Darbo kodekse numatytos šventinės dienos, per kurias darbuotojai paprastai nedirba. Jeigu tokios dienos išpuola pirmadienį ar penktadienį, tuomet išeina ilgasis trijų dienų savaitgalis.
Kitais metais tokių ilgųjų savaitgalių bus penki. Be to, kita kalėdinė bus tik dvi darbo dienos.
Penki ilgieji savaitgaliai šiemet
Pirmas ilgasis savaitgalis kitais metais bus jau vasario 16-ąją – Lietuvos valstybės atkūrimo dieną. Ji bus penktadienį, tad nereikės dirbti tris dienas.
Tuo metu kovo 11-ąją – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną – minėsime pirmadienį. Tad tuo metu ir vėl bus ilgasis savaitgalis.
Velykos visada švenčiamos dvi dienas – sekmadienį ir pirmadienį. 2024 m. jos bus kovo 31 ir balandžio 1 dienomis – irgi išeis ilgasis savaitgalis. Beje, kaip tik per Velykas kitąmet bus persukamas laikas.
Vis dėlto gegužės 1-ąją, kuri yra Tarptautinė darbo diena, minėsime trečiadienį. Tad išeiginė išeis vidury savaitės.
O štai birželio 24-ąją, Rasos ir Joninių dieną, švęsime pirmadienį. Taigi šįkart turėsime dar vieną ilgąjį savaitgalį.
Kita vertus, liepos 6-oji, Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) ir Tautiškos giesmės diena, bus šeštadienį ir papildomos nedarbo dienos neturėsime.
Tačiau rugpjūčio 15-ąją – Žolinę (Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų dieną) – minėsime ketvirtadienį. Vadinasi, pasiėmus laisvą penktadienį, bus galima turėti net keturias išeigines.
Tuo metu lapkričio 1-oji – Visų Šventųjų diena bus penktadienį, tad kapams aplankyti turėsime dar vieną ilgąjį savaitgalį.
Bene keisčiausia darbo savaitė laukia kitų metų pabaigoje. Mat gruodžio 24-oji, Kūčių diena bus antradienis, o gruodžio 25-oji ir 26-oji, t.y. Kalėdų dienos, – trečiadienis ketvirtadienis. Veikiausiai didelė dalis lietuvių pasiims atostogų pirmadienį ir penktadienį ir taip turės visą laisvą šventinę savaitę.
2025 m. sausio 1 d. bus trečiadienį.
Kuriais mėnesiais didžiausi atostoginiai
Jeigu žmogus atostogauja ne visą mėnesį, o savaitę ar dvi, atostogų mėnesį jam bus išmokėti atostoginiai ir dalis atlyginimo, numatyto darbo sutartyje.
Šių dviejų mokėjimų suma gali būti didesnė arba mažesnė už kas mėnesį mokamą fiksuotą algą. Tai priklauso nuo mėnesio, kurį bus atostogaujama.
Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė aiškina, kad atostoginių dydį lemia vidutinis darbo užmokestis (VDU) per paskutinis 3 mėnesius iki atostogų pradžios, todėl galima apskaičiuoti daugiausiai ir mažiausiai palankius mėnesius atostogoms.
Ji skaičiavo, kad jeigu darbuotojui 2024 m. bus didinamas darbo užmokestis, tada jam geriausia atostogauti praėjus 3 mėnesiams po darbo užmokesčio padidinimo.
„Pavyzdžiui, darbuotojo darbo užmokestis 2023 m. buvo 1500 eurų, o nuo 2024 m. sausio 1 d. jo alga sieks jau 1800 eurų. Tada tokio darbuotojo atostoginiai už 2024 m. sausį būtų skaičiuojami pagal 2023 m. taikytą 1500 eurų darbo užmokestį.
Ir vien dėl to darbuotojo sausio mėnesio darbo užmokestis ir atostoginiai kartu sudėjus bus mažesnis nei 1800 eurų“, – teigė D. Čibirienė.
Anot jos, kitais metais palankiausia atostogauti sausio, gegužės ir liepos mėnesiais.
„Pavyzdžiui, jeigu darbuotojas gaudamas vidutinį fiksuotą 1800 eurų užmokestį atostogaus gegužės mėnesį, jo atostoginiai bus skaičiuojami taip: darbo užmokesčiai už balandį, kovą ir vasarį sudėti ir padalinti iš darbo dienų.
Svarbu paminėti, kad dalijama tik iš darbo dienų, į šį skaičių neįeina savaitgaliai ar šventinės dienos. Tad kalbant apie kitų metų gegužę 5400 eurų būtų dalijami iš 61 dienos, tiek jų turėtų vasaris, kovas ir balandis, išeina 88,5 euro vienos dienos VDU. Jeigu darbuotojas atostogaus 10 dienų, jis gaus 885 eurus. Jeigu darbuotojas vietoje atostogų dirbs, jo vienos darbo dienos užmokestis siektų 81,8 euro. Šią sumą gavome 1800 padaliję iš 22 gegužės darbo dienų“, – aiškino specialistė.
Anot D. Čibirienės, mažiausiai atostoginių kitais metais gaus tie darbuotojai, kurie nuspręs atostogauti birželį, lapkritį ar gruodį.
