estija

Estijos saugumo tarnyba (ISS) antradienį įspėjo gavusi informacijos apie Rusijos specialiųjų tarnybų suaktyvėjusį verbavimą, siekiant paskatinti žmones niekinti istorinius paminklus šalyje. „Pastarosiomis dienomis gavome informacijos, kad socialiniuose tinkluose kreipiamasi į žmones ir raginama išniekinti paminklus, susijusius su Tanenbergo gynybos linijos mūšiu. Šie raginimai ir bandymai verbuoti pirmiausia vyksta socialiniuose tinkluose“, – sakoma ISS išplatintame pranešime.

Konkurencijos taryba leido Estijos kapitalo įmonei „MM Grupp“ įsigyti Lietuvos bendrovę „Delano“ ir  perimti jos kontrolę. Kaip antradienį pranešė Konkurencijos taryba, pranešimo apie ketinimą vykdyti koncentraciją sulaukta šių metų birželio 3 dieną.

Estijos teismas antradienį skyrė pusseptintų metų laisvės atėmimo bausmę šalyje gyvenančiam Rusijos piliečiui, kuris dirbo ir rinko informaciją Rusijos saugumo tarnybai FSB. Viru apygardos teismas paskelbė, kad Narvoje gyvenantis Rusijos pilietis Pavelas Kapustinas nuteistas realia pusseptintų metų laisvės atėmimo bausme. Jis pripažintas kaltu dėl žvalgybinės veiklos prieš Estiją ir jos rėmimo, melagingos informacijos teikimo administracinei institucijai bei tarptautinių sankcijų pažeidimo.

Švedijos finansų grupės „Swedbank“ Estijos padalinys pranešė šių metų pirmąjį pusmetį uždirbęs 128 mln. eurų grynojo pelno – 54 mln. eurų mažiau nei tuo pat laikotarpiu pernai. Bendros pajamos dėl mažesnių palūkanų pajamų smuko 48 mln. eurų, o grynosios palūkanų pajamos dėl mažesnių rinkos palūkanų normų ir skolinimo maržų sumažėjo 56 mln. eurų. Išlaidos padidėjo 16 mln. eurų, pranešė bankas. Skolinimo fiziniams asmenims apimtys paaugo 4 proc., o verslui – 6 procentais.

Preliminariais vertinimais, kai dėl pažeidimo neveikė Estijos ir Suomijos povandeninė elektros jungtis „EstLink 2“, vartotojai Baltijos valstybėse už elektrą permokėjo 200-300 mln. eurų, socialiniame tinkle „LinkedIn“ paskelbė energetikos bendrovės „EPSO-G“ plėtros ir inovacijų vadovas Paulius Butkus.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) su Latvijos, Estijos ir Lenkijos energetikos reguliuotojais pasirašė susitarimą dėl Baltijos šalių sinchronizacijos infrastruktūros apsaugos kaštų pasidalijimo. Susitarimo vertė ‒ 382 mln. eurų, iš kurių 81,7 mln. eurų skirti Lietuvos energetikos infrastruktūros objektams. Tarybos teigimu, susitarimu bus siekiama, kad sinchronizacijai skirta kritinė infrastruktūra būtų tinkamai apsaugota.

ES užsienio politikos vadovė Kaja Kallas pirmadienį pasveikino JAV prezidento Donaldo Trumpo griežtesnę poziciją Rusijos atžvilgiu, tačiau sakė, kad 50 dienų ultimatumas Maskvai nubausti yra „labai ilgas“. „Labai pozityvu, kad prezidentas Trumpas užima griežtą poziciją Rusijos atžvilgiu, – žurnalistams sakė K. Kallas. – Kita vertus, 50 dienų yra labai ilgas laikas, kai matome, kad jie kasdien žudo nekaltus civilius gyventojus.

Kalinių skaičiui greitai augant, Švedija rengiasi nuomotis kameras Estijos kalėjimuose. Ekspertai teigia, kad Švedija tolsta nuo nusikaltėlių reabilitavimo politikos ir artėja link masinio kalinimo, panašiai kaip JAV, praneša „The Guardian“. Švedijos centro dešinės vyriausybė susiduria su sunkumais kovoje prieš gaujas, o kalėjimai perspėja apie gresiantį perpildymą. Todėl svetur esančios kalinimo vietos būtų tik viena iš daugelio priemonių transformuojant Švedijos teisingumo sistemą.

