jekaterina rojaka

Lietuvos bankas prognozuoja, kad Europos centrinis bankas palūkanų normas didins dar bent du kartus ir skaičiuoja, kiek kas mėnesį dėl to neteks būsto paskolas turinčios lietuvių šeimos. Daugumai gyventojų būsto paskolos brangs nuo 100 iki 150 eurų. Dėl to šalies bankų pelnas šiemet augs 2–3 kartus. Lietuvos banko vadovas sako, kad palūkanų kilimas sustos tik infliacijai Eurozonoje nukritus iki dviejų procentų. To tikimasi iki 2025 metų.

Lietuviai vis labiau klimpsta į skolas. Pernai vasarą trečdaliu padaugėjo žmonių, gavusių vartojimo paskolų, ir jomis susidomėjusių žmonių. Po kelių mėnesių paaiškėjo: grąžinti to, ką pasiskolino, žmonės nebeišgali, o kai kurie patenka po antstolių padidinamuoju stiklu. Antstoliai skaičiuoja, kad skolų pernai grąžino kone trečdaliu daugiau. Buities ir elektronikos parduotuvėje Vilniuje besilankanti Edita sako, kad prekėms nesiskolina. Jai pritaria ir vilnietė Glorija.

Grąžinti skolas vėluoja daugiau nei 200 tūkstančių lietuvių, nuo rudens skaičius paaugo net dešimtadaliu. Dalį tautiečių skolininkais pavertė aukštos energetikos kainos, tačiau daug žmonių nevengia greitųjų kreditų. Kredito biuro „Creditinfo Lietuva“ vadovė, ekonomistė Jekaterina Rojaka sako, kad žmonės nevengia pirkti ateities sąskaita, neįvertindami galimų rizikų.

Savaitgalį įsigalios europinis rusiško dyzelino embargas, o vairuotojai dyzelino litrą jau priversti pirkti kone 20 centų brangiau už benzino. Ekonomistai prognozuoja tolesnį naftos ir degalų brangimą ir sunkius metus ne tik vairuotojams, bet ir visai šaliai. Pernai Lietuvos ekonomika dar sugebėjo augti, tačiau dabar nuotaikos ne tokios optimistiškos. Šiemet ekonomiką smukdys augančios paskolų palūkanos, tad metai ir vėl bus sunkūs.

Karvių augintojai ir melžėjai grasina išpjauti melžiamas karves, mat jų esą laikyti neapsimoka sumažėjus pieno supirkimo kainoms. Europoje pienas taip pat jau pinga. Lietuvos pirkėjai parduotuvių lentynose to nemato ir piktinasi išbrangusiais pieno produktais. Visgi pieno kainos jau nustojo kilti, o prie sienos remiami prekybininkai pripažįsta – jau teks piginti ir jo produktus. „Nieko nėra, nei papildų, nieko, tik šienas.

Lietuvoje daugėja bankrotų, per metus jų skaičius šoktelėjo daugiau nei trečdaliu. Tačiau ekonomistai skuba gesinti aistras: esą vyksta natūrali įmonių kaita, o bankrutuojančių įmonių skaičius šalyje vis dar pakankamai žemas. Pinigų trūksta ne tik daliai verslininkų, bet ir gyventojams, kurie beveik dvigubai dažniau gręžiasi į vartojimo kreditus, paskolas su didelėmis palūkanomis. Kovo 5 dieną Joniškyje įsikūręs „Virtienių restoranėlis“ minės 2 metų gimtadienį.

