Pasak Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijos vadovės Esmeraldos Kuliešytės, moterys nežino, kur kreiptis, kad pasikonsultuotų ir galėtų atlikti procedūrą, nes informacijos trūksta tiek joms, tiek patiems gydytojams.
„Vyresnės moterys dažniau žino, kur kreiptis, nes turi patirties, o jauna, jeigu jinai negauna internete jokios informacijos, kur ir kaip Lietuvoj atliekama paslauga, tai ir nežino, ką daryti“, – pažymėjusi, jog šios informacijos neprieinamumas yra moters teisių pažeidimas, kalbėjo ji.
Moterys pačios turi ieškoti, kur gauti vaistus
O štai, bendravusi su vaistinį abortą ketinančioms pasidaryti moterimis, išsiaiškino, kad jos turi atlikti papildomų darbų, jeigu nori, kad gydytojai išrašytų vaistus.
Ji papasakojo apie atvejį, kuomet patarė pacientei pačiai nueiti į vastinę ir pasiklausti, ar turi vaistiniam abortui skirtus vaistus ir tik tuomet apsilankyti pas ginekologą, kad juos išrašytų.
„Sakau: Nueikite į vaistinę, sužinokite, ar yra vaistai, tada eikit pas ginekologą ir prašykite, nes ginekologas gali nežinoti, ar yra vaistai. Tai taip ir buvo, kad ginekologas sakė, kad vaistų nėra, o ji pasakė, kad yra.
Tai tam, kad jinai gautų paslaugą, turi pati nueiti į vaistinę, susižinoti, tada įtikinti mediką ir tada dar nežinia, ar išrašys, ar neišrašys“, – paaiškino Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijos vadovė.
Neinformuoja moterų apie skausmą
Specialistės manymu, gydytojai turi mažai žinių apie paslaugą, todėl neretai atsisako padėti arba nukreipia pacientes ne ten, kur reikia.
„Jie ilgą laiką galvojo, kad nėra tų vaistų ir tebegalvoja. Tada mano kilo klausimas, iš kur jie turi gauti informaciją. Kai skambinome, kai kurie medikai pasakė: „ne, ne, čia reikia guldyti į ligoninę“. Tai yra nonsensas, gydytojai ryškiai neinformuoti“, – sakė ji.
Nepaisant to, Krizinio nėštumo centras sulaukia nusiskundimų dėl vaistais nutrauktų nėštumų, esą medikai ne iki galo paaiškina, kokie bus pojūčiai, todėl moterys nesitiki, kad tai bus skausminga.
„Taip pat skausmingai išgyveno matydamos pasišalinantį vaisių. Jau po nėštumo nutraukimo, moterys minėjo, jog tikėjosi, kad medikai suteiks daugiau informacijos, ar net duos daugiau laiko apsispręsti, pagalvoti. Tačiau iškart gavusios vaistų jos paskubėjo pradėti vaistų vartojimą, kas neišvengiamai sukėlė vaisiaus praradimą“, – moterų išgyvenimais dalinosi Krizinio nėštumo centro vadovė Z. Tomilinienė.
Didžioji dalis poliklinikų vaistinio aborto neatlieka
Nepaisant to, kad Lietuvoje paslauga įteisinta, pasak E. Kuliešytės, didelė dalis poliklinikų neatlieka vaistinio aborto dėl asmeninių įsitikinimų.
Štai, balandžio mėnesį susisiekus su poliklinikomis paaiškėjo, jog vos 3 iš 7 poliklinikų Vilniuje imasi išrašyti moterims vaistus nėštumo nutraukimui. Taigi, Vilniuje paslauga prieinama Šeškinės poliklinikoje, Centro poliklinikoje ir Antakalnio poliklinikoje.
„Pavyzdžiui, aš kalbėjausi su Karoliniškių poliklinikos gydytoja, kuri pasakė: „Mes nusprendėme neteikti šitos paslaugos“. Nesupratau, kodėl taip nutarė, turbūt dėl įsitikinimų, bet nepasakė. Karoliniškių poliklinikoj 7 gydytojai ginekologai, bet nei vienas neteikia“, – pastebėjo pašnekovė.
