rolandas kriščiūnas

Per pastaruosius mėnesius visa Europa įsitikino, kad energetika gali būti naudojama kaip rimta „spaudimo priemonė“, siekiant politinių tikslų, pažymėjo užsienio reikalų viceministras Rolandas Kriščiūnas kreipdamasis į metinės energetikos konferencijos „Nepriklausoma energetika – stipri ekonomika“ dalyvius. R. Kriščiūnas pabrėžė, kad kaip niekada aktualūs šiandien tampa energetinių resursų tiekimo ir tinkamos infrastruktūros plėtros klausimai.

Lietuvos užsienio reikalų viceministras Rolandas Kriščiūnas spalio 1-3 dienomis su oficialiu vizitu lankėsi Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) sostinėje Vašingtone ir paragino JAV išlikti aktyvia sąjungininke sprendžiant energetinio ir ekonominio saugumo klausimus.

Lietuvos užsienio reikalų viceministro Rolando Kriščiūno vadovaujama delegacija Taškente, Uzbekistane, rugsėjo 23–24 dienomis dalyvaus politinėse ir ekonominėse konsultacijose. Lietuvos delegacijoje – Užsienio reikalų ministerijos, Žemės ūkio reikalų ministerijos, Lietuvos pramonės, prekybos ir amatų rūmų bei viešosios įstaigos „Versli Lietuva“ atstovai.

Ūkio ministerija trečiadienį paskelbė naująją „Verslios Lietuvos“ valdybos sudėtį – vos 2 iš 8 valdybos narių liko savo postuose. Už eksporto skatinimą atsakingos įstaigos naujoje valdyboje senbuvių vardu didžiuotis galės verslo patarėja Ingrida Elijošiūtė ir Alytaus krašto verslininkų asociacijos prezidentė Aldona Dalia Matukienė. „Verslios Leituvos“ valdybą sudaro 4 verslo ir 4 valdžios institucijų deleguoti atstovai.

„Biudžeto ištekliai bus kaip niekad įtempti. Taupymas bus priešpastatomas ekonomikos augimui, ir akivaizdu, kad kiekviena šalis turės atlikti namų darbus, bandydama subalansuoti savo viešuosius finansus“, – kalbėdama apie tai, ką žada Lietuvai 2014–2020 metų Europos Sąjungos biudžetas, sakė finansų viceministras Rolandas Kriščiūnas. „Kas tau priklauso, tu turi susimokėti ir aptarnauti skolą, kitaip būtų valstybės bankrotas“, – pridūrė jis, pabrėždamas, kad situacija nėra dėkinga.

Vakar sostinėje vyko Norvegijos-Lietuvos prekybos rūmų organizuotas verslo atstovų susitikimas su Lietuvos Respublikos finansų viceministru Rolandu Kriščiūnu. Susitikimo metu viceministras pristatė šių metų šalies biudžetą bei diskutavo su renginio dalyviais. „Norvegai paprastai domisi biudžeto formavimu. Jį patvirtinus organizuojamas biudžeto pristatymo renginys, kuriame aktyviai dalyvauja tiek didžiųjų šalies įmonių vadovai, tiek smulkieji verslininkai.

Finansų ministerijos duomenimis, spalio 1-2 d. Geteborge (Švedijos Karalystė) vyksiančiame neformaliame Europos Sąjungos ekonomikos ir finansų ministrų (ECOFIN) tarybos posėdyje, kuriame dalyvaus finansų viceministras Rolandas Kriščiūnas, daugiausia dėmesio bus skiriama diskusijoms dėl „išėjimo" iš krizės strategijos, finansų rinkos priežiūros, klimato kaitos finansavimo bei užimtumo politikos klausimams. ES pirmininkaujanti Švedija siūlo aptarti fiskalinio „išėjimo" iš krizės gaires.

Padėtį Lietuvoje įdėmiai stebi visa Europa. Savą įspūdį susidarė ir mūsų šalyje apsilankę Šveicarijos žurnalistai. Supažindiname LŽ skaitytojus su jų nuomone, išdėstyta savo šalies spaudoje. Taupymas - vienintelė galimybė įveikti krizę Lietuva mėgina palengvinti pasaulinės krizės, dėl kurios šalies ekonomikos pajėgumas 2009 metais gali sumažėti 15 proc., padarinius tik mažindama išlaidas. Devalvacija kategoriškai atmetama.

