taivano. Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis tikino, kad Lietuva be kiniškų prekių tikrai neliks.

Metinei infliacijai Lietuvoje pasiekus beveik 11 proc., ekonomistai teigia, kad prekių ir paslaugų brangimas viršijo lūkesčius, tačiau kainų augimo pikas dar nepasiektas. Didžiausią įtaką didėjančiai infliacijai darė brangūs energetiniai ištekliai, sparčiau nei tikėtasi padidėjusios maisto produktų kainos ir augančios darbo sąnaudos. SEB ekonomistas Tadas Povilauskas mano, kad pagrindinės infliacijos augimo priežastys yra maisto prekių brangimas.

Šiemet vidutinis atlyginimas Lietuvoje augo apie 10 proc. Ekonomistai nesutaria, kokių algų galime tikėtis kitais metais. Vieni prognozuoja, kad ir kitais metais darbo užmokestis sparčiai augs. Kiti įspėja, kad algos kitais metais didės dvigubai ar trigubai mažiau nei šiemet. Ekonomistas Marius Dubnikovas tikino, kad atlyginimų augimas mūsų šalyje nesustos ir kitais metais. „Jau minimalioji mėnesinė alga kitais metais auga 14 proc., tad kils visų atlyginimų vidurkiai.

Šiuo metu Lietuvoje skurstantiems, negalintiems susirasti darbo žmonėms mokamos išmokos. Tačiau jas gaunantys žmonės yra įpareigoti vis atnaujinti savo duomenis apie finansinę padėtį, ieškoti darbo ar persikvalifikuoti. Tuo metu vis dažniau kai kuriose šalyse bazinės išmokos mokamos be jokių reikalavimų ar įpareigojimų jų gavėjams. Lietuvoje, anot ekonomistų, toks išmokų modelis neveiktų, vietoje to jie siūlo didinti nedarbo išmoką.

Lietuvos gyventojai pastebi, kad šiuo metu sparčiai brangsta daugelis prekių ir paslaugų. Oficialūs duomenys rodo, kad iš visų trijų Baltijos šalių Lietuvoje kainos auga sparčiausiai. Ekonomistai pastebi, kad tą lėmė spartus Lietuvos atsigavimas pandemijos metu ir augantys atlyginimai. Tačiau įspėja, kad jei kainų augimas aplenks atlyginimų augimą, išpūsime kainų burbulą. „Eurostat“ duomenimis, spalį prognozuojamas kainų augimas Lietuvoje sudarė 8,2 proc.

Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pat metu pernai, augo 4-6 proc., prognozuoja BNS apklausti ekonomikos ekspertai.  Vienas iš šešių ekonomistų nurodė, jog BVP augo 4 proc., du – 4,5 proc., po vieną mano, jog ūkis augo 5 ir 6 procentais.  Anot ekspertų, augimą toliau skatino pramonės gamyba, eksportas ir vartojimas, tačiau BVP mažino prastesnis javų derlius bei stringanti inžinerinių statinių statyba.

Iki didžiųjų metų švenčių liko vos kiek daugiau nei septynios savaitės. Ekonomistai įspėja, kad populiariausi dovanų pirkiniai šiemet bus gerokai brangesni nei ankstesniais metais, be to, jų iš viso gali ir nebūti parduotuvių lentynose. Dėl to siūloma pagalvoti apie alternatyvas: leisti pinigus ne daiktams, o paslaugoms. „Luminor“ vyriausiasis Ekonomistas Žygimantas Mauricas teigė, kad elektroninės prekės ne tik brangsta, bet kad kai kurių tiesiog nėra.