Daugelis gyventojų yra įsitikinę, kad mažame miestelyje pragyvenimo kaštai yra daug mažesni, mat tiek nekilnojamasis turtas (NT), tiek prekės ar paslaugos yra pigesnės ir kainos nėra tiek užkeltos, kiek, pvz., Vilniuje.
Vis tik apie kai kurias išlaidas pagalvoja ne visi. Prieš tai sostinėje gyvenusi skaitytoja Kamilė (tikras vardas ir pavardė – redakcijai žinomi) įspėjo, kad persikėlus į kaimą daliai atvejų pinigų reikia išleisti netgi dvigubai daugiau, nei mieste.
Išlaidos, apie kurias net nebuvo pagalvoję
Kamilė naujienų tv3.lt portalui sutiko paatvirauti apie išlaidas persikrausčius gyventi į namą Šatrininkų kaime, esančiame apie 14 km nuo Vilniaus Rotušės aikštės.
„Jei kažkam gali atrodyti, kad gyventi kaime yra pigiau, turiu nuvilti. Žinoma, kiekvieno poreikiai – skirtingi, mes patys nesame labai išlaidūs.
Tačiau atsikrausčius į užmiestį ir įsikėlus į namą atsirado išlaidų, apie kurias net nebuvome pagalvoję“, – kalbėjo skaitytoja.
Ji nurodė, kad dalį atsiradusių sunkumų ir išlaidų ji buvo numačiusi. Pavyzdžiui, tai, kad išsikėlus iš daugiabučio nebus namo administratoriaus, kuriam mokėsi keliolika eurų kas mėnesį, o esant didesniam išoriniam gedimui ar remontui namo administratorius ims ir sutvarkys tai už sukauptas lėšas.
Anot Kamilės, name viską – nuo pamatų iki stogo – turi apmokėti pats. Tad tikrai yra jaučiamos išaugusios išlaidos.
Mergina įvardijo, kad nenumatė tokių išlaidų, kaip, pavyzdžiui, internetu pirktų prekių pristatymas į namus, kuris yra daug brangesnis, nei į paštomatus:
„Jei gyvendamas mieste gali per daug negalvoti ir užsisakinėti, tai gyvenant name strateguoji, ko reikia, ir tuo pačiu užsakymu užsakai daugiau daiktų, kad sutaupytum pristatymo išlaidas.“
Dvigubai brangesnis kuras ir internetas
Kitas aspektas, pasak Kamilės, yra maistas: „Iš pradžių galvojome, kad pavyks sutaupyti, nes nekils pagundų užsisakinėti maisto į namus. Tačiau net ir apsiperkant ilgesniam laikotarpiui išleidžiame maistui panašiai, kaip ir išleidome mieste.“
Anot jos, išleisti daugiau tenka net internetui. Pašnekovė prisimena, kad Vilniuje problemų su internetu nebuvo – ji naudojo mobilųjį internetą ir mokėjo 18 eurų per mėnesį.
Vis tik atsikrausčius į namą mobiliojo interneto maršrutizatorius veikė labai lėtai. Merginos teigimu, naršyti buvo galima, tačiau darbui iš namų toks internetas buvo tiesiog per lėtas.
Tad teko ieškoti ieškoti alternatyvos, kuri dabar per mėnesį Kamilei kainuoja net 32 eurus.
„Ir pabaigai – kuras. Nors automobiliu naudojomės ir mieste, tačiau tokių kuro sąnaudų, kurias pasiekėme gyvenant name, dar nebuvome matę.
Jei mieste kurui per mėnesį išleisdavome apie 100 eurų, tai gyvenant name išlaidos išaugo kone dvigubai – išleidžiame apie 190 eurų“, – patirtimi dalinosi skaitytoja.
Pigesnė nuoma, taigi pigesnės prekės ir paslaugos
Vis tik gyvenant užmiestyje ar kaime galima ir nemažai kur sutaupyti.
ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Ekonomikos ir duomenų analitikos programos direktorius prof. dr. Tadas Šarapovas visų pirma atkreipė dėmesį, kad vien būsto ar kitų patalpų nuomos kainos kaime yra daug mažesnės:
„Jeigu mes lygintume būsto pirkimo ir nuomos kainas Vilniuje ir, pvz., Jonavoje, Kėdainiuose ar kitame mažesneme miestelyje, tai būtų akivaizdūs 1 kv.m. kainos skirtumai.“
Jis paminėjo, kad tai lemia ne tik mažesnes būsto nuomos ar pirkimo kainas patiems gyventojams, bet taip pat ir pigesnes prekes bei paslaugas.
