Portalo tv3.lt skaitytojas Ignas skundėsi, kad teko išeiti iš darbo, nes darbdavys nemokėjo atlyginimo.
„Tikriausiai viskas prasidėjo prieš 3 mėnesius, kuomet alga vėlavo porą savaičių. Tačiau pinigus galiausiai gavome. Darbdavys atsiprašinėjo, kad buvo sunkumų, tačiau dabar jau viskas gerai.
Patikėjome, juk visko būna. O palaukti porą savaičių juk nesunku. Jokie įsipareigojimai nespaudė. Be to, turiu santaupų. Tačiau po to vėlavimo daugiau algos taip ir negavau, nors praėjo du mėnesiai. Darbdavys man skolingas algą už du mėnesius, nors pas jį jau ir nebedirbu“, – skundėsi vyras.
Jis tikino, kad išėjo iš darbo, nes santaupos ėmė sekti.
„Nežinojau, kiek dar teks dirbti be atlyginimo. Galiausiai nusprendžiau išeiti. Dabar jau dirbu kitoje įmonėje, tačiau ankstesnė darbovietė su manimi vis dar neatsiskaitė. Darbdavys man skolingas apie 2 tūkst. eurų. Man tikrai tai yra nemaži pinigai.
Kiti darbuotojai irgi nepatenkinti, tačiau ne visi išdrįso išeiti iš darbo. Žmonės tikisi, kad jeigu ten dirbs, algą galiausiai gaus“, – pasakojo Ignas.
Anot jo, jau nusibodo klausyti darbdavio pažadų.
„Vis žada, kad algą gausime. Tačiau pažadais nebetikiu, tik nežinau, kur kreiptis, ar vienintelė išeitis tik teismas“, – teiravosi vyras.
Darbuotojai alga privalo gauti kartą arba du per mėnesį
Advokatų kontoros „Glimstedt“ vyresnysis teisininkas, advokatas Artūras Tukleris sakė, kad darbo užmokestis yra viena esminių darbo sutarties sąlygų, o jos tinkamas apskaičiavimas ir mokėjimas – viena pagrindinių darbdavio pareigų.
„Atitinkamai reglamentavimas numato, kad darbo užmokestis privalo būti mokamas ne rečiau kaip du kartus per mėnesį, o jeigu darbuotojas prašo, – kartą per mėnesį.
Visais atvejais už darbą per kalendorinį mėnesį negali būti atsiskaitoma vėliau negu per 10 darbo dienų nuo jo pabaigos, jeigu darbo teisės normos ar darbo sutartis nenustato kitaip. Taigi atlyginimas turėtų būti mokamas bent kartą per mėnesį“, – komentavo teisininkas.
Jis tikino, kad jeigu darbdavys nemoka darbo užmokesčio, darbuotojas turi kelias galimybes, kaip ginti savo pažeistas teises.
„Pirma galimybė, kuri neretai praktikoje pamirštama, yra darbo sutarties nutraukimas darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių. Pagal reglamentavimą, darbuotojas turi teisę nutraukti darbo sutartį rašytiniu pareiškimu, apie tai įspėjęs darbdavį ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas, jeigu darbuotojui 2 mėnesius iš eilės ir daugiau nemokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis.
Darbuotojui pasinaudojus šia teise, nutraukiant darbo sutartį darbdavys privalo išmokėti darbuotojui 2 jo vidutinio darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu 1 metus, – 1 jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. Ši teisė nutraukti darbo sutartį darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių neriboja darbuotojo teisės atgauti neišmokėtą darbo užmokestį“, – komentavo teisininkas.
Kreipimasis į darbo ginčų komisiją
Pasak A. Tuklerio, dar vienas būdas atgauti atlyginimą yra kreipimasis su prašymu į darbo ginčų komisiją dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo iš darbdavio.
„Tokį prašymą darbuotojas turėtų pateikti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo tada, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisių pažeidimą, o darbo užmokesčio atveju šis 3 mėnesių terminas paprastai skaičiuojasi nuo tos dienos, kurią pagal darbo sutartį ar darbo teisės normas darbuotojui turi būti išmokamas atlyginimas.
Tuo atveju, jeigu darbuotojas praleidžia šį 3 mėnesių terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją, tai nepanaikina darbuotojo teisės ginčo keliu prisiteisti neišmokėtą atlyginimą, o būtent, tokiu atveju darbuotojas vis tiek turėtų teikti prašymą darbo ginčų komisijai ir prašyti atnaujinti praleistą terminą, nurodžius svarbias šio termino praleidimo priežastis“, – komentavo teisininkas.
Delspinigiai ir netesybos
Anot A. Tuklerio, jeigu darbo ginčų komisija praleisto termino neatnaujina, darbuotojo gali per 1 mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo kreiptis su ieškiniu į teismą. Reikalavimams dėl darbo užmokesčio priteisimo yra taikomas 3 metų senaties terminas, tad svarbiausia nepraleisti šio termino.
