gitanas nausėda
Gitanas Nausėda
Gimęs 1964 m. gegužės 19 d. Klaipėdoje, Lietuvos politikas, finansininkas, dėstytojas ir nuo 2019 m. gegužės 26 d. – Lietuvos Respublikos dešimtasis prezidentas.
Jis studijavo Vilniaus Universiteto Pramonės ekonomikos fakultete ir vėliau tapo Ekonomikos fakulteto dėstytoju. Nausėda dirbo Lietuvos banko Pinigų politikos departamento direktoriumi, o vėliau – SEB banko vyriausiuoju ekonomistu. Jo politinė veikla apima įvairias roles, pradedant darbu kaip laikino prezidento Artūro Paulausko konsultantu ir baigiant aktyviu dalyvavimu Valdo Adamkaus rinkimų kampanijoje. 2019 m.
Nausėda laimėjo prezidento rinkimus ir tapo šalies vadovu. Jis žinomas kaip ekonomikos ekspertas, turintis tvirtas įžvalgas apie Lietuvos ir tarptautinę finansų sistemą.
Prezidentas nelaiko Bridikio realiausiu pretendentu į VSD vadovus: kalbame apie du, tris kandidatus
Balandį baigiantis Valstybės saugumo departamento (VSD) direktoriaus Dariaus Jauniškio kadencijai, prezidentas Gitanas Nausėda tikina, kad šiuo metu yra aptarinėjami du, trys galimi kandidatai, kurie galėtų pakeisti dabartinį vadovą. Nors, prezidento teigimu, tarp pastarųjų yra ir VSD direktoriaus pavaduotojo pareigas einantis Remigijus Bridikis, šalies vadovas jo neįvardija kaip pagrindinio pretendento.
„Šiuo metu kalbame apie du, tris kandidatus.
Ieškant lėšų gynybai Nausėda siūlo konsoliduoti pajamų apmokestinimą pagal dydį
Valstybės gynimo tarybai (VGT) sutarus artimiausiais metais gynybai skirti 5–6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) prezidentas Gitanas Nausėda ragina lėšų ieškoti įgyvendinant konsoliduotą pajamų apmokestinimą pagal dydį, peržiūrint institucijų finansavimą.
„Investors‘ Forum“ vadovas: jei norime gynybai skirti 5-6 proc. nuo BVP, ypač svarbu užtikrinti teisingą jų naudojimą
Valstybės gynimo tarybai (VGT) sutarus, kad 2026-2030 metų laikotarpiu šalies gynybai kasmet reikėtų skirti 5-6 proc., asociacijos „Investors‘ Forum“ vadovas Rolandas Valiūnas teigia, kad tiek didinant išlaidas saugumui būtų privaloma užtikrinti, jog šie pinigai naudojami efektyviai.
Šimonytė įvertino VGT sprendimus: kol kas tai tik labai didelė ambicija, turės atsirasti aiškumas dėl šaltinių
Valstybės gynimo tarybai (VGT) sutarus per ateinančius ketverius metus gynybos finansavimą didinti iki 5-6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), buvusi premjerė Ingrida Šimonytė sako – kol kas tokie tikslai tėra didelė ambicija. Ir nors siekiniai, anot jos, yra sveikintini, konservatorė pabrėžia – reikėtų tiesiai pasakyti, iš kokių šaltinių bus surenkami papildomi asignavimai krašto apsaugai.
„Kol kas tai tik labai didelė ambicija, kas, žinoma, visada yra labai sveikintina.
Paluckas: siekiant didinti išlaidas gynybai iki 6 proc. nuo BVP, būtinos lėšos ir iš Europos gynybos fondo
Norint įgyvendinti Valstybės gynimo tarybos (VGT) sprendimą 2026-2030 metų laikotarpiu šalies gynybai kasmet skirti 5-6 proc., ministras pirmininkas Gintautas Paluckas nurodo, jog tam bus reikalingos ne tik nacionalinės, bet ir Europos suteiktos lėšos. Be to, pasak premjero, reikės peržiūrėti ir mokestines lengvatas bei išimtis.
„Premjero požiūriu, siekiant tvaraus ir ilgalaikio finansavimo, būtinos sutelktos visos Europos Sąjungos šalių pastangos.
