Statistikos departamento pateikto išankstinio įverčio duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, šalies BVP išaugo 3,9 proc.
G. Nausėda: jau galime optimistiškiau žvelgti į ateitį
Iš pirmo žvilgsnio, šis rodiklis atrodo ne taip jau įspūdingai 2011 metų kontekste, tačiau aimanuoti tikrai nėra pagrindo. Atvirkščiai, svarbiausių Lietuvos ekonomikos sektorių padėtis yra stabili ir formuoja teigiamus ateities lūkesčius.
Antai 2012 m. kovo mėn. šalies pramonės produkcija palyginamosiomis kainomis buvo 5,8 proc., o pirmąjį šių metų ketvirtį – 3,9 proc. didesnė nei prieš metus. Nors euro zonos valstybių skolų krizė toli gražu nesibaigė, mūsų verslininkai didino eksporto apimtį tiek į Vakarus, tiek į Rytus. Beje, šių metų pradžioje eksporto į Europos Sąjungą plėtra net pranoko prekių išvežimo į NVS šalis augimo tempus. Nepaisant susitraukusios daugelio euro zonos valstybių (išskyrus Vokietiją) paklausos, lietuviškos kilmės eksportas tebėra konkurencingas sąnaudų ir kainų požiūriu.
Artimiausiais mėnesiais privalome būti pasirengę nepageidautiniems apdirbamosios pramonės produkcijos pokyčiams, kuriuos lems ne fundamentalios, o techninės priežastys. Turime omenyje didžiausią istorijoje įmonės „Orlen Lietuva“ remontą nuo balandžio 30 d. iki birželio 3 d., kuomet gamyba bus visiškai nutraukta. Vasario mėnesį net nedidelis, „taktinis“ bendrovės remontas atsiliepė bendriesiems sektoriaus veiklos rodikliams, tad ką bekalbėti apie dabartinės rekonstrukcijos įtaką. Kita vertus, tokios priverstinės pertraukos yra natūrali verslo veiklos dalis ir nėra priežasčių dėl to jausti apmaudo.
Geriau nei patenkinamai reikia vertinti ir mažmeninės prekybos įmonių apyvartos rodiklius, kurie yra vidaus rinkos situacijos „lakmuso popierėlis“. Prekybos postūmį sausio ir vasario mėnesiais buvo galima aiškinti senatvės pensijų grąžinimu, po Kalėdų įprastu prekių išpardavimu ir net iš dalies „Snoro“ banke laikytų ir kompensuotų indėlių panaudojimu vartojimo tikslais. Visgi mažmeninė prekių apyvarta spartėjo ir kovo mėnesį, o tai jau vertėtų grįsti ne vienkartiniais ar atsitiktiniais, o ilgesnės trukmės makroekonominiais veiksniais.
Žvalesnę verslo būklę pirmąjį šių metų ketvirtį netiesiogiai atspindi ir nacionalinio biudžeto pajamų surinkimas. Keičiasi ir valstybės institucijų retorika. 2011 metais Finansų ministerijos pranešimuose spaudai vyraudavo biudžeto pajamų palyginimo su ankstesniuoju laikotarpiu informacija, o šiemet faktinių įplaukų rodikliai vis drąsiau lyginami su planuojamais. Nenuostabu – bent jau kol kas prognozuotuosius biudžeto pajamų surinkimo dydžius pavyksta pasiekti ir net pranokti. Vienintelė išimtis – „lengvas“ PVM plano neįvykdymas, tačiau tai lėmė ne vangus vidaus vartojimas, o daugiau kaip trečdaliu išaugę PVM grąžinimo tempai.
Žinoma, priekabia akimi galima pastebėti ir ne tokių džiugių tendencijų. Viena iš jų – kur kas prastesni nei pernai atskirų transporto sektorių veiklos rezultatai. Pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2011 m. laikotarpiu, sumenko krovinių vežimas geležinkelių transportu ir krova Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste. Tam tikru mastu krovą „nusinešė“ Rygos ir Ventspilio uostai, kuriuose smarkiai ūgtelėjo perkrautas naftos produktų ir anglies kiekis.
Vis dėlto bendroji Lietuvos ekonomikos raidos trajektorija teikia peno optimizmui ir jos neturėtų išmušti iš vėžių pastaruoju metu gana prieštaringos JAV ir Europos Sąjungos verslo naujienos. SEB banko skelbtos 2012 m. ir 2013 m. BVP plėtros prognozės – atitinkamai 2 proc. ir 3 proc. – kol kas nekeičiame.
V. Klyvienė: ekonomikos augimą lėtins brangstantys energetiniai ištekliai
Šiandien Lietuvos statistikos departamentas paskelbė 2012 m. pirmojo ketvirčio Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) pirmąjį įvertį. „Danske“ banko ekonomistai prognozavo, kad BVP augimas toliau mažės, bet išliks gana tvarus. Paskutinį 2011 m. ketvirtį buvęs 4,4 proc. metinis BVP augimas sumažės iki 3,5 proc. Tokį pat lėtėjimą rodė ir „Reuters“ bei „Bloomberg“ agentūrų apklaustų ekonomistų vidurkis. Tačiau Lietuvos ekonomikos augimas buvo spartesnis nei prognozuota, vadovaujantis išankstiniais duomenimis, BVP padidėjo 3,9 proc.
