sigitas besagirskas

Paskolų turėtojams – netikėtas vilties žiburys. Ilgą laiką augęs „Euribor“ per mažiau nei savaitę smuktelėjo kone puse procento. Mat finansų rinką supurtė žlugęs Amerikos bankas. Visgi, pasak analitikų, jeigu bankų krizė neišsiplės, palūkanos ims vėl augti, tik gal ne taip smarkiai, kaip prognozės rodė anksčiau. Tiesa, nepaisydamas kilusio nerimo, Europos Centrinis Bankas bazinę palūkanų normą šiandien ir vėl padidino.

Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidentas Sigitas Besagirskas tikisi, kad kai kurių mokesčių pertvarką planuojanti valdžia nedidins mokestinės naštos verslui, nes tai gali sužlugdyti mažas ir vidutines įmones, stabdyti investicijas, didinti bedarbių ir emigrantų gretas. Anot jo, geriau netobuli, bet stabilūs mokesčiai. S. Besagirskas teigiamai vertina Vyriausybės siūlomą bankų solidarumo mokestį ir tikisi, kad dėl to bankai neturėtų branginti savo paslaugų.

Liūdnos žinios turintiems paskolas. Su aukšta infliacija nesusitvarkantis Europos centrinis bankas rengiasi toliau kelti palūkanų normas. Tad turintiems paskolas už jas teks mokėti dar brangiau. Tai pajus ne tik gyventojai, bet ir verslas. Be to, ekonomistai jau prognozuoja euro zonai šiemet neišvengiamą recesiją. Metinė infliacija vasarį euro zonoje tik per plauką sumažėjo dėl atpigusios energijos. Kitos prekės ir paslaugos toliau brangsta.

Neapsikentę Lietuvos bankų įkainiais, pigesnių paslaugų verslininkai jau ieško užsienyje. O vartotojų gynėjai prognozuoja, kad populiarėjant momentiniams mokėjimams telefonais, greitai ir kortelių skaitytuvų, ir pačių kortelių nebereikės. Verslininkai skundžiasi bankų įkainiais už kortelių aptarnavimą. Bankininkai atkerta, kad nemokamai aptarnauti negali, o kainas nustato konkurencija.

Lietuviams už elektrą mokant vis didesnes sumas, o verslams kainoms kylant net į absurdišką lygį, 130 milijonų eurų papildomų pajamų įkrito į tinklus valdančios valstybinės įmonės „Litgrid“ kišenę. Iš elektros krizės papildomai pelnosi ir Švedijos bei Lenkijos elektros tinklų bendrovės. Beveik 500 km ilgio elektros kabelis, sujungęs Lietuvos ir Švedijos elektros sistemas, pradėjo veikti prieš septynerius metus.

Pastaraisiais metais prie algų didėjimo pripratusiems lietuviams laikas ruoštis niūresnei realybei. Daugiau kaip pusė tautiečių šiemet vis dar tikisi, kad darbdaviai kels algas. Tačiau tvyrant recesijos grėsmei verslininkai ragina nusiimti rožinius akinius ir ruoštis liūdnesniam scenarijui – algos nebedidės, o kai kuriems dar šiemet jos gali ir sumažėti. Viešbutyje Šiauliuose pluša apie 10 darbuotojų, tarp jų: 3 kambarinės, 2 virėjos ir 4 administratorės.

Europos Sąjungos šalys yra labai panašios, bet dabar Lietuva, ypač kaimyninių valstybių kontekste, yra vienintelė politiškai nestabili valstybė, todėl investuotojai dėl to gali jos nebesirinkti, sako Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidentas Sigitas Besagirskas. Plačiau apie šią situaciją TV3 Žinių „Dienos komentare“ jį kalbino žurnalistas Vladimiras Laučius.

Praėjus dešimtmečiui nuo viso pasaulio ūkį sudrebinusios 2008 m. finansų krizės, šnekos apie artėjantį naują ekonomikos sukrėtimą darosi vis garsesnės. Tačiau skirtingų Lietuvos ekonomikos sektorių atstovai į kalbas apie krizės pradžią 2019 m. žiūri nepatikliai. Esą blogiausia, kas mūsų šalies ekonomikai gali nutikti kitąmet, tai sulėtėti jos augimo apsukos. Atsargesni metai „Visame pasaulyje yra etatinių krizės prognozuotojų, kurie visą laiką įžvelgia artėjančias krizes ir kai kada pataiko.