Budbergytė: siekiant didinti išlaidas gynybai iki 6 proc. – reikia apgalvotos mokestinės politikos peržiūros
Socialdemokratė Rasa Budbergytė įsitikinusi, kad siekiant realizuoti Valstybės gynimo tarybos (VGT) sprendimą 2026-2030 metų laikotarpiu šalies gynybai kasmet skirti 5-6 proc. – mokestinės politikos ir viešųjų išlaidų peržiūra yra neišvengiama.
„Tai, apie ką kalba – aš suprantu, yra poreikis, kad mes galėtume demonstruoti atsparumą ir atgrasymą. Kad mūsų maža valstybė, su tokiu BVP, kokį turime ir su tuo, kaip ekonomika auga, mums reikia permąstyti kryptis.
Nausėda sako, kad 3 proc. BVP gynybai NATO šalims turėtų tapti „nauju atskaitos tašku“
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) siekiantis gynybos finansavimas NATO šalyse turėtų tapti „nauju atskaitos tašku“.
Taip šalies vadovas kalbėjo po susitikimo su Aljanso generalinio sekretoriaus pavaduotoja Radmila Šekerinska.
„Trys procentai bendrojo vidaus produkto gynybai turi tapti nauju atskaitos tašku visoms NATO sąjungininkėms.
VGT nepriėmė sprendimo dėl Otavos konvencijos: tęs konsultacijas su sąjungininkais
Galimybę trauktis iš priešpėstines minas draudžiančios Otavos konvencijos aptarinėjusi Valstybės gynimo taryba (VGT) nepriėmė sprendimo dėl jos denonsavimo, teigia prezidentas Gitanas Nausėda. Pasak šalies vadovo, atitinkamiems sprendimams reikia daugiau laiko ir konsultacijų su sąjungininkais.
„Šiandien aš nesiimčiau teigti, kad tai bus denonsavimas arba nedenonsavimas.
Nausėda: sutarta 2026-2030 metų laikotarpiu gynybai kasmet skirti 5-6 proc. nuo BVP
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad penktadienį posėdžiavusi Valstybės gynimo taryba (VGT) sutarė 2026-2030 metų laikotarpiu šalies gynybai kasmet skirti 5-6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP).
„Valstybės gynimo posėdžio metu priėmėme tikrai istorinį ir labai savalaikį sprendimą dėl tvaraus krašto apsaugos sistemos finansavimo. Sutarėme, kad 2026-2030 metų laikotarpiu gynybai kasmet skirsime nuo 5 iki 6 proc.
Nausėda apie JAV sprendimą riboti lustų eksportą į Lietuvą: ES turėtų būti nedaloma
Prezidentas Gitanas Nausėda akcentuoja, kad Europos Sąjungos (ES) valstybės turėtų būti nedalomos, Jungtinėms Amerikos Valstijoms (JAV) nusprendus tik į dalį jų neriboti dirbtinio intelekto (DI) lustų eksporto.
„Šiuo požiūriu mano atsakymas yra labai paprastas – aš manau, kad Europos Sąjunga turėtų būti nedaloma.
REKLAMA
REKLAMA
Nausėda: institucijos turi bendradarbiauti su labdaros organizacijomis, bet reikia kontroliuoti, kam fondai skiria lėšas
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai (SADM) sustabdžius projekto „Sidabrinė linija“ finansavimą 2025 m., prezidentas Gitanas Nausėda vertina, kad socialinė parama Lietuvos žmonėms per fondus yra reikalinga, tad institucijos turi su jais bendradarbiauti. Tačiau, pabrėžia šalies vadovas, būtina kontroliuoti, kam konkrečiai fondai naudoja savo lėšas.
„Tai yra, be abejo.
Prezidentas Kauno apylinkės teisėjos sumušimą vadina pasibaisėtinu: tokių dalykų netoleruosime
Ketvirtadienį Kauno apylinkės teisme kaltinamajam sumušus teisėją, šį įvykį prezidentas Gitanas Nausėda vadina pasibaisėtinu. Anot jo, būtina skirti reikiamą dėmesį, siekiant užtikrinti didesnę teisėjų apsaugą.