Naujus informacinių ir ryšių technologijų sprendimus vykdančias Lietuvos įmones Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) kviečia dalyvauti „Norway Grants“ programoje ir gauti iki 1 mln. eurų siekiančią investiciją. „COVID-19 pandemija yra ne tik didžiulis iššūkis, bet ir unikali galimybė verslui plėtoti ir siūlyti rinkai savo skaitmenines paslaugas ir produktus.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija siūlys Vyriausybei kreiptis į Europos Komisiją (EK) techninės pagalbos dėl Valstybinio plėtros banko steigimo.  Tokį specialios darbo grupės sprendimą penktadienį pristatė grupės vadovė, ekonomikos ir inovacijų viceministrė Jekaterina Rojaka.  „Darbo grupė išanalizavo esamą situaciją dėl finansavimo rinkų prieinamumo ir buvo konstatuota, kad smulkusis, vidutinis verslas šiandien patiria sunkumų prieinant finansavimą.

Lietuva nebuvo pasiruošusi tokio pobūdžio krizei, kurią sukėlė dėl koronaviruso paskelbtas karantinas, pripažįsta ekonomikos ir inovacijų viceministrė Jekaterina Rojaka. Apie tai ji kalbėjo Pandemijos ekonomikos grupės (PEG) antradienį surengtoje konferencijoje.

Praėjo beveik du metai, kuomet į Lietuvą žengė naujas žaidėjas prekybos rinkoje – „Lidl“. Ne paslaptis, kad daugelis tikėjosi, jog šis tinklas pasižymės mažesnėmis kainomis bei privers ir kitus prekybos tinklus pasitempti. Tačiau, ar iš tiesų kas pasikeitė per tuos du metus? Pirmiausia atkreiptas dėmesys, kad net trijų didžiųjų prekybos tinklų grynasis pelnas sumažėjo. Kaip rašė naujienų agentūra BNS „Maximos LT“ grynasis pelnas pernai sumažėjo 20 proc. iki 54,1 mln.

Nuomonių dėl vaiko pinigų yra įvairiausių. Vieni teigia, kad ankstesnė sistema buvo daug naudingesnė tėvams, kiti – įžvelgia didžiulį potencialą didinant vaiko pinigus. Tiesa, sutinkama su tuo, kad 30 eurų yra nepakankamas dydis. Ypač žvilgtelėjus į kitų šalių pavyzdžius. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija savo ruožtu žada didinti ne tik vaiko pinigus, bet ir atsižvelgti į papildomas išmokas nepasiturinčioms šeimoms.

Sparčiai augant Lietuvos ekonomikai, valdantieji žarstosi idėjomis dalinti įvairaus plauko paramas. Socdarbiečiai siūlo remti šeimų būsto paskolas, priklausomai nuo vaikų skaičiaus, tačiau tiek ekonomistai, tiek patys tėvai idėją vertina skeptiškai ir baiminasi, kad ji atneš kur kas daugiau žalos nei naudos. Grupė Lietuvos socialdemokratų darbo frakcijos narių Seime įregistravo pataisą, siūlančią remti pirmąjį būstą perkančias šeimas ir didmiesčiuose, priklausomai nuo turimų vaikų skaičiaus.

 Ekonomistė Jekaterina Rojaka palieka vieną didžiausių šalyje bankų „Luminor“. „Artimiausius kelis mėnesius intensyviai atidavinėsiu duoklę akademiniam pasauliui, o vėliau pradėsiu žvalgytis naujų iššūkių“, – savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje rašė J. Rojaka. Anot jos, paskutinė darbo diena „Luminor“ buvo trečiadienis. Prieš susijungiant „Nordea“ ir DNB bankams į „Luminor“, J. Rojaka buvo DNB vyriausioji ekonomistė.

Lietuviai mėgsta lyginti skirtingose šalyse pamatytas maisto produktų ir kitų prekių kainas. Nors ekonomistai tvirtina, kad to nereikėtų daryti, kadangi yra visas sąrašas veiksnių, lemiančių tokius skirtumus. Anaiptol, portalo tv3.lt žurnalistai apsilankė Latvijos, Lenkijos ir Vokietijos prekybos centruose, kur užfiksavo konkrečių prekių kainas. Jas galėsite pamatyti ir palyginti galerijose. Ekonomistai taip pat atskleidė, kodėl net tos pačios tarptautinės prekės kainuoja skirtingai.

