Dėžėmis dokumentų kopijas į Europos Sąjungos (ES) struktūrinės paramos lėšas administruojančias agentūras gabenusiems paramos gavėjams trūko kantrybė. Verslininkai valstybinėms institucijoms pateikė šūsnį pasiūlymų, kaip pagreitinti ir liberalizuoti ES pinigų panaudojimą finansuojant verslo projektus.
Šią savaitę paramos gavėjus pasiekė pirmosios geros naujienos apie įgyvendinamų projektų administravimo ir finansavimo taisyklių pakeitimą, tačiau verslo atstovai jas laiko ne palengvinimu, o tik minimaliu išpūsto valstybinio administravimo mechanizmo klaidų taisymu.
Nuo šiol ES remiamus projektus įgyvendinančios įmonės agentūroms kartu su mokėjimo prašymais turės pateikti tiekėjų ir rangovų išrašytas, bet dar neapmokėtas sąskaitas. Įmonės, gavusios pinigus, ne vėliau kaip per 5 dienas turės jas apmokėti. Avansinis projekto įgyvendinimo išlaidų apmokėjimas gali siekti iki 30 proc. prašomos paramos sumos. Tačiau norint gauti avansą, reikės pateikti banko garantiją ar finansų įstaigos laidavimo raštą.
Terminas, per kurį turi būti įvertintas mokėjimo prašymas, sutrumpinamas iki 30 dienų. Iki šiol prašymai buvo svarstomi 60 dienų. Tačiau, verslininkų teigimu, ir naujasis terminas yra per ilgas.
Stabdo nacionalinė teisė
Vakar per konsultacinį Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) posėdį pastabas valstybinių institucijų atstovams dėl ES struktūrinių fondų paramos panaudojimo trukdžių išsakė šalies įmonių ir konsultacinių kompanijų atstovai. LPK prezidentas Bronislovas Lubys pažymėjo, kad šiuo metu ES paramos panaudojimas yra tarsi „ilgas ir sunkus ėjimas per kopas“.
„Pagal dabar galiojančią tvarką valdininkų dinastija nusprendžia, kada verslui reikia pradėti įgyventi vieną ar kitą projektą. Tačiau įmonės neturėtų laukti nei pinigų, nei garantijų, nei kol bus šaukiamos pateikti projektus. Dabar verslas tik stengiasi įtikti komisijoms su dviem dėžėmis popierių“, - konstatuoja verslininkas.
Anot jo, kalbant apie paramos teikimo supaprastinimą, ES lyderiams reikėtų tvarkytis nacionaliniame lygmenyje.
Finansų ministerijos sekretorius Rolandas Kriščiūnas patikino, kad keičiantis ekonomikos situacijai kartu turi keistis ir ES paramos panaudojimo tempai, todėl į verslininkų išsakytas pastabas bus reaguojama.
Kitų valstybės institucijų atstovai gynėsi, kad techniniai reikalavimai šiuo metu jau yra keičiami, o lėšas administruojančios agentūros esą stengsis tapti ne priešėmis, o draugėmis. Tačiau viskas priklausys nuo teisės aktų pakeitimų ir aukštesnių institucijų veiksmų paramos gavėjų labui.
Šūsnis pasiūlymų
Sigitas Besagirskas, LPK Finansų ir ekonomikos departamento direktorius, pristatydamas verslo pasiūlymus, pažymėjo, kad kiekvienas iš ES paramos gautas litas įmonei kainuoja 20 centų, o tai yra beveik tiek pat, kiek skolinantis iš bankų su dabartinėmis palūkanomis.
„Pasiskolinę iš banko mes žinome, kad tie pinigai įplauks. Padavę paraišką ir pradėję įgyvendinti projektą, mes ne visada esame garantuoti, kad visos išlaidos bus pripažintos kaip tinkamos, ir niekada neaišku, ar gautos paramos našta bus tokia pati ar dar didesnė“, - sakė S.Besagirskas.
Pramonės atstovų teigimu, pirmiausia iki 2013 metų turi būti patvirtintas griežtas kvietimų teikti paraiškas skelbimo grafikas ir jo laikomasi.
„Teoriškai pirmieji kvietimai teikti paraiškas turėjo pasirodyti jau 2007 metų sausio 1 dieną, tačiau mes jų sulaukėme tik pernai metų viduryje, o kai kurių priemonių lėšoms gauti kvietimai dar iki šiol nepaskelbti. Ministerijos kaupia popierius, o verslas nesulaukia pinigų“, - teigė S.Besagirstas.
Paramos gavėjai siūlo, kad būtų subalansuotas pareiškėjų ir gavėjų santykis. Anot jų, Europos socialinio fondo agentūra (ESFA) yra liberalesnė, net jei ir ne visiems norintiesiems užtenka pinigų, o Lietuvos verslo paramos agentūra (LVPA) atrenka mažiau lėšų gavėjų, nei yra pinigų. Pasak S.Besagirsko, parama vėluoja ir dėl to, kad labai daug įmonių bylinėjasi su agentūromis.
Verslininkai mano, kad valstybės sprendimas dalį numatytos fondų paramos perkelti į „kontroliuojantį“ fondą dar labiau pristabdė paramos teikimo ir įgyvendinimo procesus. Jie siūlo padidinti paramos teikimo intensyvumą iki ES leidžiamo maksimalaus lygio, nes esant dabartiniam tempui visi Lietuvai skirti pinigai nebus laiku panaudoti.
Kitas siūlymas - teikiamo avanso dydis nesant garantijos turi būti ne mažesnis kaip 10 proc. projekto vertės, o šiuo metu fiksuota suma - 50 tūkst. litų. Be to, pramonės atstovai norėtų, kad būtų atsisakyta reikalavimo paraiškos pateikimo momentu įrodyti pareiškėjo lėšų dalies turėjimo faktą, nes norėdamos tai įrodyti įmonės pasiskolindavo pinigų vienai dienai.
Siūloma atsisakyti reikalavimo pareiškėjams kartu su paraiška pateikti visus duomenis, esančius viešuosiuose registruose, iš jų agentūros pačios galėtų pasiimti reikiamą informaciją, o ne reikalauti, kad verslininkai papildomai gaištų laiką. Administracinę naštą paramos gavėjams siūloma mažinti ir keičiant dokumentų kontrolę.
„Auditoriai, norėdami patikrinti dokumentus, galėtų patys ateiti į įmonę, tada nereikės milijoninių jų kopijų. Biurokratinė našta būtų palengvinta ne tik įmonėms, bet ir agentūroms“, - sakė S.Besagirskas.
Taip pat siūloma paraiškų vertinimo terminą sutrumpinti nuo keturių iki dviejų mėnesių, vykdyti projektų vertintojų atestaciją, o pradėti įgyvendinti projektą leisti nuo paraiškos pateikimo dienos.
Jolita Žvirblytė