„Be abejo, kad tai yra išskirtinis ir pasibaisėtinas atvejis. Tokių dalykų mes tikrai netoleruosime. (...) Tikrai reagavimas bus ir jis privalo būti nedelsiant“, – ketvirtadienį lankydamasis Alytuje žurnalistams teigė G. Nausėda.
Nausėda apie galimą pasitraukimą iš Otavos konvencijos: negalime pasakyti, kad esame pasirengę priimti sprendimus
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Lietuva dar nėra pasirengusi priimti sprendimus dėl pasitraukimo iš priešpėstines minas draudžiančios Otavos konvencijos. Anot jo, dėl šio žingsnio labai svarbu konsultuotis su šalies partneriais.
„Šiandieną tikrai negalima sakyti, kad mes esame pasirengę priimti sprendimus. Pirmiausia mums reikia labai atidžiai įvertinti tiek patį karinį patarimą.
Nausėda apie Maisto tarybos steigimą: padėtų užtikrinti skaidrumą
Valdantiesiems ketinant steigti kainų priežiūra užsiimsiančią Maisto tarybą, prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad tokia institucija padėtų užtikrinti prekybos sistemos skaidrumą ir inicijuoti diskusijas, tačiau neturėtų imtis rinkos reguliuotojo vaidmens.
Prezidentas: susidaro iškreiptas vaizdas, kad koalicija nedirba, o vaidina „santabarbaras“
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, jog susidaro iškreiptas vaizdas, kad valdančioji koalicija nedirba, nukreipiamas dėmesys nuo vykdomų darbų.
„Manau, kad mums susidaro kartais iškreiptas vaizdas, kad koalicija nedirba, tik vaidina santabarbaras“, – žurnalistams ketvirtadienį Alytaus rajone sakė G. Nausėda.
„Darbas vykdomas, tik galbūt mes kartais per daug dėmesį kreipiame į tuos nukreipiančius dėmesį ir ne itin svarbius dalykus.
Konstitucinis Teismas vertins, ar Nausėda galėjo patvirtinti ne visos sudėties Palucko Vyriausybę
Konstitucinis Teismas (KT) priėmė nagrinėti opozicijos skundą, ar prezidentas gali patvirtinti ne visos sudėties Ministrų kabinetą.
Kreipimąsi į KT parašė grupė Seimo narių konservatorių, prezidentui Gitanui Nausėdai savo dekretu patvirtinus socialdemokrato Gintauto Palucko vadovaujamą Vyriausybę, kurią sudarė 12 ministrų vietoj 14.
Opozicijos atstovai prašo išaiškinti, su kokiu skaičiumi ministrų Vyriausybė gali būti tvirtinama ir yra legitimi.
Prezidentas: reaguojant į sabotažus Baltijos jūroje, reikia pritaikyti per migrantų krizę pademonstruotą lankstumą
Reaguojant į sabotažus Baltijos jūroje, reikalingi lankstesni sprendimai, panašiai priimti 2021 m. Baltarusijos sukeltos migrantų krizės sąlygomis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. Anot jo, kritinei infrastruktūrai stebėti antradienį pradėta NATO laivyno misija Baltijos jūroje truks tris mėnesius.
Šalies vadovas antradienį dalyvauja Helsinkyje rengiamame NATO narių prie Baltijos jūros viršūnių susitikime.
Nausėda Helsinkyje: būtina griežčiau riboti Rusijos šešėlinio laivyno patekimą į Baltijos jūrą
Po pastarųjų incidentų Baltijos jūroje, kuomet buvo pažeista kritinė infrastruktūra, Europos Sąjunga turi siekti naujų sankcijų Rusijos šešėliniam laivynui, Baltijos jūros valstybių NATO sąjungininkių viršūnių susitikime antradienį akcentavo Lietuvos vadovas Gitanas Nausėda.
Nausėda: budrumas stebint Baltijos jūrą bus reikalingas kelis mėnesius
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad artėjant Lietuvos ir Baltijos šalių energetikos tinklų sinchronizacijai su Vakarų Europa, bus reikalingas ypatingas NATO budrumas Baltijos jūroje. Šalies vadovas mano, kad Lietuvai nedraugiškos valstybės, įvykus sinchronizacijai, gali bandyti sutrukdyti elektros tiekimą kabeliais po Baltijos jūra.