Technologijoms braunantis į vis daugiau sričių, darbdaviams tenka pergalvoti, kiek gi turėtų trukti darbo diena. Štai vokiečiai svarsto, kad 8 valandų darbo dienos nebereikia. Tačiau, ką reikštų Lietuvoje trumpesnis darbo laikas? Portalas dw.com rašė, kad vokiečiai darbdaviai nebenori 8 valandų darbo dienos. Tačiau tai nereiškia, kad darbo laikas trumpėtų. Jie siūlo palikti 48 darbo valandas per savaitę, o kiek per dieną tektų išdirbti darbuotojui būtų nustatoma bendru susitarimu.

Statistika patvirtina, kad atlyginimai šalyje auga ir daugeliui. Tačiau augant atlyginimams kyla ir kainos, o kartu ir vis opesne problema tampa darbo našumas. Naujausiais Lietuvos statistikos departamento duomenimis, per metus bruto darbo užmokestis šalyje išaugo 8,7 proc.

Jau šiais metais buvo fiksuojama svyruojanti, iki 1 proc. infliacija. Tačiau ekonomistai skaičiuoja, kad kitais metais kainos kils dar labiau. Pigs nebent tos paslaugos, kuriomis ir taip nesinaudojame itin dažnai. Paskutiniais Lietuvos banko duomenis, vidutinė metinė infliacija yra 0,6 proc.

Kai kalbos apie tai, kad „prie lito viskas buvo pigiau ir geriau“ aprimo, tv3.lt skaičiuoja, kam 2016-ieji buvo skalsesni nei praėję metai. Ekonomistai pastebi, kad didžiausias džiaugsmas lankė paslaugų sektorių, o Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) įvardija, kad didėjo ne tik pašalpos ir minimali alga.

Kalėdinio laikotarpio karuselė dažnai priverčia mus pamiršti apie taupymą: pakili nuotaika, šventinės dekoracijos ir daugybė sezoninių nuolaidų ne vienam susuka galvą. Daugeliui šeimų išlaidos dovanoms, renginiams ir pramogoms paskutinėmis metų savaitėmis tampa rimtu finansiniu išbandymu. Juolab, pastaruoju metu vis dažniau girdime apie sparčiai didėjančius vidutinius atlyginimus ir augančią gyventojų perkamąją galią.

Remiantis naujausiais statistiniais duomenimis, galima ne tik įvertinti, kaip savo pinigus paskirsto Lietuvos gyventojai, bet ir kuo skiriasi nuo kitų Europos Sąjungos (ES) šalių. Skirtumams įtakos turi ne tik kainų požymiai, bet ir kultūriniai įpročiai. „Eurostatas“ paskelbė, kad Lietuvoje žmonės – vieni mažiausiai išleidžiančių būstui, įskaitant ir vandens, elektros, dujų mokesčius – 15,8 proc. visų savo išlaidų . Mažiau skiria tik Maltos gyventojai.

Lietuvą vis dar drasko nesustabdomi emigracijos mastai. Pagrindinis ginklas kovoje – didesni atlyginimai. Tai siūlo ir darbdaviai mainais į Darko kodeksą. Tačiau, mažinant darbo apmokestinimą neatmetama, kad gali didėti kiti mokesčiai. „Nordea“ banko vyriausias ekonomistas Žygimantas Mauricas įsitikinęs, net jei ir kiti mokesčiai augtų, reikėtų mažinti darbo apmokestinimą – taip gyventojai matytų, kad uždirba daugiau.

Donaldo Trumpo išrinkimas į JAV prezidentus ir darbo našumo atotrūkis nuo atlyginimų – raktiniai žodžiai lydėję aptariant galimas grėsmes Lietuvai ir kokiu keliu jai tektų žengti. „Verslo žinių“ konferencijoje „Verslas 2017” keturi Lietuvos ekonomistai pateikė savo versijas ,kur slypi problemos ir kaip jas riekėtų spręsti Vyriausybei ir verslui.