Profesoriaus aiškinimu, kai NT yra pigesnis, jį pigiau įsigyti ar nuomotis ir verslui, taigi ir verslo kaštai yra žemesni:
„Dėl to sąlyginai žemesnės gali būti ir verslo produkcijos ar paslaugų kainos. Pavyzdžiui, automobilių servise Vilniuje kainos, tikėtina, bus aukštesnės, nes pati vieta ar jos nuoma yra brangesnė, nei, pvz., Rokiškyje.“
Vien dėl šios priežasties prekių ir paslaugų antkainiai gali būti ženkliai mažesni miesteliuose ar kaimuose, nei didmiesčiuose, kur verslo išlaikymas yra daug brangesnis, aukštesni atlyginimai ir dalis kitų kaštų.
Pinigais verta pamatuoti ir laiką
T. Šarapovas paminėjo ir alternatyviuosius kaštus, t. y. dalykus, kurių paprastai gyventojai pinigais nematuoja, tačiau pinigais ar kitais vienetais išmatuoti įmanoma.
Vienas iš pavyzdžių – laiko sąnaudos: „Jeigu šeima turi mažamečių vaikų, tai laiko sąnaudos, skirtos vaikams nuvežti į darželį ar pradinę mokyklą, Vilniuje, Kaune ar kitame didesniame mieste būtų daug didesnės dėl eismo intensyvumo, spūsčių, atstumų.
Ir eismo įvykių rizika ten – žymiai didesnė, nei mažame miestelyje. Visas šias rizikas, laiko, kuro sąnaudas ir kitas dedamąsias galima paversti pinigine išraiška.“
Lygiai tas pats, anot specialisto, būna ir didesnėje parduotuvėj. Apsipirkinėjant ten paprastai yra sugaištama daugiau laiko, nei mažytėje kaimo parduotuvėlėje, kurioje yra mažesnis pirkėjų srautas, trumpesni atstumai ir eilės.
Taigi, gyvenant kaime ar mažesniame miestelyje galima sutaupyti: mažiau laiko praleidžiama eisme, laukiant eilėse ar vežant vaikus į toli esančias įstaigas piko metu.
Dėl to yra sutaupoma laiko, kurį gyventojai gali skirti veikloms, teikiančioms daugiau vertės. Pvz., pomėgiams, papildomam darbui, poilsiui ir pan.
Sunkiau rasti darbo, veiklų ar pažinčių
Vis tik ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto profesorius paminėjo, kad keliantis į užmiestį, pvz., privatų namą, reikia pasverti ne tik jo kainą.
„Už naujos statybos būstą didmiestyje sumokėsi žymiai daugiau, nei už ne vieną dešimtmetį skaičiuojantį būstą mažame miestelyje.
Vis tik buto eksploatacijos kaštai didmiestyje, ko gero, bus gerokai mažesni, nei senos statybos namo užmiestyje, kurio inžineriniai tinklai – nusidėvėję, vis reikia kažką remontuoti, nuolat investuoti“, – atkreipė dėmesį T. Šarapovas.
Jis nurodė, kad ir pensinio amžiaus žmonėms, norint ramybės, švaresnio oro, kaimas gali būti puikus pasirinkimas, tačiau ir vėl reikia atsižvelgti, ar ten yra pakankamas medicinos paslaugų prieinamumas.
Pašnekovas pridūrė – jei miestelis yra labai nutolęs nuo didmiesčio, tokiu atveju visas kultūrinis gyvenimas, įvairios kavinės, paslaugos, prekės, verslai, renginiai ir kt. gali būti daug sunkiau ir rečiau pasiekiami.
Problemų gali kilti ir su darbo pasirinkimu, mat provincijoje dominuoja smulkūs verslai ir keletas didesnių bendrovių, kurios dažniausiai yra pramoninės.
„Didmiestyje yra nepalyginamai daugiau galimybių. Ypač, jei kalbame apie jaunesnio amžiaus žmones ar tuos, kuriems miesto ritmas, atmosfera, vadinamas „vaibas“ paprasčiausiai yra prioritetas: daug platesnės karjeros, veiklų, pažinčių galimybės.
Tuo metu mažame miestelyje yra atvirkščiai: galbūt visus čia pažįsti, tad sutikti naujų žmonių yra sunkiau, yra mažiau kultūrinių, socialinių renginių, veiklų ir t. t. Nepaisant to, socialinė aplinka yra ramesnė, yra daugiau privatumo, komforto. Didesnis lankstumas planuojant savo laiką, galima jo daugiau skirti šeimai, vaikams“, – dėstė T. Šarapovas.
-DABAR tik mazochistai, mėgstantys kasdien aukojantys 2-3-4 valandas vien kelionems i darba ir atgal, o dar vaikai...O mašinos parkavimas...
Džiaugiuosi, kad jau 12 metu V.. nebegyvenu.