„Vasario pradžioje mes pabaigsime Baltijos šalių atsijungimą nuo posovietinės energetikos sistemos ir įvykdysime sinchronizaciją su Vakarų Europa.
Lietuva NATO misijai Baltijos jūroje skirs laivų, sraigtasparnių, sako Nausėda
Siekiant apsaugoti kritinę infrastruktūrą Baltijos jūroje, Lietuva sustiprintam NATO patruliavimui laivų, sraigtasparnių, sako Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.
„Lietuva, kaip valstybė, yra pasiruošusi suteikti papildomus pajėgumų NATO pastangoms, mes tam skirsime savo laivus (...), sraigtasparnius, specialų bendradarbiavimo padalinį“, – sakė G. Nausėda.
Nausėda Suomijoje dalyvaus NATO vadovų susitikime dėl saugumo Baltijos jūroje
Prezidentas Gitanas Nausėda Helsinkyje antradienį dalyvaus Baltijos jūros valstybių NATO sąjungininkių viršūnių susitikime, skirtame aptarti regiono saugumo klausimus.
„Aljansui priklausančių ir prie Baltijos jūros esančių valstybių aukščiausiojo lygio susitikime bus aptariami kritinės infrastruktūros apsaugos klausimai. Susitikimas rengiamas NATO siekiant sustiprinti savo karinį buvimą Baltijos jūroje po kelių povandeninių kabelių pažeidimo“, – nurodo Prezidentūra.
Trumpo norus perimti Grenlandijos kontrolę Nausėda vadina nepriimtinais
Prezidentas Gitanas Nausėda išrinktojo Jungtinių Valstijų (JAV) lyderio Donaldo Trumpo norus perimti Grenlandijos kontrolę vadina nepriimtinais, ragina gerbti suverenitetą.
„Kol kas mes matome pareiškimus, kurie kvestionuoja valstybių sienas. Tai nėra priimtina XXI amžiuje. Kiek prisimenu, XIX amžiuje buvo paskutiniai laikai, kuomet buvo perkamos ir parduodamos teritorijos“, – kalbėjo G. Nausėda.
Prezidentas: Donelaičio muziejus su Rusijos kultūra neturi absoliučiai nieko bendro
Prezidentas Gitanas Nausėda nesistebi aštria Maskvos reakcija, praėjusią savaitę jam viešai sukritikavus Rusijos institucijų sprendimą pervadinti Tolminkiemyje esantį Kristijono Donelaičio muziejų. Pasak Lietuvos vadovo, priekaištus reiškia valstybė, kuri perrašinėja savo ir kaimyninių kraštų istoriją.
„Žinote, valstybė, kuri pati savo istoriją perrašė, kuri aplinkinių valstybių istorijas perrašinėja, gali triukšmingai reaguoti į bet kokią žinutę.
Laisvės gynėjų dieną minintis Nausėda: iki šiol netrūksta linkinčių mums blogo – neleiskime to
Laisvės gynėjų dienos minėjimuose dalyvaujantis prezidentas Gitanas Nausėda ragina niekada nenusileisti vis dar gajiems bandymams ištrinti ir suklastoti Lietuvos istoriją.
„Iki šiol netrūksta mums linkinčių blogo. Pilna norinčių ištrinti ar suklastoti istoriją. Paniekinti aukų atminimą. Užgniaužti kiekvieną laisvės ir žmogiškojo orumo apraišką. Neleiskime to. Ir niekada nenusileiskime. Nepamirškime, kad laisvė – tai pirmiausia kasdienės mūsų pastangos.
Nausėda skųs VRK sprendimą dėl „Kitokių pasikalbėjimų“: tai darysime netrukus
Nepalankaus Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) sprendimo sulaukęs prezidentas Gitanas Nausėda tikina netrukus skųsiąs šį nutarimą teismui.
„Taip, šitas faktas jau žinomas. Mes skųsime ir tai darysime netrukus“, – pirmadienį Seime žurnalistams sakė prezidentas.
Apie ruošiamą skundą dar praėjusią savaitę Eltai teigė ir šalies vadovo advokatas Justas Vilys.