Estija gali vetuoti 18-ąjį ES sankcijų paketą, jei nebus sumažinta Rusijos naftos kainų riba, teigia užsienio reikalų ministras, rašoma „Kyiv Independent“. „Mūsų pozicija yra labai aiški – naftos kainų ribos sumažinimas turi būti įtrauktas į šį paketą. Šiuo klausimu laikomės tvirtos pozicijos“, – sakė Estijos užsienio reikalų ministras Margus Tsahkna. ES dirbo prie sankcijų paketo, tačiau jo priimti nepavyko dėl Slovakijos pasipriešinimo.

Didžiausia Baltijos šalyse keltų operatorė – Estijos „Tallink Grupp“ pranešė per antrąjį šių metų ketvirtį aptarnavusi apytikriai 1,488 mln. keleivių – 2,5 proc. daugiau nei tuo pat metu pernai. Balandį-birželį pergabenta kiek daugiau nei 67 tūkst. vienetų krovinių, 212,8 tūkst. lengvųjų automobilių – atitinkamai 22,8 proc. mažiau ir 1,4 proc. daugiau nei prieš metus. Kaip BNS jau skelbė, per pirmąjį šių metų „Tallink“ paslaugomis pasinaudojo 970,4 tūkst. keleivių – 12 proc.

Estijos vyriausybė ketvirtadienį patvirtino, kad nuo 2026 metų rugsėjo pamokos mokiniams prasidės nuo 9 val. ryto.  Šie pakeitimai yra ketvirtadienį Estijos vyriausybės patvirtinto reglamento, kuriuo atnaujinamos nuostatos, susijusios su mokinių sveikatos ir gerovės apsauga, dalis. Švietimo ir mokslo ministrė Kristina Kallas pažymėjo, kad šiais pokyčiais siekiama modernizuoti taisykles, susijusias su mokslo dienos pradžia, mokinių maitinimu mokyklose ir fiziniu aktyvumu.

Estijos valstybė šiuo metu neketina pirkti Latvijos aviakompanijos „Air Baltic“ akcijų, tačiau neatmetė galimybės, kad tai galėtų padaryti vėliau, per vyriausybės spaudos konferenciją ketvirtadienį pareiškė infrastruktūros ministras Kuldaras Leisas. Pasak jo, Latvijos valstybė pateikė Estijai siūlymą įsigyti akcijų paketą tokiomis pačiomis sąlygomis kaip Lietuvai ir Vokietijos aviakompanijai „Lufthansa“ – iki 10 proc. akcijų 14 mln. eurų verte.

Estijoje nuo liepos 1-ąją pakilo pridėtinės vertės mokesčio (PVM), kai kurių akcizų tarifai. PVM tarifas padidėjo nuo 22 proc. iki 24 procentų. Iš pradžių planuota, kad šis padidinimas bus laikinas ir galios iki 2028-ųjų, tačiau vyriausybė nusprendė jį padaryti nuolatiniu. Akcizo tarifai benzinui, įskaitant aviacinį, padidėjo 5 procentais. Paskaičiuota, kad dėl to ir dėl PVM padidėjimo litras benzino galutiniam vartotojui pabrangs 6,3 cento.

Gynybos ministras Hanno Pevkuras pareiškė, kad Estija yra pasirengusi savo teritorijoje priimti sąjungininkų lėktuvus, galinčius nešti branduolinius ginklus, penktadienį pranešė estų dienraštis „Postimees“. Šis ministro komentaras nuskambėjo po to, kai anksčiau šią savaitę vykusiame NATO viršūnių susitikime Hagoje Jungtinė Karalystė (JK) paskelbė įsigysianti JAV gamybos reaktyvinių lėktuvų eskadrilę, galinčią gabenti branduolines bombas.

Estijos nacionalinė elektros ir gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorė „Elering“ per trejus metus iš „Hitachi Energy Estonia“ įsigis  aukštos įtampos mobiliąsias pastotes. Pasak „Elering“ pranešimo, pastočių tiekimo sutarties kaina siekia 9,1 mln. eurų, šios sąnaudos bus padengtos elektros perdavimo paslaugų tarifo įplaukomis.