Naujajai valdžiai ketinant reformuoti pensijų sistemą, nebeskiriant lėšų iš „Sodros“ privatiems pensijų fondams ir „Sodros“ skolą perkeliant į valstybės biudžetą, ekspertai nevienareikšmiškai vertina šias reformas. Kol vieni sveikina iniciatyvą spręsti įsisenėjusias problemas, kiti sako, kad šitokios permainos prives prie žmonių nusivylimo valdžia ir investuotojų nusigręžimo nuo Lietuvos. DNB banko vyr.

Lietuvoje vis dar egzistuoja keista tendencija – gyventojų skaičius mažėja, tačiau valdininkų, ne. Iš dalies problema dėl to matoma ir mažose savivaldybėse, kur valdininkų skaičius net kelis kartus viršija gyventojų. Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) išanalizavo, kurios savivaldybės sugeba savo turimą turtą ir administraciją valdyti efektyviausiai.

Nors teigiama, kad D. Trumpas yra netikėčiausias kandidatas į JAV prezidentus per visą istoriją, reakcija į Trumpo laimėjimą rinkimuose nebuvo netikėta: rinkas trumpam užvaldė emocijos. Pinigai tekėjo į saugesnes turto klases – Šveicarijos frankas, Japonijos jena, Vyriausybės obligacijos. Per kelias valandas aukso kaina pakilo apie 3 proc., panašiai atpigo nafta. Labiausiai nukentėjo regiono akcijų rinkos ir Meksikos pesas – kone idealus JAV rinkimų eigos lakmuso popierėlis.

Baltijos šalys vadinamos broliukais ir sesutėmis, tačiau pažvelgus į atlyginimų skirtumą galima pamanyti, kad Lietuva ir Estija – itin tolimos giminaitės. Remiantis cvonline.lt renkamais duomenimis apie vidutinius atlyginimus į rankas Baltijos šalyse sudaryta lentelė. Iš jos matyti, kad Estija yra pirmaujanti pagal atlyginimų dydį. Antrąją vietą užima Lietuva, kurioje atlyginimai vidutiniškai 200 eurų mažesni nei Estijoje. Tuo tarpu Latvijoje, situacija dar prastesnė.

Žvelgiant į atlyginimus Lietuvoje be visa ko pirmiausia pastebima skirtis tarp viešojo ir privataus sektoriaus. Neretai privačiame sektoriuje konkuruojant įmonėms dėl kvalifikuotų darbuotojų, joms tenka juos vilioti didesniais atlyginimais. Tad kartais uždarbio dydžio skirtis tarp specialybių gali nustebint. „CV-Online“ renka duomenimis apie atlyginimus Lietuvoje ir skelbia vidutinį uždarbį Lietuvoje gaunamą į rankas. tv3.lt portale apžvelgiama kai kurių specialybių uždarbiai.

Sudarinėjami tarptautiniai reitingai vienaip ar kitaip formuoja užsieniečių požiūrį į Lietuvą. Itin reikšmingas Pasaulio konkurencingumo reitingas tarsi šviesoforo signalas verslininkams nurodo, kur jų lauks žalia šviesa, o kur, deja, teks strigti kamštyje prie raudono signalo. Pasaulio konkurencingumo reitinge buvo įvertinos 138 šalys. Tarp jų Lietuva – 35. Kaip ir viskas atrodytų gerai, tačiau žvilgtelėjus atidžiau matyti, kad yra ne viena sritis, kurioje Lietuva užima žemesnę nei 80 vietą.

Po vasaros štilio, kaip reikiant panervinusio analitikus, pramonė vėl rodo puikius rezultatus. Du trečdaliai pramonės produkcijos yra parduodama ne Lietuvoje. Tarsi feniksas iš pelenų kylanti pramonės produkcija byloja apie teigiamus pokyčius eksporte, kurio silpnėjimas pastaruoju metu kėlė nemažai abejonių dėl tvarios Lietuvos ūkio plėtros galimybių.