Nausėda: noriu tikėti, kad Gavrilovas yra teisingoje istorijos pusėje, bet tai turėtų įvardinti aiškiau
Prezidentas Gitanas Nausėda mano, kad finansų viceministras Valentinas Gavrilovas turėtų aiškiau parodyti, kad yra lojalus Lietuvai pareigūnas, net jei mini gegužės 9-ąją. Anot šalies vadovo, neturi likti abejonių dėl to, „kurioje barikadų pusėje“ yra viceministras.
„Vienas dalykas yra kalbėti apie pilietį Gavrilovą, jo pažiūras. O kitas dalykas yra kalbėti apie politinio pasitikėjimo pareigūną Gavrilovą. Ir žinoma, kad kaip pilietis jis gali švęsti kokias nori šventes.
Nausėda: siūlymas Sausio 13-ąją paskelbti nedarbo diena rimtas ir svarstytinas
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Seimo pirmininko Sauliaus Skvernelio siūlymas Sausio 13-ąją paskelbti nedarbo diena yra rimtas ir svarstytinas.
„Pasiūlymas tikrai rimtas ir svarstytinas. Ir, manau, kad Sausio 13-oji yra natūrali kovo 11-osios dienos tąsa. Jeigu Kovo 11-ąją dieną mes deklaravome savo laisvę, tai Sausio 13-ąją mes šią deklaraciją pasirašėme savo krauju“, – po Sausio 13-osios minėjimo Seime žurnalistams teigė G. Nausėda.
Nausėda apie nesutarimus dėl Katedros požemiuose rastų insignijų: autorius turėtų džiaugtis, kad jos apskritai atrastos
Viešojoje erdvėje netylant diskusijoms ir nesutarimams dėl to, kas pirmasis Vilniaus Katedros požemiuose aptiko neseniai viešai pristatytas šalies valdovų insignijas, prezidentas Gitanas Nausėda pripažįsta, jog artefaktų išėmimo procedūra nebuvo itin sklandi. Tačiau, pabrėžia šalies vadovas, džiaugtis reikėtų pačių atradimo faktu.
Minint Laisvės gynėjų dieną, Nausėda lankėsi Vilniaus Sausio 13-osios gimnazijoje: laisvę iškovojome amžiams
Lietuvai minist 34-ąsias sausio 13-osios metines, šalies prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienio rytą lankėsi Vilniaus Sausio 13-osios progimnazijoje, kur dalyvavo pilietinėje iniciatyvoje „Pergalės šviesa“.
Pagerbęs šioje mokykloje besimokiusių Sausio 13-osios aukų Vido Maciulevičiaus, Rolando Jankausko, Igno Šimulionio atminimą, šalies vadovas kartu su mokyklos bendruomene dalyvavo šventinėje istorijos pamokoje.
Nausėda: laisvės kovų istorija ir dabar yra mūsų stiprybės šaltinis
Artėjant Sausio 13-osios įvykių sukakčiai, prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį dalyvavo diskusijoje apie laisvę su 2024 metų Laisvės premijos laureatu kunigu Juliumi Sasnausku ir vyresniųjų klasių mokiniais iš visos Lietuvos. Joje šalies vadovas akcentavo, jog Lietuvos laisvės kovų istorija ir dabar tebėra visuomenės stiprybės šaltinis.
„Lietuvos laisvės kovų istorija yra daugybės laisvę mylinčių lietuvių, pasiryžusių ją ginti ir prireikus dėl jos aukotis, kartų istorija.
Iš Kremliaus – reakcija į Nausėdos žodžius: apkaltino teritorinėmis pretenzijomis
Prezidentui Gitanui Nausėdai pareiškus, kad „Karaliaučius niekada netaps Kaliningradu“, Maksva tokią Lietuvos vadovo poziciją vadina „teritorinėmis pretenzijomis“.
Šalies vadovas apie Kaliningradą kalbėjo šią savaitę komentuodamas Rusijos valdžios institucijų sprendimą pervadinti Tolminkiemyje esantį Kristijono Donelaičio muziejų į Literatūros muziejų.
Nausėdos advokatas žada skųsti VRK sprendimą dėl „Kitokių pasikalbėjimų“
Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pripažinus laidą „Kitokie pasikalbėjimai“ su prezidentu Gitanu Nausėda paslėpta politine reklama, šalies vadovo advokatas Justas Vilys tikina skųsiąs sprendimą teismui. Tuo metu Prezidentūra VRK nutarimo nekomentuoja.