Situacija kituose miestuose dar prastesnė. E. Kuliešytės teigimu, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Alytuje ir Šiauliuose paslauga neteikiama išvis ir informacijos apie ją niekur nėra.
„Reikėtų sureguliuoti taip, kad moterys gautų paslaugą. Negali taip būti, kad visi atsisako. Moteris ieško paslaugos, sakykime, skambina į registratūrą, jai nieko nepasako arba užrašo pas ginekologą. O jei spėja sulaukti savo vizito, tai tik tam, kad sužinotų, kad gydytojas paslaugos neteiks. Kur moteriai tada eit“, – kelia klausimą specialistė.
Informacijos trūksta: renkasi nelegaliai arba privačiai 200 eurų brangiau
Taigi, stebėdama moterų interneto forumus, kur diskutuojama šiomis temomis, atkreipė dėmesį į tai, jog dažnai moterys, prašančios patarimo, gauna pasiūlymų kreiptis neoficialiai. Todėl, nors ir nėštumo nutraukimas vaistiniu būdu Lietuvoje legalus, moterys ieško nelegalaus kelio.
Poliklinikoje paslauga turėtų būti nemokama, todėl moteriai, norinčiai vaistinio aborto, reikėtų susimokėti už vaistus apie 150 eurų.
E. Kuliešytės teigimu, Vilniaus savivaldybė buvo pateikusi informaciją, kuria turėjo pasidalinti poliklinikos, tačiau to nepadarė. Tiesa, Šeškinės poliklinika informaciją apie vaistinį nėštumo nutraukimą pateikė savo tinklapyje, tačiau, ekspertės manymu, ir pastaroji buvo pernelyg paviršutiniška.
Kita dalis moterų kreipiasi privačiai ne tik dėl to, jog trūksta poliklinikų pateiktos informacijos apie tai, kur kreiptis ir kaip atrodo paslauga. Tačiau ir dėl privatumo, nes gavus paslaugą poliklinikoje visi poliklinikos gydytojai, pas kuriuos lankysis ateityje, galės matyti atliktą procedūrą sistemoje.
Taigi, dėl to moterys pasiryžta mokėti bent 200 eurų už gydytojų, dirbančių privačiose klinikose, teikiamas paslaugas bei vaistus atskirai.
Taip pat moterų informacijos apie kontracepciją neprienamumą iliustruoja Europos parlamentarų forumo rengta analizė, pagal kurią lyginant šalių informacijos apie kontracepciją teikimą visuomenei, Lietuva yra viena paskutinių.
„Lietuvą aplenkė ir Ukraina, kurioje karas, ir Moldova, ir Rumunija, ir Bulgarija. Net gėda. Kodėl? Todėl, kad nėra valstybiniu mastu teikiama informacija, kuri turi būt ne brošiūra ar knyga, o tinklapis. <...> Savivaldybė išsiuntė visoms poliklinikoms, prašė, kad įsidėtų. Spėkite, ar įsidėjo. Beveik nei viena nesidėjo“, – pažymėjo pašnekovė.
Šeštadalis besikreipiančių moterų gailisi skuboto sprendimo
Kadangi medikamentinio nėštumo prieinamumas Lietuvoje prastas ir galimas iki 9 nėštumo savaitės, vėlai apie nėštumą sužinojusioms moterims nesibaigiančios informacijos paieškos kelia dar daugiau iššūkių. O sutiksėjus laikui, iki kada galima nutraukti nėštumą, išeitis lieka viena.
„Jei nespėjo medikamentais nutraukti nėštumo, tai chirurginiu būdu gydymo įstaigose atliekama iki 12 sav. Po šio termino belieka susitaikyti su nėštumu ir ieškoti, ką daryti. Jeigu moteris nenori auginti vaiko, tai gali palikti gyvybės langelyje arba ligoninėje, nes yra daug šeimų, kurios metų metus laukia įsivaikinti“, – tvirtina ji.
Tačiau atkreipė dėmesį, jog moterys kartais renkasi eiti neoficialiu keliu ir nutraukti nėštumą po termino.
