Sumažėjus Amerikos skolinimosi reitingui ir krentant akcijų kursams, augant eurozonos skoloms, šalies finansų analitikai baiminasi galimos naujos recesijos, tačiau sako, kad Lietuva galimą naują ūkio nuosmukį pasitiks daug geriau pasirengusi nei 2008 metų krizę, praneša LTV naujienų laida „Šiandien“.
Nerimas pasaulio finansų rinkose kaupėsi pamažu. Eurozonos valstybių skolos krizė, daugelyje išsivysčiusių pasaulio šalių antrąjį metų ketvirtį sulėtėjęs bendrojo vidaus produkto augimas, kredito reitingo sumažinimas Jungtinėms Valstijoms ir po to sekęs akcijų rinkos nuosmukis beveik visų pasaulio šalių finansų rinkose stumia pasaulį į naują ekonomikos nuosmukį. Kaip pasaulio finansų krizė palies Lietuvą?
„Turbūt tikrai negalėsime dainuot dainos, kad „Lietuvoje ąžuolai žaliuos“. Taip tikrai nebus. Aš manau, kad skolinimosi išlaidos, skolinimosi kaštai turėtų kilti visuotinai, kadangi finansų rinkos bus nebepajėgios tokiomis sąlygomis kaip anksčiau pigiai kredituoti tiek ūkį, tiek kitas finansines įstaigas. Paprasčiausiai pakilus rizikos lygiui, kredito ištekliai automatiškai taps ir sunkiau prieinamesni, ir brangesni“, – teigia SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.
Analitikas pastebi, kad ūkio subjektai nebegali tikėtis didesnio eksporto augimo, kai prekybos rinkose dedasi tokie negeri dalykai.
„Visiškai neseniai gavome informaciją, kad Rusijos akcijų rinkos labai krenta, Rusijos rublis silpnėja. Vėlgi, Rusija yra kitoje pusėje, bet irgi labai svarbus Lietuvos prekybos partneris. Reiškia ir šitoje rinkos dalyje mūsų laukia nemalonios ir neguodžiančios žinios. Todėl galima būtų teigti, kad Lietuva tiek per realųjį ekonomikos sektorių, tiek per eksportą, tiek, deja, per finansinį sektorių patirs tam tikrų problemų“, – kalbėjo G. Nausėda.
Su atsinaujinančios recesijos grėsme sietinas ir vienas teigiamas dalykas – pasaulyje pinga nafta.
„Naftos ir kitų gamtinių išteklių kainos dabartiniu metu labai smarkiai nukrito dėl to, kad abejojama dėl tų žaliavų paklausos ateityje. Jeigu prasidės pasaulio ekonomikoj recesija, tai šių žaliavų reikės mažiau. Ir dėl to jau dabar jų kaina krenta. Kol kas tai nėra realios paklausos ar realios pasiūlos pasikeitimai, o labiau finansų rinkų dalyvių prognozės, spėliojimai ir spekuliavimai“, – aiškino „Swedbank“ Ekonominių tyrimų departamento vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Tačiau finansų analitikai pastebi, kad artėjantį ekonomikos nuosmukį Lietuva pasitiks daug geriau pasirengusi nei 2008 metų krizę.
„Tada buvo ir didžiulis einamosios sąskaitos deficitas, ir įmonių bei gyventojų skolos lygis buvo daug didesnis. Šiuo metu jie įsipareigojimus yra sumažinę, tad tikėtina, kad poveikis šalies ekonomikai būtų daug mažesnis. Gyventojai neturi tokio poreikio sumažinti vartojimo, kaip jie sumažino 2008 metais, nes šiuo metu tai, kiek šalies gyventojai vartoja, atspindi jų galimybes ir jų pajamas“, – sakė N. Mačiulis.
„Mes esam priklausomi nuo eksporto ir mums ne tas pats, kas vyksta pasaulyje. Ir dėl to mes turim tą situaciją stebėti ir laiku imtis priemonių. Vienas iš Estijos privalumų buvo tai, kad ji į lėtėjančią ekonomiką pradėjo reaguoti dar 2007 metų pabaigoje. O mes reagavome tik galvotrūkčiais 2008 metais po Seimo rinkimų. Akivaizdu, kad pasekmės dėl to yra nevienodos“, – teigė finansų ministrė Ingrida Šimonytė.
Konkrečiau, kaip į finansų rinkų nuosmukį ketina reaguoti Vyriausybė, ministrė nedetalizavo, tačiau finansų analitikai pataria tęsti tą taupymo politiką, kurią Vyriausybė vykdo jau dvejus metus.
„Dabar pagrindinis signalas Vyriausybei – likti šitame konsolidavimo kelyje ir prieš rinkimus nepradėti vėl nesaikingai didinti išlaidas. Išlaidų didinimui tikrai dar nėra pagrindo, nes šiuo metu dar yra pakankamai didelis biudžeto deficitas“, – sakė N. Mačiulis.
Beje, antradienį Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje akcijos pigo šeštą dieną iš eilės. Toks smukimas – vienas greičiausių pasaulyje. Baltijos šalių rinkos mažos, todėl prekyba jose pasižymi staigiais kainų pokyčiais. Lietuvos akcijų rinka vertinamam daugiau kaip 12 mlrd. litų.
Virginija MOTIEJŪNIENĖ