Lietuvos dujų prekybos bendrovei „Litgas“ susitarus dėl sutarties pakeitimų su Norvegijos „Statoil pranešta, kad suskystintų gamtinių dujų (SGD) kaina mažės daugiau nei trečdaliu, o paties SGD išlaikymo kaštai – apie 23 proc.. Skamba įspūdingai, tačiau galutiniai vartotojai stipriai sumažėjusių kainų nepajus.

 „Greitai pasaulyje bus dvi paklausiausios prekės – vanduo ir maistas,“ – juokaudamas žemės ūkio ir maisto sektorių naudos svarbą patvirtino Lietuvos pramoninkų konfederacijos viceprezidentas Gediminas Rainys, pradėdamas trečiąjį mokslo ir verslo forumą „Verslo ir mokslo bendradarbiavimas: sėkmingos patirtys ir naujos galimybės“. Aleksandro Stulginskio universitete vykusio Lietuvos pramoninkų konfederacijos ir slėnio „Nemunas“ organizuoto forumo dalyviai susipažino su naujų produktų ir ino...

 Lietuvoje pramonės produkcijos gamyba ir pardavimai gali išaugti tik tuo atveju, jei atsigaus ekonomika Vakarų Europoje, teigia Pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas. „Matom, kad beveik visos NVS šalys devalvavo savo valiutą, kad galėtų kažkiek eksportuoti į Rusiją, tačiau joms europietiškos ir lietuviškos prekės yra per brangios šiandien, ta pati Rusija irgi didžiuliame neapibrėžtume. Dėl trečiųjų šalių – tam reikia laiko.

Žinių radijas  Lietuvoje įmonių vadovų ir darbuotojų atlyginimai šiuo metu skiriasi beveik aštuonis kartus ir šis rodiklis yra vienas didžiausių ES. Tai rodo tarptautinės žmogiškųjų išteklių konsultacijų bendrovės „Hay Group“ atlyginimų rinkos tyrimas.  Pramonininkų ekonomikos ir Finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas Žinių radijui sakė, kad reali situacija yra kitokia.

Kad ir kaip paradoksaliai beskambėtų, Lietuvoje nelabai populiarios inžinerinės studijos yra pačios perspektyviausios. Jas pasirinkusieji džiaugiasi garantuotu kūrybišku darbu, kuriame gali save realizuoti, ir geru atlyginimu, prilygstančiu mokamam analogiškose įmonėse užsienyje. „Jei patinka skaičiuoti, patarčiau rinktis tik techniškuosius mokslus.

Lietuvoje veikia daugiau kaip 70 profesinių mokyklų, kurios siūlo apie 400 įvairių profesinio mokymo programų. Verslo atstovai pabrėžia, kad profesinės mokyklos nespėja koja kojon su rinkos tendencijomis. Esą, ypač regionuose, jos ne visada geba parengti reikiamų darbuotojų. Daugelyje profesinių mokyklų šiandien vyks atvirų durų diena. Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus ragina jaunus žmones atidžiai domėtis įsidarbinimo galimybėmis.

Lietuvos bankas skelbia, kad trečiąjį šių metų ketvirtį klientams suteiktų paskolų portfelis padidėjo 0,5 proc. ir spalio 1 d. sudarė 54,2 mlrd. litų. Vis dėl to, skolinama daugiausia tik stambiosioms įmonėms.   Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas prognozuoja, kad ateityje skolinimo apimtys nuosaikiai didės.

 Pasiūlymus galimai mokesčių reformai ruošusios darbo grupės nariai dėl kritikos nenori tęsti darbo, teigia Premjeras Algirdas Butkevičius. „Po tokios kritikos darbo grupės specialistams vargu ar bus įmanoma juos prikalbinti tęsti darbą“, – interviu Žinių radijui sakė jis. Anot Ministro Pirmininko, darbo grupės pateiktus pasiūlymus dalis koalicijos partnerių suprato kaip politinį apsisprendimą, o ne pagrindą diskusijoms.