Sekmadienio rytą Rusijos nepaprastųjų situacijų ministerijos transporto lėktuvas „Iljušin Il-76“ be leidimo buvo įskridęs į Estijos oro erdvę ties Suomijos įlankoje esančia Vaindlo sala ir joje išbuvo beveik keturias minutes, trečiadienį pranešė estų pareigūnai. Orlaivis buvo pateikęs skrydžio planą, o jo atsakiklis buvo įjungtas. Tačiau pažeidimo metu orlaivis nepalaikė radijo ryšio su Estijos skrydžių valdymo tarnyba. Po pažeidimo orlaivis toliau nuskrido į Rusijos oro erdvę.

Estijos valdžia pradėjo statyti pirmąjį Baltijos apsaugos zonos – gynybinės linijos prie sienos su Rusija – ruožą, skelbia ERR. Planuojama pastatyti iki 28 bunkerių ir 10 sandėlių. Kai kuriose vietovėse šiuo metu kasami prieštankiniai grioviai.

Talino Harju apygardos teismas pripažino rusų kilmės Estijos žurnalistę Svetlaną Burcevą kalta dėl tarptautinių sankcijų pažeidimo ir valstybės išdavystės, ir skyrė jai šešerių metų laisvės atėmimo bausmę. S. Burcevos bausmė pradėta skaičiuoti nuo vasario 28-osios, kai ji buvo sulaikyta. Teismas atmetė gynėjo prašymą atlyginti dėl baudžiamojo proceso patirtą žalą.

Estijos dronų technologijų įmonė „Meridein Grupp“, Latvijoje įsikūrusios „Baltic Drone Group“ pagrindinė įmonė, Baltijos šalyse statys dronų gamybos gamyklą, kurios pajėgumas sieks iki 2000 dronų per dieną, pranešė bendrovė. Gamyklos vieta saugumo sumetimais neskelbiama, tačiau pirmieji dronai galėtų būti pagaminti 2026 m. pirmoje pusėje.  Naujajame objekte bus gaminami FPV smogiamieji dronai, sprogmenis numetantys dronai ir ISR žvalgybiniai dronai.

Estijos parlamentas trečiadienį priėmė įstatymą dėl pasitraukimo iš priešpėstines minas draudžiančios Otavos konvencijos. Iš viso už pasitraukimą iš sutarties balsavo 81 parlamentaras.  Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad nuo tada, kai Estija daugiau nei prieš 20 metų ratifikavo Otavos konvenciją, saugumo aplinka Europoje ir Baltijos jūros regione labai pablogėjo, o karinė grėsmė NATO valstybėms narėms padidėjo.

Estija balandžio mėnesį pagamino 629 gigavatvalandės (GWh) elektros energijos – 42 proc. daugiau nei prieš metus, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Per mėnesį (balandį, palyginti su kovu) gamyba mažėjo 4,1 procento. Estijos elektros eksportas per mėnesį išaugo 1,5 karto, per metus – 2,6 karto iki 168 GWh. Importas sumenko atitinkamai 11 proc. ir menko 27,6 proc. iki 267 GWh.

Gegužę prasidėję Estiją ir Suomiją jungiančio elektros kabelio „Estlink 2“ remonto darbai vyksta sparčiau nei planuota ir dabar numatoma, kad jungtis bus atkurta ne iki liepos vidurio, kaip buvo planuota anksčiau, o iki birželio 25-osios, penktadienį pranešė Estijos perdavimo sistemos operatorė „Elering“. „Estlink“ operacijų vadovas Reigo Haugas sakė, kad praėjusių metų gruodžio 25-ąją laivo inkaro pažeista povandeninio kabelio atkarpa jau sėkmingai išpjauta ir liko sujungti maždaug kilometro i...

Estija nusprendė nutraukti derybas su Rusija ir nebeplanuoja įrengti navigacinių plūdurų, žyminčių kontrolės liniją Narvos upėje. Pareigūnų teigimu, nepaisant pastangų susitarti su Rusija dėl plūdurų vietos, diplomatinis bendravimas nebuvo sėkmingas. 2024-ųjų gegužės 23 dieną Rusijos pasienio tarnyba iš Estijos vandenų Narvos upėje pašalino 25 pasienio plūdurus, kuriuos Estija buvo įrengusi siekdama supaprastinti laivybą.

JAV Valstybės departamentas pritarė sandoriui parduoti Estijai raketų sistemoms „Javelin“ už 296 mln. dolerių (261,7 mln. eurų), pranešė Pentagono agentūra, atsakinga už karinės technikos ir ginklų tiekimą užsieniui pagal tarpvalstybinius kontraktus. Estijai turi būti parduota 800 prieštankinių raketų FGM-148F, 84 valdymo blokai. Kontraktas taip pat apima atsargines dalis ir papildomą įrangą, apmokymo ir aptarnavimo paslaugas.