„Šiuo klausimu kviečiame kreiptis į advokatą Justą Vilį“, – Eltai raštu atsakė prezidento patarėjas Ridas Jasiulionis.
„Mes sprendimą tikrai skundžiame, motyvus ruošiame, jie jau yra aptarti.
VRK: Nausėdos dalyvavimas „Kitokiuose pasikalbėjimuose“ buvo politinė reklama
Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) ketvirtadienį nusprendė, kad Gitano Nausėdos dalyvavimas laidoje „Kitokie pasikalbėjimai“ prieš praėjusiais metais vykusius prezidento rinkimus buvo paslėpta politinė reklama.
Už tokį sprendimą balsavo šeši komisijos nariai, penki buvo prieš, įskaitant ir šalies vadovo į komisiją deleguotą Šarūną Liekį. Balsavime nusišalino kitas prezidento į VRK deleguotas narys – Andrius Vaišnys.
VRK spręs, ar Nausėdos dalyvavimas „Kitokiuose pasikalbėjimuose“ yra politinė reklama
Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) ketvirtadienį spręs dėl galbūt paslėptos Gitano Nausėdos politinės reklamos prieš praėjusiais metais vykusius prezidento rinkimus.
Pagal parengtą tyrimo medžiagą, siūloma politine reklama pripažinti balandžio 27 dieną Palangos koncertų salėje vykusią laidą „Kitokie pasikalbėjimai“ ir prieš tai įvairiais kanalais platintus skelbimus apie renginį.
Su laida susijusias išlaidas – per 18 tūkst.
Prezidentas apie Kaliningrade esančio Donelaičio muziejaus pavadinimo keitimą: „Kas bus toliau? Knygų deginimas?“
Prezidentas Gitanas Nausėda Kaliningrado valdžios sprendimą pakeisti Tolminkiemyje esančio memorialinio Kristijono Donelaičio muziejaus pavadinimą vadina dar vienu Rusijos bandymu perrašyti istoriją.
„Kas bus toliau? Knygų deginimas? Rusijos sprendimas pervadinti lietuvių literatūros klasikui Kristijonui Donelaičiui skirtą muziejų yra dar vienas nepriimtinas bandymas perrašyti istoriją“, – socialiniame tinkle „X“ rašo G. Nausėda.
Dėl Žemaitaičio pareiškimų Nausėda iš Palucko tikisi sprendimų: „Pagrindiniu smuiku griežia socialdemokratai“
Po prezidento Gitano Nausėdos pareiškimo, kad Vyriausybės vadovas Gintautas Paluckas turėtų sutramdyti Remigijų Žemaitaitį, šis priverstas aiškintis, kodėl to nepadaro. Paluckas sako, kad nemato reikalo kažką tramdyti.
Nors Žemaitaitis vis kelia ultimatumus ir grasina, kad trauksis iš koalicijos, Paluckas sako, jog tarpusavyje koalicijos partneriai sutaria puikiai.
Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.
Remigijaus Žemaitaičio grasinimai trauktis iš koalicijos atrodytų po truputį slūgsta.
Nausėdai raginant reikalauti Žemaitaičio savitvardos, premjeras to daryti neketina: nematau reikalo kumščiu daužyti į stalą
Prezidentui Gitanui Nausėdai paraginus premjerą reikalauti iš įtampas koalicijoje keliančio „Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio „tam tikros savitvardos“, pats ministras pirmininkas Gintautas Paluckas neketina to daryti. Anot politiko, valdančioji dauguma veikia konsensuso ir dialogo principu. Todėl, pažymi socialdemokratas, nėra reikalo „kumščiu daužyti į stalą“.
„Reikalavimais ar ultimatumais mes tikrai nebendraujame, nors galbūt kai kam susidaro šiek tiek kitoks įspūdis.
Prezidentas Nausėda šiems metams iškėlė 3 svarbiausius tikslus
Prezidentas Gitanas Nausėda įvardijo tris svarbiausius tikslus, kuriems šiais metais turėtų būti skiriamas prioritetas.