Šie metai paskutiniai, kai verslas pagal galiojančią įstatymo nuostatą dar gali pasinaudoti investicijoms taikomomis mokestinėmis lengvatomis, - perpus sumažinti apmokestinamąjį pelną, praneša „Lietuvos žinios“. Skaičiuojama, kad dėl lengvatos valstybės biudžetas kasmet negauna iki 120 mln. litų šio mokesčio. Tačiau pramonininkai tikina, jog taip skatinamos investicijos sparčiai atsipirks ir papildys biudžetą kitų mokesčių įplaukomis. Aišku, jei investuoti bus skatinama ir toliau.

Kitąmet Lietuvoje atsidarysianti baldų prekybos tinklo „Ikea“ parduotuvė kitus rinkos dalyvius privers pasitempti, o to nepadariusiems gali tekti net bankrutuoti. Manoma, kad kitais metais šalyje atsidarysianti didžiausio pasaulyje baldų prekybos tinklo „Ikea“ parduotuvė neišgąsdins tik nišinių šalies baldininkų, skelbia „Kauno diena“. „Toks didžiulis žaidėjas su visomis savo galimybėmis ir kainų politika kaip „Ikea“ tikrai turės įtakos prekybos rinkoje veikiančioms bendrovėms.

Lietuvos namų ūkiai yra mažiausiai Europoje įsiskolinę finansų institucijoms. Už estus turime perpus, o už danus – net 5 kartus mažiau skolų. Šios tendencijos, pasak ekonomistų, rodo ne tik mūsų tautos atsargumą, bet ir menką gyventojų finansinį išprusimą. Pasak „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio, tarp namų ūkių ir valstybių skolos dažnai pastebimas priešingas santykis. „Bendra valstybės skola – namų ūkių, valdžios sektoriaus ir įmonių – yra tam tikro lygio.

Apie ateinančius investuotojus kalbama daug ir noriai, tačiau išeinantieji dažnai gaubiami paslapties šydo. Varžo teisinis netikrumas Turbūt bene garsiausia iš Lietuvos bandomų išprašyti užsienio investuotojų istorija – danų kompanijos „Saerimner“. Kalvarijos savivaldybėje kiaulių fermas įsirengę danų verslininkai jau penkerius metus kovoja su vietos valdžia, norinčia ją išprašyti namo. Konflikto priežastis – iš fermų sklindanti didžiulė smarvė, su kuria negali apsikęsti vietiniai.

Per metus Lietuvoje beveik 1 proc. sumažėjo įmonių, turinčių momentinių skolų bei skolingų „Sodrai“ ilgiau nei 30 dienų, skelbiama „Darbdavių skolos indekse“ (DIX). Momentiniai įsiskolinimai sumažėjo per metus 7 proc. (nuo 269,1 iki 250,9 mln. litų), o senesnių nei 30 dienų skolų sumažėjo 12 proc. (nuo 189,0 iki 166,3 mln. litų). Gegužės mėnesio pradžioje vienas darbdavys daugiau nei 30 dienų „Sodrai“ buvo skolingas apie 1829 litų.

„Esame melžiama karvė valstybei“, – neslepia Lietuvos vežėjai. Šiandien jie tikina nejaučiantys valstybės paramos, nors jų skiriama biudžetui dalis – nemaža. „Į transportą valstybė neinvestavo. Kone visos transporto įmonės atsirado iš privačių iniciatyvų, – pasakojo Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos („Linava“) viceprezidentas Mečislavas Atroškevičius. – Manau, valstybė, matydama, kad šiandien 15–18 proc.

„ Pranešimas vadinasi „2011 metų vyriausybės ataskaita“, bet apie tai beveik nieko neišgirdome. Kalba man labiau priminė ne ataskaitą, o tam tikrus pasvarstymus apie tai, ką turėtų daryti Europa ir ką turėtų daryti ateinanti valdžia po rinkimų“, – kritiškai vertino premjero A. Kubiliaus antradienį Seime pristatytą Vyriausybės veiklos ataskaitą Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas.