Kol Lietuvoje daugiausia pliaupia lietus, Estijoje – kruša. Pranešama, kad kai kuriose Lietuvos dalyse taip pat iškrito smulki kruša, tačiau Estijoje „prisnigo“ kaip reikiant. „Šiandien pas mus Lietuvoje tik vietomis pasitaikė smulkios krušos, na, o pietryčių Estijoje „prisnigo“ kaip reikiant (krito 2-2,5 cm diametro ledėkai). Ant žemės susidarė storas krušos ledėkų sluoksnis, o dėl vėsaus aplinkinio oro (kurį atšaldė ledukai) susiformavo rūkas.

Kevinas Kadakas, išgarsėjęs Estijos realybės šou „Bernvakaris“, ketvirtadienio vakarą rastas negyvas savo namuose. Jam buvo vos 28 metai, rašo portalas “Kroonika”. Kevinas gyveno daugiabutyje Suigu kaime, Tori savivaldybėje, Pärnu apskrityje. Vienas vietos gyventojas pasakojo, kad Kevinas kelias dienas nebuvo matytas nei kaime, nei savo bute. Kai kurie žmonės sunerimo, nes buto durys buvo užrakintos.

Pastarųjų metų duomenys rodo, kad Vilnius ne tik tapo turtingiausiu ir sparčiausiai augančiu Baltijos šalių miestu, bet ir pirmasis iš Baltijos šalių sostinių pasivijo bei viršijo Europos sąjungos (ES) vidutinį Bendrojo vidaus produkto (BVP) lygį. Tokį sostinės proveržį pastebėjo ekonomistas Žygimantas Mauricas, kuris nurodė, kad Vilniaus BVP vienam gyventojui 2024 metais buvo 9 proc. didesnis nei Taline, 36 proc. didesnis nei Rygoje ir 5 proc.

Lietuvos ambasadorius NATO Darius Jauniškis sako, kad incidentas Estijoje su Rusijos šešėlinio laivyno tanklaiviu turėtų atrišti rankas ryžtingesniems sąjungininkų veiksmams. Anot jo, praėjusią savaitę Rusijos naikintuvui atskridus palydėti minimo tanklaivio „Jaguar“, Maskva taip pripažino šešėlinio laivyno, padedančio jai apeiti ekonomines sankcijas, egzistavimą. „Rusija šituo aktu pripažino, kad šešėlinis laivynas egzistuoja ir jiems rūpi.

Rusijos valdžios institucijos sekmadienį sulaikė Graikijos naftos tanklaivį, kuris išplaukė iš vieno Estijos uosto ir judėjo iš anksto sutartu maršrutu Rusijos teritoriniuose vandenyse. Šis incidentas įvyko praėjus kelioms dienoms po to, kai Estija bandė sustabdyti Rusijos „šešėlinio laivyno“ laivą, praneša estų nacionalinis transliuotojas ERR.

Lenkija ketvirtadienį sakė, kad po šios savaitės incidento prie Estijos NATO sustiprins savo pajėgas Baltijos jūroje. Lenkijos Generalinio štabo viršininkas generolas Wieslawas Kukula, ketvirtadienį Briuselyje dalyvavęs Europos Sąjungos (ES) karinio komiteto (ESKK) posėdyje, teigė, jog NATO Baltijos jūroje dislokuos dar daugiau pajėgų, kad imtųsi veiksmų prieš laivus, kurie atsisako būti patikrinami arba atrodo įtartini.

Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys penktadienį išvyksta į Estiją, kur su kitais Baltijos jūros valstybių tarybos (BJVT) užsienio reikalų ministrais pasirašys susitarimo memorandumą dėl kritinės povandeninės infrastruktūros Baltijos jūroje apsaugos.

Pastarosiomis dienomis Estijoje vykę incidentai gali būti laikomi informacine operacija, teigia krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė. Todėl, pasak jos, sąjungininkai tarsis dėl galimo atsako į tokius Rusijos karinius veiksmus. „Incidentas yra panašus į informacinę operaciją, siekiant tiesiog patraukti dėmesį. Toks naikintuvo pasirodymas ir labai staigus išplatinimas medžiagos apie tai kelia klausimų“, – Eltai sakė ministrė.