Nors konkurencingumo reitinge Lietuva palaipsniui kyla, finansų centrų titulo Vilniui nematyti. O dėl pastarojo šiuo metu kovoja daugybė šalių, siekiančių jį nugvelbti iš Londono. Tarptautinė konsultacijų ir analizės bendrovė „Z/Yen Group“ paskelbė naujausią didžiausių pasaulio finansų centrų sąrašą. Į jį įtrauktos 87 šalys – be Vilniaus. Gal ir nebūtų ko labai stebėtis, jei ne faktas, kad tiek Talinas, tiek Ryga į šį reitingą įtraukiami ir kopia laipteliais aukštyn.

Statistiniai duomenys rodo, kad gyvenimo lygis Lietuvoje gerėja, tačiau daugiau kaip pusė (64 proc.) gyventojų teigia, kad jų gyvenimo kokybė per kelerius metus suprastėjo. Paprašyti įvardinti, kaip pasikeitė jų šeimos gyvenimo lygis įvedus eurą, vos 3 proc. apklaustųjų atsakė, kad ji pagerėjo, 33 proc. – nepasikeitė. Tokius rezultatus parodė DNB banko užsakymu visuomenės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter research“ atlikta apklausa.

Gyventojams vieni aktualiausių klausimų – atlyginimai ir kainos. Nors iš dalies jų dydžiams įtaką daro ir valstybės sprendimai, ekonomistai konferencijoje pabrėžia, kad esant tarptautinei prekybai, šalys priklauso viena nuo kitos. Vilniuje vykstančioje aukšto lygio tarptautinėje ekonomikos konferencijoje kalbėta apie pasaulinių vertės kūrimo grandinių skatinamus didelius pokyčius.

Kainų paradoksas tęsiasi: statistika fiksuoja kainų smukimą, bet išlaidos kasdienėms prekėms ir paslaugoms auga kaip „ant mielių“. Tiesa, sparčiausias Baltijos šalyse vidutinio bruto darbo užmokesčio augimas ir pamažu atsigaunančios žaliavų rinkos gali greitai įsukti infliacijos spiralę ir tuomet Lietuvos vartotojai pajus visus MMA didinimo estafetės „privalumus“ su kaupu. Nors per mėnesį vartojimo kainų indeksas sumažėjo net 0,5 proc.

Ne paslaptis, kad didžiausias vidutinis atlyginimas mokamas Vilniuje, tačiau didesnį nei vidutinis šalies atlyginimas galima gauti ir kitose savivaldybėse. Be to, ne visose Lietuvos vietose atlyginimai augo. Šiuo metu vidutinis atlyginimas mokamas į rankas Lietuvoje siekia 600,8 Eur. Palyginus su ankstesniu ketvirčiu, užmokestis išaugo 2,9 proc. Žvelgiant į apskričių rodiklius matyti, kad vienintelėje Vilniaus apskr. atlyginimai didesni nei šalies vidurkis – 655,3 Eur neto atlyginimas.

Paslaugų sferoje vis dažniau atsiranda galimybė atsiskaityti už paslaugas įsigyjant abonementus. Ar tai iš tiesų naudinga vartotojams, ar tai yra tik menas parduoti prekes ir paslaugas, gražiai suvyniojus į blizgantį popierėlį? Atmintyje įstrigo kadaise matytos komedijos scena, kai perkant madingą kaklaraištį, filmo herojui teko parduotuvėje įsigyti priedą – svarmenis.