Elektromobilių ir jų infrastruktūros plėtros sustabdyti jau neįmanoma, lieka tik atsakyti į klausimą, ar Lietuva šioje srityje bus tarp pirmaujančių, ar tarp atsiliekančių šalių. Apsilankiusieji Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje įsikūrusioje gamybos ir automatizavimo procesų srityje dirbančioje bei mokslinius tyrimus atliekančioje UAB „Elinta“ tarsi persikelia keliolika ar net keliasdešimt metų į ateitį.

Seimas vėlyvą antradienio vakarą patvirtino 2012 m. valstybės ir savivaldybių biudžetus. Taip pat patvirtinti Privalomojo sveikatos draudimo fondo ir „Sodros“ biudžetai. Prieš tai parlamentarai, kamšydami kitų metų biudžeto skyles ir siekdami surasti pinigų atstatyti sunkmečiu nurėžtas pensijas, priėmė Pensijų sistemos reformos įstatymo pataisas ir iki 1,5 proc. sumažino atskaitymus į privačius pensijų fondus.

Po krizės atsigaunantis stambusis verslas jau artimiausiais metais planuoja savo produktus ir paslaugas pardavinėti užsienyje, o iš ten įsivežti pigią darbo jėgą. Lietuvos ekonomika lyg ir atsispyrė nuo dugno, kai kurios įmonės jau skaičiuoja pelną, tačiau eiliniai darbuotojai ir vartotojai vidaus rinkoje ekonomikos atsigavimo ženklų šįmet dar nepajaus.

Lietuvos pramonė, palyginti ir su artimiausiomis kaimynėmis Latvija ar Lenkija, gamyboje naudoja daugiau energijos, todėl energijos išteklių brangimas tampa skaudesniu kričiu, mažinančiu konkurencingumą, stabdančiu atlyginimų didėjimą.

Esate skolininkas, laiku mokate įmokas, jūsų turtas įkeistas bankui. Būkite budrus − bankai skuba atsiimti turtą ir nenori girdėti apie sąlygų lengvinimą. Bankai nepraleidžia progos pasinaudoti savo padėtimi ir net dėl nedidelių įmonių prasižengimų atsiima turtą, įgytą išperkamosios nuomos sąlygomis. Jie verčia pasirašyti asmeninio laidavimo sutartis, didina palūkanas. Siekiant likvidaus turto, ir perspektyvioms įmonėms keliamos bankroto bylos, įšaldomos sąskaitos.

Vyriausybės nariai giriasi, kad pagal skatinimo priemonių planą verslui jau išmokėta 2,4 mlrd. litų ir net skaičiuoja, kiek tūkstančių darbo vietų jie neva išgelbėjo. O verslas teigia, kad skaičiai yra laužti iš piršto - šios lėšos nesiekia nė milijardo litų, be to, priskaičiuoti ankstesnių metų projektai. Pristatydamas Ekonomikos skatinimo plano (ESP) rezultatus ūkio ministras Dainius Kreivys džiaugėsi neva itin sėkmingu jo įgyvendinimu, ypač paramos panaudojimu eksporto sektoriuje.

Žlugus mūsų artimiausiai kaimynei, tektų ieškoti naujos rinkos prekėms ir paslaugoms už 2,6 mlrd litų. Buvęs Latvijos premjeras Ivaras Guodmanis neseniai viename interviu prasitarė, kad devalvavus latą kaimynai estai ir lietuviai ilgam supyktų ant latvių. Ypač Lietuva. Prekyba tarp šių šalių yra labai išvystyta. Daugiau nei 10 proc. Lietuvos eksporto per metus tenka Latvijos rinkai. Prarastume dešimtadalį eksporto Šįmet per devynis mėnesius į Latviją eksportavome prekių už 2,6 mlrd. Lt.

Ambicingą Ekonomikos skatinimo planą prieš pusmetį patvirtinusi Vyriausybė žadėjo sumažinti ūkio nuosmukį, padėti išsaugoti verslą ir darbo vietas. Tačiau kol kas ministrų kabinetas gali didžiuotis tik gerais norais. Verslininkai skundžiasi, kad sunkmetį lengviau išgyventi žadėjusiai Vyriausybei nepavyksta tesėti žodžio. Jie įsitikinę, jog Ekonomikos skatinimo planas neduoda lauktų rezultatų. Tačiau ūkio ministras Dainius Kreivys mano visai kitaip.

Antrąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje buvo 223 tūkst. bedarbių – 29 tūkst. daugiau nei pirmąjį, nedarbo lygis pasiekė 13,6 proc. – įdarbinimo agentūros užgultos ieškančiųjų darbo užsienyje.Premjeras Andrius Kubilius neseniai pasigyrė, kad jau lyg ir pasiekėme ekonomikos krizės dugną, tačiau ekspertai tik pasišaipė iš tokių samprotavimų. Premjeras Andrius Kubilius neseniai pasigyrė, kad jau lyg ir pasiekėme ekonomikos krizės dugną, tačiau ekspertai tik pasišaipė iš tokių samprotavimų.

Didieji bankai, visų pirma švediškieji, verslui kreditus dalija vangiai, nedalyvauja Vyriausybės verslo kreditavimo programoje, nenori prisiimti ir minimalios rizikos, o Lietuvoje uždirbtą kapitalą kreipia į savo tėvynę. Tik lietuviškieji ir keli užsienio bankai dalija mikrokreditus, kurių pusę palūkanų dydžio dengia valstybė.

„Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas viešai skelbia nuomonę, esą šešėlinio verslo augimo tendencijos bus tas veiksnys, kuris padės atsigauti ekonomikai“, - rašoma šiandienos Vyriausybės pranešime. „Šešėlinė ekonomika Lietuvą labiau gelbėja, nei jai kenkia.

Stalčiuje dulkėjęs įstatymo projektas, turintis pažaboti stambiuosius prekybos tinklus, vėl ištrauktas į dienos šviesą, papildytas ir įteiktas Vyriausybei apsvarstyti.

Verslui skatinti skirtus milijardus litų pradėjusi dalyti per Lietuvoje veikiančius bankus, Vyriausybė dabar tyliai atsisako reikalavimo jiems už tai prisiimti dalį rizikos. Finansų analitikai neatmeta galimybės, kad į skolas bankams klimpstanti valstybė buvo priversta keisti poziciją. Dar metų pradžioje Vyriausybė, garsiai paskelbusi apie Lietuvos ekonomikos skatinimo planą, kurio pagrindiniam akcentui - verslo finansavimui - skirta 1,3 mlrd.

Toji šaka yra verslas. Kuo daugiau įmonių aprobos savo veiklą ar net bankrutuos krizės metais, tuo mažiau mokesčių jos sumokės valstybei, tuo daugiau žmonių neteks pajamų. Ne tik dirbantys verslo bendrovėse, bet ir biudžetinių įstaigų darbuotojai. Mažės pinigų net valdžiai išlaikyti ir darbo užmokesčiui.

Kai kurios šalies įmonės pradėjo draustis nuo galimų nuostolių, kuriuos jos patirtų devalvavus nacionalinę valiutą. Prieš kelias savaites prekybininkus pasiekė papildytos sutarties su mėsos gamintoja „Biovela“ sąlygos. Penkiais naujais punktais nustatoma pardavėjo ir pirkėjo tarpusavio atsiskaitymo tvarka, jeigu lito ir euro kursų santykis būtų pakeistas. Vienas naujo susitarimo punktų numato, kad pirkėjo skola litais, pasikeitus nacionalinės valiutos kursui, būtų perskaičiuota.

Vos tik Vyriausybė į rinką išmeta skolos vertybinių popierių, juos kaipmat išgraibsto didieji Lietuvos bankai. Jiems valdžia moka riebias palūkanas už jau ne vieną šalies biudžetui kamšyti pasiskolintą milijardą litų. Tad po ekonomikos griuvėsiais be finansavimo dūstančiam verslui sotūs bankai tesiūlo grašius. Per pirmus šių metų mėnesius Lietuvos komerciniai bankai, remiantis jų pačių ekspertų žodžiais, suteikė kreditus vos keliems verslo projektams.

Valdžia stambių įmonių imamoms paskoloms pažadėjo valstybės garantijas. Tačiau net tokį užnugarį turinčioms įmonėms bankai nežada atsukti pinigų "kranelio", o verslas pačius bankus kaltina neteisėtu spaudimu.