Incidentas Baltijos jūroje – Estijos karinės pajėgos bandė sulaikyti „šešėlinį“ Rusijos tanklaivį „Jaguar“. Estai pakėlė orlaivius, pasiuntė jūrų pajėgų laivą, bet tanklaivis estų reikalavimus sustoti ignoravo. Maža to, jo palydai danguje pasirodė ir rusų naikintuvas, jis net įskrido į Estijos oro erdvę. Lietuvos politikai kalba apie kylančią eskalacijos ir karinio susidūrimo tikimybę, tačiau kartu ir pripažįsta – NATO aljansas bijo erzinti rusus ir duoti tinkamą atsaką.

Incidentas Baltijos jūroje – Estijos karinės pajėgos bandė sulaikyti šešėlinį Rusijos tanklaivį „Jaguar“. Estai pakėlė orlaivius, pasiuntė jūrų pajėgų laivą, bet tanklaivis estų reikalavimus sustoti ignoravo. Maža to, jo palydai danguje pasirodė ir rusų naikintuvas, jis net įskrido į Estijos oro erdvę. Po incidento Lietuvos politikai kalba apie kylančią eskalacijos ir karinio susidūrimo tikimybę, tačiau kartu ir pripažįsta – NATO aljansas bijo erzinti rusus ir duoti tinkamą atsaką.

Estų užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna NATO diplomatijos vadovų susitikime Antalijoje pareiškė, kad šią savaitę įvykęs incidentas, kai Rusijos naikintuvas kirto Estijos oro erdvę, siekdamas apsaugoti šešėlinio laivyno tanklaivį, yra tikras rimtos grėsmės, kurią Rusija kelia visai NATO, pavyzdys.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad šią savaitę fiksuoti du incidentai Estijoje, tarp kurių – ir nesėkmingas bandymas sulaikyti laivą, rodo tiesioginį ryšį tarp Kremliaus ir vadinamojo šešėlinio laivyno. „Incidentas yra iš tiesų rimtas, nes dar kartą mums primena, kad „šešėlinis laivynas“ yra tikrai aktyvus Baltijos jūroje“, – ketvirtadienį sakė Turkijoje viešintis Lietuvos diplomatijos vadovas.

Estijai pranešus, jog antradienį bandant sustabdyti, kaip manoma, Rusijos šešėlinio laivyno tanklaivį šalies oro erdvę pažeidė Rusijos karinis lėktuvas, premjeras Gintautas Paluckas sako, jog Lietuva apie įvykį buvo informuota trečiadienio rytą. Pasak Vyriausybės vadovo, tokie incidentai rodo, kad eskalacijos tikimybė Baltijos jūroje – didėja. „Apie incidentą yra žinoma, vakar ryte ta informacija buvo gauta. Taip, Baltijos jūroje tokių incidentų atvejų ir eskalacijos tikimybė didėja.

Estijos karinės pajėgos bandė sustabdyti tanklaivį „Jaguar“, priklausantį Rusijos šešėlinei laivynui. Laivas nepakluso įsakymams ir paliko Estijos ekonominę zoną. Operacijoje dalyvavo Estijos gynybos pajėgų laivai, sraigtasparniai ir lėktuvai. Rusija savo ruožtu pasiuntė naikintuvą Su-30, praneša Lenkijos portalas Defence24.pl. Portalas praneša, kad internete pasirodė vaizdo įrašas, nufilmuotas tanklaivio, plaukiančio su Gabono vėliava, denyje.

Estijos kariuomenė trečiadienį pranešė, kad Rusijos karinis lėktuvas pažeidė šalies oro erdvę. Naikintuvas „Suchoj Su-35“ antradienio vakarą be leidimo įskrido į Estijos oro erdvę virš Baltijos jūros, netoli Jumindos pusiasalio Estijos šiaurėje, ir ten išbuvo trumpą laiką, nurodė estų kariuomenė. Užsienio reikalų ministerija Taline išsikvietė Rusijos ambasados reikalų patikėtinį ir įteikė jam diplomatinę notą.

Estijos užsienio reikalų ministerija trečiadienį iškvietė Rusijos reikalų patikėtinį, kad pareikštų protestą ir įteiktų diplomatinę notą dėl išvakarėse įvykusio oro erdvės pažeidimo. Antradienio vakarą Rusijos karinių oro pajėgų naikintuvas „Suchoj Su-35“ be leidimo įskrido į Estijos oro erdvę Jumindos pusiasalio rajone Estijos šiaurinėje pakrantėje ir Estijos oro erdvėje išbuvo mažiau nei minutę.