Tai rodo, kad Lietuvoje dar nepasireiškė neigiamas euro zonos nuosmukio poveikis. Pažymėtina, kad pagrindinės Lietuvos eksporto partnerės – Rusija, Vokietija ir Lenkija – vis dar laikosi neblogai ir, regis, nuosmukio šiais metais nepajus. Pakankamai stiprias ūkio augimo tendencijas patvirtino ir neblogi pramonės rezultatai – pirmąjį šių metų ketvirtį metinis pramonės produkcijos augimas Lietuvoje padidėjo 3,9 proc.
Kol nėra patikslintos detalios statistikos, „Danske“ banko ekonomistai savo prognozių nekeičia ir sako, kad BVP augimas sulėtės iki 2,7 proc. Bendras užsienio paklausos mažėjimas toliau menkins eksporto ir pramonės gamybos mastą, o blėstantis optimizmas eksporto rinkose neigiamai paveiks vidaus paklausą. Rizika mūsų prognozėms išlieka subalansuota – spartesnis Europos ekonomikų atsigavimas gali lemti ir geresnes ekonomikos perspektyvas. Pagrindinė mažesnio augimo rizika susijusi su brangstančiais energetiniais ištekliais.
N. Mačiulis: spartus ekonomikos augimas neturėtų stebinti
Pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvos ekonomikos augimas išliko spartus – šalies bendrasis vidaus produktas buvo 3,9 proc. didesnis nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Praėjusią savaitę naujienų agentūra „Bloomberg" paskelbė Lietuvoje veikiančių bankų ekonomistų apklausos rezultatus. Vidutinė prognozė siekė 3,7 proc., o pesimistiškiausiai nusiteikę tikėjosi tik 3,0 proc. augimo. Aukščiausią augimo prognozę pateikė „Swedbank“ ekonomistai, prognozavę 4,2 proc. augimą.
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis teigia, jog spartus ekonomikos augimas neturėtų stebinti. „Praėjusių metų pabaigoje išaugusi įtampa dėl euro zonos skolų krizės daugumai priminė 2008-ųjų rudenį. Tuomet prasidėjus pasaulinei finansų krizei Lietuvos ekonomika buvo beveik paralyžuota ir patyrė precedento neturintį nuosmukį. Tačiau šiuo metu situacija skiriasi iš esmės. Pirma, nors euro zonoje prasidėjo recesija, finansų krizės pavyko išvengti, o problemos išlieka izoliuotos viename regione ir nesutrikdė viso pasaulio prekybos. Antra, Lietuvos ekonomika šiuo metu yra subalansuota ir daug geriau pasirengusi priimti išorinius iššūkius“, - teigia „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.
Jis taip pat atkreipia dėmesį, jog šalies gyventojų vartojimas, priešingai nei prieš 4 metus, šiuo metu atspindi jų pajamas. Gana didelė pajamų dalis yra skiriama santaupoms, todėl nėra priežasčių, dėl ko staigiai galėtų keistis vartotojų elgsena. Dar svarbiau yra tai, kad įmonės per pastaruosius metus sumažino sąnaudas ir padidino efektyvumą, todėl gali sėkmingai kovoti dėl rinkų net ir besitraukiančioje Europoje.
Šių metų pirmąjį ketvirtį vidutinis mažmeninės prekybos augimas siekė 8,2 procento, todėl pagrindinis augimo variklis išliko vidaus paklausa. „Darbo rinkoje išliko teigiamos tendencijos – toliau mažėjo nedarbas ir didėjo vidutinis darbo užmokestis, todėl ir gyventojų vartojimas toliau augo. Tam teigiamos tendencijos turėjo ir apie 8 proc. nuo metų pradžios pabrangęs Lenkijos zlotas, atvėsinęs šalies gyventojų norą apsipirkinėti kaimyninėje šalyje“, - sako N. Mačiulis.
Jo manymu, teigiamas tendencijas žada ir pamažu gerėjantys gyventojų lūkesčiai. Nereikėtų užmiršti ir padidintų senatvės pensijų bei netrukus didėsiančio minimalaus mėnesinio atlyginimo. Be to, svarbus augimo šaltinis buvo ir įmonių investicijos bei atstatomas atsargų lygis, kuris buvo labai sumažėjęs praėjusių metų pabaigoje.
Neigiamą įtaką Lietuvos ekonomikos augimui šiemet turės valdžios sektoriaus išlaidos, kurios, anot ekonomisto, turėtų susitraukti 3 procentais. Be to, didžiausias neapibrėžtumas išlieka dėl eksporto tendencijų.
„Eksporto augimas šių metų pradžioje lėtėjo, ypač Baltarusijos kryptimi, kurios valiuta pernai prarado du trečdalius savo vertės. Prognozuojame, kad eksportuotojams geresnės tendencijos išryškės antrąjį šių metų pusmetį, kai euro zona išbris iš recesijos“, - mano „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas. Šių metų sausį ir vasarį eksporto metinis augimas sulėtėjo iki 11,9 proc., o praėjusių metų paskutinįjį ketvirtį jis siekė 14,2 procento. Tačiau, N. Mačiulio teigimu, šie skaičiai rodo nominalų augimą ir neatspindi kainų pokyčių, o realus eksporto augimas šių metų pradžioje, tikėtina, buvo gana vangus.
„Swedbank“ prognozuoja 3,3 proc. ekonomikos augimą šiems metams, kuris turėtų paspartėti iki 4,3 proc. 2013 metais. Finansų ministerija prognozuoja, kad šiemet BVP augs 2,5 proc., o Lietuvos banko prognozė dar kuklesnė – 2,2 procento.