TV3 televizijos „Specialioje diskusijų laidoje“ G. Nausėda teigia, kad vienas svarbiausių tikslų šiemet – saugumo stiprinimas.
„Tai yra tęstinis procesas. Veikiausiai, apie saugumą kaip apie vieną iš svarbiausių mūsų gyvenimo dalykų kalbėsime ir 2026 ir 2027 m.
Antrasis - tai mūsų vidinio atsparumo per aktyvią socialinę politiką stiprinimas.
Nausėda: premjeras iš Žemaitaičio galėtų pareikalauti savitvardos
„Nemuno aušros“ lyderiui Remigijui Žemaitaičiui keliant klausimą dėl jo paskyrimo Seimo vicepirmininku, šalies prezidentas Gitanas Nausėda sako, jog premjeras Gintautas Paluckas iš „aušriečio“ galėtų pareikalauti savitvardos.
Nausėda: divizija kariauti bus tinkama tik su kiškiais, jei ji nebus aprūpinta
Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda įvardijo tris pagrindinius tikslus, kurie šiais metais yra svarbiausi.
TV3 televizijos „Specialioje diskusijų laidoje“ G. Nausėda teigia, kad vienas svarbiausių tikslų šiemet – saugumo stiprinimas.
„Tai yra tęstinis procesas. Veikiausiai, apie saugumą kaip apie vieną iš svarbiausių mūsų gyvenimo dalykų kalbėsime ir 2026 ir 2027 m.
Antrasis - tai mūsų vidinio atsparumo per aktyvią socialinę politiką stiprinimas.
Nausėda sako, kad informacija apie Poderskio pageidavimus nukreipia dėmesį: ne tai šiuo metu svarbu
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad žiniasklaidoje pasirodžiusi informacija, esą aplinkos ministras Povilas Poderskis vos pradėjęs darbą paprašė naujausio „iPhone“ telefono, kabineto pertvarkos ir naujo tarnybinio automobilio, nukreipia dėmesį nuo svarbesnių klausimų.
„Man, tiesą sakant, nėra svarbu, ar aš šitoje kėdėje sėdžiu, ar man kokią kitą kėdę pastatytų. Lygiai taip pat ir apie savo darbo fotelį pasakyčiau.
Mockui nutylėjus apie skandalingą vakarėlį, prezidentas neslepia – kyla tam tikras nepasitikėjimas pačiu ministru
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad prie Teisingumo ministerijos vairo stojusiam Rimantui Mockui nuslėpus istoriją apie skandalingą vakarėlį „kyla tam tikras nepasitikėjimas pačiu ministru“. Šalies vadovas leidžia suprasti, kad tikėtųsi, jog kandidatai į ministrus apie tokius, pasak jo, nuotykius prisipažintų anksčiau.
„Žinote, mūsų tarnybos yra geros, bet jos nėra visagalės ir jos galbūt kitą kartą nepateikia tos informacijos, kurią būtų tikslinga pateikti.
Prezidentas: uždrausdama dvigubos paskirties prekių eksportą Vyriausybė galbūt norėjo atkeršyti tam tikram verslui
Prezidentas Gitanas Nausėda neatmeta galimybės, kad buvusi Vyriausybė sprendimu drausti dvigubos paskirties prekių eksportą kerštauja Arvydui Paukščiui dėl lapkričio mėnesį paviešintos informacijos apie stringančias „Teltonika High-Tech Hill“ parko statybas Liepkalnyje. Šalies vadovas pabrėžė, kad nemažą dalį Lietuvos eksporto, ypač aukštųjų technologijų produkcijos, sudaro „Teltonikos“ gamyba.
„Ankstesnė Vyriausybė save pozicionavo kaip centro-dešinės.
Nausėda: „Gynybai galbūt būtų galima skirti ir 10 proc. šalies BVP“
Šalies prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad jeigu tiksliai žinotumėme, kad Rusijos Federacija pradėtų karinius veiksmus prieš Lietuvą, tokiu atveju galėtų būti skiriamas ir 10 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
TV3 televizijos „Specialioje diskusijų laidoje“ G. Nausėda taip pat svarstė, kad jeigu būtų tiksliai žinoma, kad Rusijos Federacija ruoštųsi pulti Lietuvą, tokiu atveju sprendimai dėl gynybos finansavimo, tikėtina, taip pat pakistų.