Nuo liepos 1 dienos visos ministerijos turėtų praturtėti maždaug 50 viceministrų, bet neteks ministerijos sekretorių ir ministerijos valstybės sekretorių. Antai Finansų ministerija antradienį pranešė, jog viceministrais paskirti buvę ministerijos sekretoriai Ingrida Šimonytė, Edmundas Žilevičius bei Rolandas Kriščiūnas. Buvęs ministerijos sekretorius Aloyzas Vitkauskas paskirtas Finansų ministerijos Ekonomikos departamento direktoriumi.

Dėžėmis dokumentų kopijas į Europos Sąjungos (ES) struktūrinės paramos lėšas administruojančias agentūras gabenusiems paramos gavėjams trūko kantrybė. Verslininkai valstybinėms institucijoms pateikė šūsnį pasiūlymų, kaip pagreitinti ir liberalizuoti ES pinigų panaudojimą finansuojant verslo projektus.

Vyriausybė baigė derybas su Europos investicijų banku (EIB), iš kurio Lietuva lengvatinėmis sąlygomis skolinsis iki 1,132 mlrd. eurų, trečiadienį rašo dienraštis „Lietuvos Rytas“. Pinigai bus naudojami finansuoti ES remiamus projektus, prie kurių Vyriausybė privalo prisidėti ir savo lėšomis. Finansų ministerijos sekretorius Rolandas Kriščiūnas teigė, kad sutartį su banku planuojama pasirašyti kovo viduryje, kai bus baigtos visos banko numatytos procedūros.

Trečiadienį Vyriausybė priėmė Finansų ministerijos siūlomus Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių pakeitimus, palengvinančius Europos Sąjungos struktūrinių fondų projektų finansavimo sąlygas. Dabar projektų vykdytojams bus plačiau taikomas sąskaitų apmokėjimo būdas, verslo projektams atsiras galimybė gauti avansą, bus perpus trumpiau tikrinami mokėjimų prašymai.

Šiandien finansų ministras Rimantas Šadžius ir Europos investicijų fondui atstovaujanti Europos investicijų banko viceprezidentė Eva Srejber pasirašys smulkiojo verslo finansavimo sutartį, kurios efektyvumu rimtai abejojama, rašo „Lietuvos žinios“. Mokytis, mokytis ir.

Centrinėje projektų valdymo agentūroje (CPVA) įdiegta ES struktūrinių fondų projektų valdymo ir kontrolės sistema yra efektyvi, sutarties derinimo, projekto viešinimo, patikros etapai nesudėtingi, o agentūros specialistai – geranoriški ir nešališki, tačiau turėtų būti supaprastinti paraiškų rengimo ir vertinimo etapai.

Norint įsivesti eurą būtina laikytis griežtos fiskalinės politikos ir reikėtų nemažinti mokesčių, nesieti minimalaus atlyginimo su infliacijos didėjimu, metų viduryje neperskirstyti biudžeto ir griežtinti kreditų išdavimą.Portalas Delfi.lt praneša, kad tokią Finansų ministerijos poziciją išdėstė ministerijos sekretorius Rolandas Kriščiūnas Seimo Europos reikalų komitete.Anot jo, kai auga atlyginimai, didėja žmonių išlaidos, o tuomet dar labiau didėja vartojimas ir kyla kainos.

„Balsas.lt“ ragina klausti „Žinių radijo“ laidos dalyvius.Europos komisarė Dalia Grybauskaitė neseniai kritikavo Lietuvos Vyriausybę dėl pernelyg lėtų ES pinigų panaudojimo tempų. Komisarė atkreipė dėmesį į panaudojimo kiekybę, tačiau mažai kas šiandien diskutuoja apie lėšų panaudojimo kokybę ir efektyvumą.

Vieninteliam šalies Zoologijos sodui neatsirado vietos pirmajame Europos Sąjungos (ES) lėšų dalybų etape - Kauno apskrities viršininko administracijos parengtas projektas buvo įvertintas teigiamai, tačiau pritrūkus lėšų atsidūrė rezerviniame paraiškų sąraše. Ūkio ministerijos Turizmo projektų atrankos komitetas konstatavo, kad Lietuvos zoologijos sodo projektui pritrūko ES lėšų, kurios buvo numatytos 2004-2006 metams finansuoti turizmo plėtros projektams.

Efektyvios priežiūros bei viešumo stoka ir neužtikrinta sąžininga projektų Europos Sąjungos paramai gauti konkurencija kelia visuomenės nepasitikėjimą pinigus skirstančių valdžios institucijų veikla. Tokias tyrimo išvadas pristatė Pilietinės visuomenės institutas.