„Dar svarbu paminėti ir tai, kad darbdaviui tinkamai neatsiskaičius su darbuotoju, vadovaujantis Darbo kodeksu, darbuotojas papildomai gali reikalauti netesybų priteisimo iš darbdavio, t.y. arba delspinigių (skaičiuojasi, kol darbo santykiai dar nėra pasibaigę), arba vidutinio darbo užmokesčio/uždelstos išmokėti sumos dydžio, jeigu šis dydis mažesnis nei vidutinis darbuotojo darbo užmokestis (skaičiuojasi, kai darbo santykiai jau yra pasibaigę).
Žinoma, vidutinis darbo užmokestis/uždelstos sumos dydis (kai jis mažesnis nei vidutinis darbuotojo darbo užmokesčio dydis) skaičiuojamas tik už uždelstą atsiskaityti laiką, bet ne daugiau kaip už 6 mėnesius, tačiau neretai šios netesybos sudaro didesnę sumą, nei neišmokėto darbo užmokesčio dydis“, – skaičiavo A. Tukleris.
Kreipimasis į Valstybinę darbo inspekciją
Anot teisininko, darbuotojas dėl atlyginimo neišmokėjimo gali kreiptis ir į Valstybinę darbo inspekciją su skundu, prašant įvertinti, ar darbdavio elgesyje nėra administracinio nusižengimo sudėties požymių.
„Neretai Valstybinė darbo inspekcija nustato pažeidimus darbdaviui netinkamai apskaitant darbuotojo dirbtą laiką, netinkamai pildant darbo apskaitos žiniaraštį ir/ar darant kitus darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimus.
Šis kreipimasis negarantuoja, kad darbdavys sumokės uždelstą išmokėti sumą, bet Valstybinės darbo inspekcijos atliekamas patikrinimas gali paskatinti darbdavį tinkamai atsiskaityti su darbuotoju. Be to, Valstybinės darbo inspekcijos tyrimas bei padarytos išvados vėliau gali padėti įrodinėti tam tikras aplinkybes byloje prieš darbdavį dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo“, – patarė A. Tukleris.
Anot jo, dar galima bandyti pateikti darbdaviui rašytinę pretenziją ne ginčo tvarka ir tokiu būdu bandyti išspręsti situaciją.
„Toks pasirinkimas praktikoje taip pat neretai pasirenkama siekiant arba geranoriškai išspręsti ginčą, arba nenorint pradėti ginčo proceso.
Visi pasirinkimai aptartos opcijos gali būti naudojamos ir kartu, pavyzdžiui, darbdaviui nemokant darbo užmokesčio, pirmiausia galima pateikti darbdaviui rašytinę pretenziją, o darbdaviui į ją nereaguojant, – inicijuoti darbo sutarties nutraukimą darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių (jeigu tenkinamos minėtos sąlygos). Tada, pateikti skundą Valstybinei darbo inspekcijai dėl darbdavio padaryto administracinio nusižengimo ir atskirai pateikti prašymą darbo ginčų komisijai dėl darbo užmokesčio bei netesybų priteisimo“, – galimus žingsnius vardijo A. Tukleris.
800 bendrovių vadovų yra nemokūs
Per sausį-lapkritį šiemet Lietuvoje buvo įsteigta 14681 nauja įmonė, bankrutavo 872. Daugiausia naujų bendrovių sukuriama paslaugų, prekybos ir statybų sektoriuose. 22 proc. visų bankrutavusių įmonių yra statybų bendrovės. Naujų įmonių vadovų kreditingumo analizė parodė, kad beveik 800 iš jų yra asmeniškai nemokūs arba patenka į aukščiausią rizikingumo klasę.
Šiemet naujai įsteigtų bendrovių skaičius Lietuvoje gali pasiekti 16 tūkst., о bankrutavusių – priartėti prie 950, rodo kredito biuro „Creditinfo Lietuva“ atlikta analizė. Per 11 mėnesių šiemet Lietuvoje įsteigta 14681 nauja įmonė, kai per visus metus pernai buvo sukurta 14538 bendrovės, о 2021 m. – 15110.
Analizė parodė, kad daugiausia įmonių įsteigiama mažmeninės prekybos (vidutiniškai 15 proc.) ir statybų sektoriuose (12 proc.) bei kitų paslaugų* sferoje (apie trečdalį).
Bankrotų statistikoje pirmauja statybų bendrovės – per pirmuosius vienuolika š. m. mėnesių jos sudarė 22 proc. visų bankrutavusių įmonių. Toliau rikiuojasi paslaugų (15 proc.), mažmeninės prekybos (14 proc.), didmeninės prekybos ir apdirbamosios pramonės (po 10 proc.), transporto bendrovės bei restoranai (po 8 proc.).
Iš viso šiemet jau yra iškeltos 872 bankroto bylos, kai per visus 2022 metus tokių atvejų skaičius siekė 1112, o 2021 m. – 726.