„Viena moteris nenorėjo gimdyti, ir ta klinika, kuri sutiko daryti abortą po leistino termino nusižengė įstatymui ir labai rizikavo. Pasidariusi abortą gal 14-tą savaitę, moteris ne tik gailėjosi, bet ir kaltino tuos gydytojus, kad jį atliko“, – pasakojo Z. Tomilinienė.
Pataria neskubėti nuspręsti: „Nereikėtų spręsti iškart, kai pamatai 2 juosteles“
Pasak Krizinio nėštumo centro vadovės, skuba gali paskatinti moterį priimti sprendimą, kurio ji vėliau gailėsis. Todėl reikia skirti pakankamai laiko viską gerai apgalvoti.
O vienos dažniausių priežasčių, skatinančių svarstyti nėštumo nutraukimą, būna, jog moteris nėštumo neplanavo, vyras spaudžia nutraukti nėštumą arba santykiai prasti su partneriu, nuo kurio laukiasi. Kartais pati moteris nenori vaikų arba turi kelis ir nebenori daugiau.
„Nereikėtų spręsti iškart, kai pamatai 2 juosteles, negalima skubėti priimti tokio sprendimo, nes su juo reikės gyventi likusį gyvenimą ir ne kam nors kitam, o tai pačiai moteriai. Kadangi į mus kreipiasi daug moterų jau po aborto ir klausia:
„Kodėl aš paskubėjau? Kodėl aš klausiau ir pasidaviau spaudimui žmonių, kurie sakė, kad pasidarė kelis abortus, ir nieko, tai tau irgi nieko nebus? O man taip blogai, kad aš nebenoriu gyventi“, – pasakojo apie moterų sunkumus po neapgalvoto nėštumo nutraukimo.
Pasak jos, iš maždaug 350 per metus besikreipiančių moterų šeštadalis pagalbos kreipiasi į Krizinio nėštumo centrą jau po aborto ir gailisi paskubėjusios nutraukti nėštumą. Todėl specialistė pataria konsultuotis su psichologais ir kuo labiau atsiriboti nuo aplinkinių spaudimo prieš priimant sprendimą.
Ministerija: poliklinikos gali pačios nuspręsti, ar teikti paslaugą
Sveikatos apsaugos ministerijos naujienų portalui tv3.lt pateiktame atsakyme pabrėžiama, kad vaistinis nėštumo nutraukimas nėra Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis apmokama paslauga, ją pacientė pasirenka savo noru, o gydymo įstaigos pačios nustato šios paslaugos teikimo tvarką.
Todėl tvirtina, kad įstaigos sprendžia pačios, ar teikti šias paslaugas, ir kokia apimtimi, o pacientus turėtų informuoti apie šių paslaugų teikimo tvarką.
Pažymėjo, jog PSDF lėšomis apmokamas tik nėštumo nutraukimas dėl medicininių indikacijų, t. y. kai nustatomos tam tikros ligos ar būklės, keliančios pavojų motinos arba vaisiaus sveikatai ar gyvybei.
„Ministerijos vaidmuo šiame procese – sudaryti teisines prielaidas, kad paslauga būtų teikiama kokybiškai ir saugiai. Tai užtikrina ministerijos patvirtintas Nėštumo nutraukimo paslaugų organizavimo ir teikimo tvarkos aprašas: 50 Dėl Nėštumo nutraukimo paslaugų organizavimo ir teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo (e-tar.lt)“, – rašoma Komunikacijos skyriaus patarėjo Julijano Gališanskio parengtame atsakyme.
Taip pat pažymima, jog sveikatos apsaugos ministro įsakymai yra skelbiami viešai, o gydymo įstaigos turi su jais susipažinti ir jais vadovautis.
„Dar įsakymų rengimo stadijoje visos suinteresuotos pusės kviečiamos teikti savo siūlymus bei pastabas. Jeigu atsiranda neaiškumų, visuomet kviečiame kreiptis į ministeriją papildomo išaiškinimo“, – tikina ministerijos Komunikacijos skyriaus patarėjas.