Ekonomistė pastebėjo, kad šių metų gale nedarbo vidurkis šalyje jau bus mažesnis už ES vidurkį. Priduriama, kad iš dalies tai lems augantis nedarbas Pietų Europoje, kur bedarbių daugiau nei 20 proc.
J. Rojaka pastebėjo, kad nors Europos centrinis bankas sumažino bazinę palūkanų normą, ne visos šalys skolinsis pigiau.
„Skolos įkainiai mažėja stabilioms ekonomikos, kaip Vokietija, tačiau periferinės euro zonos šalys ir toliau skolinsi brangiai, o tai neleis regiono ekonomikai augti greičiau“, – dėstė J. Rojaka.
Krizė – palankus laikas eurui
Apie 70 proc. visų Lietuvos paskolų paimta eurais. „Toks aukštas finansinių įsipareigojimų keikis užsienio valiuta rodo, kad Lietuva yra „susižadėjusi“ su euru“, – sakė J. Rojaka.
Ekonomistė pridūrė, kad euro įvedimo baimintis nereiktų, mat ne visose šalyse įsivedus eurą išaugo infliacija. Tiesa, pasak jos, išauga ne faktinė infliacija, o kainų augimo lūkesčiai.
„Slovėnijos atveju, infliacija buvo ko ne dvigubai mažesnė nei tikėtasi“, – sakė J. Rojaka. Tuo tarpu prognozuojant situaciją Lietuvoje pastebėta, kad euro zonos stagnacija sudaro palankias aplinkybes Lietuvai įsivesti vieningą Europos valiutą. „Lietuvoje infliacija svyruoja daug, tačiau situacija Europoje koreguoja situaciją pas mus“, – pridūrė ekonomistė.
Priduriama, kad daug aplinkybių priklausys nuo valdžios veiksmų. J. Rojaka pastebėjo, kad reiktų išlaikyti nedidelį biudžeto deficitą bei imtis papildomų priemonių, kaip PVM mažinimas, remiantis Latvijos pavyzdžiu.
DNB banko analitikai prognozuoja, kad 2015 metais Lietuvai susiklostys palankios makroekonominės sąlygos atitikti euro įvedimui būtinus Mastrichto kriterijus.
Investicijų augimo neprognozuoja
Skirtingai nei pramoninkai, J. Rojaka išreiškė skepticizmą dėl prognozuojamo užsienio investicijų kiekio. „Negalime drąsiai sakyti, kad stebėsime ženklų augimą. Pavyzdžiui Estijoje nepadidėjo kapitalo įplaukų iš užsienio“, – sakė ekonomistė.
2014 metais Lietuva galėtų refinansuoti valstybės skolą vidaus rinkos resursai, o 2015 reiktų papildomų lėšų iš užsienio rinkų.
„Per artimiausius du metus Lietuvos skola galėtų augti iki 50 proc. nuo BVP, kas iš esmės yra nedidelis rodiklis“, – sakė DNB vyriausioji ekonomistė.
J. Rojaka sieja skolos augimą su stambiai investiciniai projektais, kurių nauda, anot ekonomistės, abejotina.