Prezidentas Valdas Adamkus teigia palaikąs Vyriausybės pastangas mažinti išlaidavimą ir nuostatą kol kas nedidinti valstybės įsiskolinimų. „Dabar, kai Vyriausybė stengiasi išvengti be kokių įsiskolinimų, ieško kelių ir, sakyčiau, protingų kelių - ten, kur galima, sumažinti nereikalingą išlaidavimą, aš esu - už tai.

Apniukusią pasaulio ekonomikos padangę kiekviena šalis stengiasi praskaidrinti savaip. Manoma, kad Lietuvoje apie teigiamus pokyčius bus galima kalbėti ne anksčiau, nei apie atsigavimą prabils kitos šalys, pirmiausia prekybos partnerės. Tarptautinio valiutos fondo (TVF) atnaujintomis prognozėmis, šiais metais pasaulio ekonomika smuks 0,6 proc., o ne augs 0,5 proc., kaip buvo manoma anksčiau. Europos Sąjungos (ES) ekonomika susilpnės 3,2, JAV - 2,6, Japonijos - 5 procentais.

Dėžėmis dokumentų kopijas į Europos Sąjungos (ES) struktūrinės paramos lėšas administruojančias agentūras gabenusiems paramos gavėjams trūko kantrybė. Verslininkai valstybinėms institucijoms pateikė šūsnį pasiūlymų, kaip pagreitinti ir liberalizuoti ES pinigų panaudojimą finansuojant verslo projektus.

Bręsta pokyčiai, kurie ateityje nulems darbuotojų ir darbdavių santykius. Dėl kai kurių siūlymų suaktyvinti darbo rinką darbuotojai nepatenkinti, tačiau situacija darbo rinkoje tokia, kad koziriai šiandien - ne samdinių rankose. Pramonės atstovai norėtų, kad kolektyvinėse sutartyse būtų suteikiama daugiau galimybių darbdavio ir darbuotojo bendram sutarimui dėl kai kurių Darbo kodekse nenumatytų nuostatų. Trišalė taryba taip pat ieško būdų, kaip suaktyvinti darbo rinką.

Nebeužtenka verslo gaivinti surašytomis abstrakčiomis nuostatomis - reikalingi konkretūs terminai ir sąlygos. Pramonės atstovai vieni kitus ragina imtis iniciatyvos, nuo kurios gali priklausyti ūkio būklė ateityje. Šalies verslo aplinkos gerinimas, kreditų rinkos gaivinimas, ES struktūrinės paramos gavimo supaprastinimas ir spartinimas, palankesnės sąlygos eksportui ir investicijoms į inovacijas - tai kelios nuostatos, kuriomis ketinama gaivinti šalies ekonomiką.

Prieš prasidedant nesankcionuotai protesto akcijai, skirtai atkreipti valdžios dėmesį į per vieną naktį priimtą mokesčių reformą, pramonininkai susėdo už stalų nagrinėti parengto antikrizinio šalies gelbėjimo plano. Kaip tik šiuo metu vykstančiame konsultaciniame posėdyje jie nagrinėja, ar Vyriausybės pasirinktos programos įgyvendinimo priemonės tinkamos ūkiui gaivinti.

Verslininkai teigia, kad įmonės nespės per trumpą laikotarpį iki sausio 1 d. prisitaikyti prie naujos mokesčių sistemos, be to, šiuo sunkmečiu tai pareikalaus papildomų lėšų. Grįžtame į Rytų Europą? Trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje verslo organizacijų atstovai piktinosi Vyriausybės skubėjimu ir perspėjo, kad sunkumų kamuojamam verslui tai gali būti našta, nuo kurios daug kas gali ir nebeatsitiesti.

Spalio 1 d. TS-LKD kandidatas į Marijampolės miesto atstovus LR Seime dr. Arvydas Vidžiūnas Sūduvos krašto verslininkus sukvietė į konferenciją tema: „Pasaulinė krizė: iššūkiai verslui ir valdžiai“. Gausiai susirinkusiems verslo atstovams aktualius pranešimus skaitė Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius dr.