Visoje Europos Sąjungoje (ES) minimali mėnesio alga (MMA) ne tik skiriasi savo dydžiu, bet ir nustatymo būdu. Pavyzdžiui, Šiaurės šalyse tai – susitarimo su darbdaviu reikalas, kitose šalyse atsižvelgiama į amžių, patirtį ar sektorių, o Lietuvoje nustatoma bendra visai šaliai. Kuris būdas teisingiausias? Statistika nestebina, kaip ir pagal vidutines algas, taip ir pagal MMA Lietuva nėra tarp pirmaujančių. Pirmąjį vietą užima Liuksemburgas – beveik 2000 eurų per mėnesį.

Nors nuo krizės laikų šalyje didėjo ir minimalus mėnesio atlyginimas (MMA), ir pensijos, valstybės remiamų pajamų dydis (VRP), skirtas skurdžiai gyvenantiems asmenims liko toks pat. Tuo nepatenkinti politikai kreipėsi į Socialinės apsaugos ir darbo ministrę Algimantą Pabedinskienę prašydami paaiškinimo. Bijant didesnio skaičiaus žmonių gyvenančių iš pašalpų, norima jas didinti nebent minimaliai.

Padorios senatvės nori kiekvienas gyventojas. Tačiau iš pensininkų kalbų matyti, kad Lietuvoje vien „Sodra“ jos neužtikrina. Tačiau ir privatūs pensijų fondai išgyvena blogesnius laikus. Neaugant ekonomikai, mažėja ir jų pajamingumas. Ekonomistai įsitikinę, vieno kelio nėra. Pajamas reikėtų paskirstyti taip, kaip leidžia finansai. „Panašu, kad negalima jokiu būdu dėti visų kiaušinių į vieną krepšį, negalima 100 proc.

Naujausiais Eurostato duomenimis, Lietuva Europos Sąjungos šalių kontekste išsiskiria kiek neįprasta jaunimo darbo rinka. Čia net apie 9 kartus daugiau jaunuolių dirbančiųjų nei atliekančių praktiką. Pasak pašnekovų tai atskleidžia ne tik švietimo sistemos ar Darbo kodekso problemas, bet ir studentų finansinius sunkumus.

Vartojimo paskolos yra populiariausia paskolų rūšis, pernai jos sudarė net 38 proc. visų namų ūkiams išduotų paskolų skaičiaus. Subtili infliacija, augančios pajamos, besitraukiantis nedarbo lygis ir žemos palūkanų normos stiprina gyventojų pasitikėjimą bei skatina vartojimą. Paskolos vartojimui atsispyrė nuo dugno ir šiandien yra viena sparčiausiai augančių kredito kategorijų.

Užsienio investicijų pritraukimas į šalį – svarbus kiekvienos valstybės ekonominis tikslas. Ir nors, Lietuvai užmigti būtų per anksti, kol kas naujausia statistika rodo, kad esame teisingame kelyje. Užsienio investicijų daugėja, o jos sukuria daugiau ir geriau apmokamų darbo vietų. „Investuotojų forumo“ Politikos ir viešųjų reikalų vadovas Lukas Savickas nurodo, kad 2015 metai Lietuvai buvo rekordiniai – pritraukta daugiau nei 30 projektų, sukurta daugiau nei 2,5 tūkst. darbo vietų.

Vis dažnėjančios teroro atakos tapo rimtu iššūkiu ir didžiule grėsmei pasaulinei ekonomikai, pabrėžta Didžiojo dvidešimtuko (G-20) šalių finansų vadovų susitikime. Besitęsiantys teroristiniai išpuoliai ne tik pakenkia nukentėjusių šalių vidaus ekonomikai, tačiau it banga nuvilnija ir per kitų šalių ekonomikas. Ekonomistai mano, kad itin reikšmingi išpuoliai Vokietijoje, mat ši šalis – svarbi Lietuvos eksporto partnerė.