Rusija penktadienį surengė Pergalės dienos koncertą, nukreiptą į Estijos pasienio miestą Narvą, kuriame gyvena didelė rusakalbių bendruomenė. Minint Antrojo pasaulinio karo pabaigos 80-metį, Kremlius naudoja minėjimus, kad pakurstytų patriotizmą namuose ir parodytų savo jėgą užsienyje, kai jos pajėgos kariauja Ukrainoje. Jubiliejaus proga Rusija surengė patriotinius koncertus scenoje, esančioje priešais Narvą – miestą, kuriame gyvena 56 000 žmonių ir 96 proc. jų yra rusakalbiai.

Narvos muziejus ant Hermano pilies prie Estijos ir Rusijos sienos pakabino plakatą su dvigubu Kremliaus šeimininkų Vladimiro Putino ir nacistinės Vokietijos lyderio Adolfo Hitlerio portretu.

Estų užsienio reikalų ministerija trečiadienį pranešė, kad Estijos oro erdve negalima naudotis keliaujant į Maskvą ir iš jos, vykstant į gegužės 9-osios Pergalės dienos paradą. „Apie Estijos oro erdvės naudojimą skrydžiui į Maskvą gegužės 9-osios parado metu negali būti nė kalbos, ir Estija neketina jokiu būdu remti šio renginio“, – pareiškė Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna.

Estijoje pirmadienį prasidėjo daugiau nei dvi savaites truksiančios didelio masto tarptautinės karinės pratybos „Siil“, kuriose dalyvaus apie 16 tūkst. karių.  Estijos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas nurodė, kad pratybų metu daugiausia dėmesio bus skiriama pagrindinių šalies ir regioninių gynybos planų užduočių įgyvendinimo tobulinimui, bendradarbiaujant su sąjungininkais.

Estijos ministras pirmininkas Kristenas Michalas pareiškė, kad šalis yra pasirengusi prisidėti prie Jungtinės Karalystės (JK) ir Prancūzijos vadovaujamos „Norinčiųjų koalicijos“ pajėgų, kuriomis būtų siekiama suteikti saugumo garantijas Ukrainai. Premjeras teigė, kad pasirengimo planavimas jau vyksta, o Estija yra pasiruošusi skirti iki kuopos dydžio sausumos pajėgų kovinį vienetą, taip pat instruktorius ir štabo karininkus.

JAV administracija galbūt nori skirti mažiau dėmesio Europos apsaugai, tačiau karinis buvimas yra pernelyg vertingas siekiant užtikrinti NATO flango saugumą ir pademonstruoti įtaką, kad ji visiškai pasitrauktų, pareiškė Estijos gynybos ministras.

Mažmeninė prekyba Estijoje praėjusį mėnesį, palyginti su pernai kovu, palyginamosiomis kainomis padidėjo 2 proc., antradienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Augimas užfiksuotas ketvirtą mėnesį iš eilės, po prieš tai 27 mėnesius trukusio nuosmukio laikotarpio. Prekyba maisto produktais kovą per metus sunyko 7 proc., tuo tarpu ne maisto prekėmis, neskaitant degalų – padidėjo 5 proc., o degalais – išaugo 15 procentų.

Estijos policijos ir sienos apsaugos valdyba pranešė, kad Narvos sienos perėjimo punktas trečiadienį bus uždarytas kelioms dienoms. Nuo balandžio 28-osios iki gegužės 2-osios Virumos regione vyks krizės pratybos KILP ir „Miljon Miksi“, rašoma valdybos interneto svetainėje. Pratybų metu bus uždarytas Narvos sienos perėjimo punktas ir tarnybos biurai Rakverėje, Jehvyje ir Narvoje. Narvos sienos perėja bus uždaryta nuo balandžio 30-osios iki gegužės 2-osios.

Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova pagrasino Estijai ir pasiūlė jai pasidaryti išvadas iš karo Ukrainoje, rašo UNIAN. Estija gegužės 5–23 d. vykdys pratybas. M. Zacharova pareiškė, kad Estija turėtų „pažvelgti į Ukrainą ir padaryti išvadas“. „Ji naudojama perspektyviems tikslams. Tokio kritiško mąstymo praradimo rezultatas visada liūdnas“, – komentavo ji. M. Zacharova yra Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai nuo 2015 metų.