DNB analitikai prognozuoja, kad realusis Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) 2013 metais augs 2,5 proc., Estijos ūkio augimas sieks 1 proc., o Latvijos – 4 procentus. Kitąmet pirmoji 2008-ųjų metų piką pasieks Lietuva, netrukus po jos – Estija, o Latvija ekonominio nuosmukio padarinius atkurs 2015 m. pabaigoje.
„Pagal apyvartos rodiklius visi pagrindiniai į eksportą orientuoti ūkio sektoriai – apdirbamoji pramonė, transportas ir didmeninė prekyba, jau pasiekė 2008-jų lygį, o visa Lietuvos ekonomika šį lygį pasieks kitų metų viduryje“, – teigė DNB banko vyresnioji analitikė Indrė Genytė-Pikčienė.
Į vidaus vartojimą orientuotos veiklos dar tik pradeda įgauti pagreitį. Pagrindinės to priežastys slypi vis dar sudėtingoje darbo rinkos situacijoje: gyventojų pajamos bei nedarbo lygis atsilieka nuo prieškrizinio dydžio.
Palanki Lietuvos makroekonominė konjunktūra greičiausiai leis Lietuvai 2015 metais tapti eurozonos nare. Lietuva su nemaža atsarga atitiks Mastrichto kriterijus dėl žemų ilgalaikių Vyriausybės vertybinių popierių palūkanų normų, santykinai neaukštos valdžios sektoriaus skolos. Sutrukdyti įvesti eurą gali dėl akcizų didinimo spartėsianti infliacija ir valdžios sektoriaus deficitas, kurio dydis balansuoja ant ribinio 3 proc. valdžios sektoriaus deficito ir BVP santykio dydžio.
DNB banko analitikai konstatuoja, kad jau šiemet pagrindiniam Lietuvos ekonomikos lokomotyvui pradeda trūkti garo – antrąjį pusmetį eksporto augimo tempas pastebimai lėtėja. Prognozuojamą kuklesnį eksporto augimo tempą lems ir toliau stagnuojančios pagrindinės eksporto rinkos. Europos Sąjungos (ES) ūkis dar tik rodo pirmuosius atsigavimo ženklus, o Rusijos, Baltarusijos, Šiaurės šalių ekonomikos apsukos lėtėja. Neigiamos įtakos eksporto rodikliams taip pat turės Rusijos protekcionistiniai veiksmai prieš Lietuvos maisto pramonę ir vežėjus bei aukšta praėjusių metų palyginamoji bazė dėl rekordinio 2012 m. grūdų derliaus eksporto.
„Kitąmet ES ūkis turėtų demonstruoti tvaresnį atsigavimą, tai teigiamai paveiks Lietuvos eksporto rodiklius“, – prognozavo analitikė.
Prastėjančius Lietuvos eksporto rodiklius iš dalies kompensuos atsigaunanti vidaus rinka – tai rodo šviesėjantys gyventojų ekonominiai lūkesčiai, geresni mažmeninės prekybos rodikliai ir kreditų rinkos atsigavimas.
Nuosaikus vidaus paklausos augimas neleis įsibėgėti vartojimo kainoms – prognozuojama, kad šiemet infliacija metų pabaigoje Lietuvoje sieks 0,7 proc., o 2014 metais padidės iki 2 proc. Kitąmet vartojimo kainų tendencijos priklausys nuo maisto žaliavų ir energijos kainų tarptautinėse rinkose bei planuojamų pokyčių mokesčių sistemoje.
„Kitų metų pavasarį didės akcizai etilo alkoholiui ir svaigiesiems gėrimams, tabako gaminiams. Be to, Lietuva nuo gegužės yra įsipareigojusi įvesti akcizą gamtinėms dujoms, kurios naudojamos kaip šildymui skirtas kuras. Tiesa, tiksli dujų kaina galutiniam vartotojui priklausys nuo šiuo metu vykstančių derybų su „Gazprom“ rezultatų – Lietuvai pavykus susiderėti mažesnę dujų kainą, galima tikėtis, kad galutinė dujų kaina Lietuvos vartotojams nedidės“, – sakė I. Genytė-Pikčienė.
Pasak I. Genytės-Pikčienės, Lietuvoje pastebimi tvari darbo užmokesčio augimo tendencija – DNB analitikų prognozėmis, šiemet vidutinis darbo užmokestis didės 5 proc., o 2014 metais turėtų augti 6 proc. Jie atkreipia dėmesį, kad darbo užmokesčio augimas jau pradėjo lenkti darbo našumo augimo tempą, o tai nėra efektyvu.
„Brangstanti darbo jėga, senstanti visuomenė, didelė emigracija mažina Lietuvos verslo potencialą, todėl įmonėms vertėtų koncentruotis į veiklos našumo didinimą, gamybinių pajėgumą atnaujinimą. Prognozuojame, kad kelerių metų perspektyvoje, atsigaunant eksporto rinkoms ir ūkio augimui, įmonės daugiau investuos į atsinaujinimą ir plėtrą“, – pabrėžė DNB analitikė.