„Labai hipotetinis klausimas.
Nausėda apie kabelius jūroje nutraukiančių kompanijų laivus: galima iš anksto pasekti jų veiksmus
Padažnėjus atvejams, kai Baltijos jūroje nutraukiami kabeliai, prezidentas Gitanas Nausėda siūlo atidžiau stebėti tokia veika užsiimančių kompanijų laivus bei skirti technologines priemones jų veiksmų sekimui. Anot jo, minėtiems laivams priartėjus prie kritinės infrastruktūros objektų, juos būtų galima palydėti bei patruliuoti Baltijos jūroje.
„Galvoju, kad (...) žvalgybos tarnybos taip pat turi dirbti ir rinkti informaciją. Tikiu, kad čia nemažai galima padaryti.
Interviu su Gitanu Nausėda – kaip gyvensime šiemet?
Praėję metai buvo itin dosnūs įvairiausiais skandalais, rinkimais, politiniais įvykiais bei ekonominiais procesais Lietuvoje ir pasaulyje. Kaip gyvensime šiais, ką tik prasidėjusiais metais? Kokie svarbiausi darbai, iššūkiai ir grėsmės laukia mūsų visų?
Šiais ir kitais svarbiais klausimais TV3 televizijos „Specialioje diskusijų laidoje“ – pokalbis su Lietuvos Respublikos Prezidentu Gitanu Nausėda.
Nausėda pasveikino šalies sentikius ir stačiatikius su šv. Kalėdomis
Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį pasveikino sausio 7-ąją Kalėdas švęsiančius šalies stačiatikius ir sentikius.
„Mielieji, linkiu Jums laimingų šv. Kalėdų ir klestėjimo 2025-aisiais Kristaus metais! Tegul išaušęs šv. Kalėdų rytas Jums atneša išsipildymo džiaugsmo, naujos vilties ir kasdienės santarvės“, – sveikinime cituojamas šalies vadovas.
Prezidentas pabrėžė, kad Lietuva nuo seno atvira visiems laisvę mylintiems žmonėms.
Prezidentūra laukia apibendrinto karinio-politinio patarimo dėl pasitraukimo iš Otavos konvencijos
Politikams vis garsiau diskutuojant apie galimybę denonsuoti prieštankines minas draudžiančią Otavos konvenciją, Prezidentūra nurodo, jog laukia apibendrino karinio-politinio patarimo šiuo klausimu.
„Šis klausimas šiuo metu svarstomas Krašto apsaugos ministerijoje. Prezidentūra laukia apibendrinto karinio-politinio patarimo dėl galimo pasitraukimo iš Otavos konvencijos“, – raštu Eltai atsakė prezidento patarėjas Ridas Jasiulionis.
Vyriausybė imasi antrosios pensijų pakopos: įvardijo, ką keistų
Ministras pirmininkas Gintautas Paluckas sako, kad Seime pateikti 6–7 variantai dėl kaupimo antrojoje pensijų pakopoje pokyčių, įskaitant ir pasitraukimą.
„Kol kas vyksta diskusija, bet kol kas Seime pateikta bene 6–7 įvairūs variantai“, – pirmadienį žurnalistams sakė G. Paluckas.
Jo teigimu, šiuo metu diskutuojama apie keletą esminių pensijų kaupimo sistemos pokyčių, įskaitant pasitraukimą iš jos bei įvairias galimybes atsiimti sukauptą sumą, priartėjus prie pensinio amžiaus.
Prezidentas susitiks su premjeru Palucku: aptars saugumo klausimus, regionines aktualijas
Pirmadienį prezidentas Gitanas Nausėda susitiks su ministru pirmininku Gintautu Palucku.
Kaip Eltai teikė prezidento patarėjas Ridas Jasiulionis, numatomas darbinis politikų susitikimas.
Tuo metu premjero atstovas Justinas Argustas Eltą informavo, jog Vyriausybės vadovas su prezidentu ketina aptarti politines aktualijas, regiono saugumo ir gynybos klausimus, II-osios pensijų pakopos pertvarkymo, mokesčių sistemos tobulinimo planus.