Lietuvos pramonė demonstruoja spartų augimą: gausios investicijos, aktyvi modernizacija, judėjimas prie aukštesnių ir modernesnių technologijų kloja pamatus tolesnei plėtrai ir tvariam ūkio augimui. Kita vertus, miglotos euro zonos augimo perspektyvos ir smarkiai po Brexit nusmukę vartotojų ir verslo lūkesčiai gali ženkliai sumažinti pramonininkų investicijas ir apkarpyti plėtros ambicijas. Pramonė yra ne tik vienas svarbiausių Lietuvos ūkio sektorių, bet ir atraminė veikla eksportui.

Airijos ekonomika jau kurį laiką stiebėsi aukštyn, tačiau naujausi statistiniai duomenys parodė didesnį nei tikėtasi BVP augimą. Prognozuojama, kad ši šalis pritrauks ne tik bėgančius verslus iš Didžiosios Britanijos, bet ir naujus emigrantų srautus. Tuo tarpu Lietuvai pasekti Airijos pavyzdžiu – tikrai įmanoma, teigia ekonomistai. „Airijos stebuklas tęsiasi? Šalies statistikos departamentas pranešė, kad 2015 m. Airijos BVP ūgtelėjo ne 7,8 proc. kaip skelbta anksčiau, o 26,3 proc.

Nuo liepos pirmos iki 380 eurų didėsiantis minimalus mėnesio atlyginimas (MMA) atskleidė ne tik lėtai didėjantį vidutinį atlyginimą, bet ir beveik neaugančias pensijas. Pasak ekonomistų, toks spartus MMA didinimas nėra sveika, nes šį didinant visiškai užmirštamas pensijų bei vidutinės algos dydis. Ekonomistai skaičiuoja, kad kasmet MMA augo apie 15 proc, tuo tarpu vidutinis atlyginimas – apie 6 proc. Tai buvo blogiausias rodiklis Baltijos šalyse.

Augančios nekilnojamojo turto (NT) kainos Lietuvoje tiek ekonomistus, tiek bankininkus priverčia itin atidžiai stebėti rinką. Ir nors kol kas ekspertai ramina, jog Lietuvoje NT burbulo nėra, priešinga situacija Švedijoje verčia neužmigti ir būti budriems. Lietuvos banko (LB) vadovas Vitas Vasiliauskas teigia, kad pirmiausia neigiamai mūsų finansinį stabilumą gali paveikti būtent Šiaurės šalys, kadangi mūsų bankinis sektorius susijęs su Skandinavijos bankais.

Šiandien pasirodė detali informacija apie darbo užmokestį Lietuvos regionuose. Tenka konstatuoti, kad nepaisant praūžusio minimalaus atlyginimo kėlimo vajaus, darbo užmokestis pirmąjį ketvirtį, palyginti su praėjusių metų ketvirtu ketvirčiu, nepasikeitė tik Vilniaus apskrityje, o kitose buvo mažesnis. Tiesa, per metus vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis paaugo visose apskrityse, labiausiai Kauno, Tauragės ir Vilniaus. Pastarieji išsiskyrė ir aktyviu dirbančiųjų skaičiaus augimu.

Tiek ekonomistai, tiek nekilnojamojo turto (NT) ekspertai pastebi, kad emigrantų siunčiami pinigai nugula Lietuvos NT rinkoje. Nors tikimasi, kad toks rinkos suaktyvėjimas reiškia lietuvių norą grįžti ir ateityje gyventi Lietuvoje, realybė yra kitokia. Pasak Lietuvos banko valdybos nario Tomo Garbaravičiaus, tendencija, kad kuo daugiau emigrantų pervedimų, tuo daugiau sandorių NT rinkoje, pastebima nuo 2009 metų. Toks sprendimas aiškinamas investicijų poreikiu.

Nepriimtas ir nuolat keičiamas Darbo kodeksas, didžiulis darbuotojų apmokestinimas ir biurokratinė našta – skaudžiausios Lietuvos konkurencingumo vietos. Ir jei prieš 6 metus mūsų rodiklis nebuvo toks blogas, kol mes stovėjome vietoje, kitos šalys ne tik mus prisivijo, bet ir aplenkė.