Tokių klausimų kilo ir Vilniaus oro uosto darbuotojams. Jie skundžiasi, kad pakeitę vidinę tvarką vadovai juos esą išnaudoja. Tačiau valstybei priklausanti bendrovė tai neigia.
Nauja tvarka – daugiau darbo, mažiau poilsio?
Naujienų portalo tv3.lt redakciją pasiekė Vilniaus oro uosto aviacijos saugumo darbuotojų laiškas. Jame jie skundžiasi, kad susiduria su nauja darbo organizavimo tvarka, kuri pažeidžia teisę į tinkamą poilsį ir sąžiningą apmokėjimą.
Laiške rašoma, kad Vilniaus oro uoste nuo šių metų pavasario pradėta taikyti suminė darbo valandų apskaita, kai darbuotojams skaičiuojamos vadinamosios „neišdirbtos valandos“.
Visgi darbuotojai skundžiasi, kad bendrovė vykdydama naują praktiką esą pažeidinėja teisės aktus, nes „neišdirbtos valandos“ atsiranda net ir tais atvejais, kai žmogus nedirba dėl pateisinamų priežasčių – ligos, atostogų ar įstatymu numatytų papildomų poilsio dienų.
Pasak darbuotojų, dėl tokios sistemos kiekvieną mėnesį jiems susidaro vadinamoji „skola“, kurią administracija verčia padengti ateinant į darbą poilsio dienomis už viengubą atlygį. Tad net viršvalandžiai nėra apmokami taip, kaip numato įstatymas. Be to, laiško autorių teigimu, papildomos darbo valandos dažnai įtraukiamos į grafiką be darbuotojo sutikimo.
Esą būtent todėl naujoji tvarka lėmė žymiai pablogėjusią darbo ir poilsio pusiausvyrą – sumažėjo laiko šeimai, pailsėti tarp pamainų tampa vis sunkiau, o nuovargis daro įtaką darbo kokybei.
Situaciją apsunkina ir tai, kad, darbuotojų teigimu, bandymai kelti klausimus dėl šios praktikos baigdavosi prastai. Pavyzdžiui, dauguma pasiskundusių darbuotojų neteko darbo dėl „kitų priežasčių“ arba buvo spaudžiami išeiti savo noru. Todėl niekas, pasak darbuotojų, nebedrįsta į institucijas kreiptis viešai.
Konsultavosi su VDI
Lietuvos oro uostų (LTOU) atstovas žiniasklaidai Tadas Vasiliauskas pabrėžė, kad su situacija dėl suminės darbo laiko apskaitos valdymo Vilniaus oro uosto aviacijos saugumo darbuotojams yra susipažinęs.
„Suprantama, kad daliai darbuotojų taikomos praktikos kelia klausimų ar ne visada atrodo patogios, todėl siekiame kuo aiškiau paaiškinti suminės darbo laiko apskaitos esmę bei atsižvelgti į minėtų darbuotojų nuogąstavimus“, – tikino jis.
Visgi, anot T. Vasiliausko, vienoda darbo apskaitos tvarka taikoma visuose oro uostuose.
„Primename, kad darbo laiko apskaita įmonėje vykdoma įprastai – esminių pokyčių šioje srityje nėra, tik tam tikri pasikeitimai susiję tik su darbo planavimu ir jo organizavimu.
Lietuvos oro uostuose atnaujintos darbo organizavimo praktikos pradėtos taikyti dar šių metų pavasarį. Apie jas detaliai informavome ir mūsų vidinės darbo tarybos narius ir visus darbuotojus, kuriems ši informacija buvo aktuali“, – pabrėžė LTOU atstovas.
T. Vasiliauskas pabrėžė, kad dėl naujo darbo apskaitos modelio konsultavosi su Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) Darbo ginčų komisija.
Anot jo, visi taikomi tvarkos pokyčiai buvo pristatyti šiai institucijai, o ji jokių pastabų neskyrė.
Teigia viską vykdantys skaidriai
T. Vasiliauskas tvirtino, kad visi darbo organizavimo oro uoste procesai vyksta nuosekliai ir skaidriai.
„Darbo laiko apskaita vykdoma nuosekliai ir skaidriai.
Įmonėje taikoma suminė darbo laiko apskaita, kuri leidžia lanksčiai planuoti darbo laiką pagal įmonės veiklos specifiką, numatomo piko (didžiausio keleivių skaičiaus) laikotarpius, o tai ypatingai svarbu oro uosto veikloje, nes siekiame užtikrinti efektyvią veiklą nuolat“, – aiškino LTOU atstovas.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad darbo grafikai Vilniaus ir kitų oro uosto aviacijos saugumo darbuotojams sudaromi ir paskelbiami (tik vidinėse oro uosto darbuotojų platformose) vadovaujantis Darbo kodeksu t. y. ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas iki jų įsigaliojimo.
„Reikėtų priminti, kad darbo grafikų kaita skirtingais mėnesiais, kai kiekvieno mėnesio grafikas sudaromas atskirai ir numatytu laiku – nėra laikoma vienašališku keitimu. Toks darbo laiko paskirstymas laikomas teisėtai suplanuotu grafiku, o ne pakeitimu“, – nurodė T. Vasiliauskas.
Anot jo, svarbu priminti, kad nemažai galimybių oro uostų darbuotojams yra netgi lankstesnės nei numato Darbo kodeksas.
Pavyzdžiui, T. Vasiliausko teigimu, Lietuvos oro uostuose darbuotojai turi lankstesnes galimybes planuoti atostogas ir gali planuoti pavienes laisvas dienas, neprivalo imti atostogų tik ilgesniais intervalais (pvz.: 7 ar 14 dienų).
Taip pat LTOU esą siekia užtikrinti darbuotojams reguliarias darbo valandas kas mėnesį, t. y. planuoja darbo grafiką taip, kad būtų užtikrintos viso etato, taip kaip numatyta darbo sutartyje, darbo valandos ir darbuotojas gautų visą atlyginimą.
Darbdavio veiksmai kelia abejonių dėl teisėtumo?
VDI neslepia, kad pagal pateiktas aplinkybes manytina, kad darbdavys galimai netinkamai apskaičiuoja pagal suminę darbo laiko apskaitą dirbančių darbuotojų apskaitinio laikotarpio darbo laiko normą.
Inspekcija pabrėžia, kad tais atvejais, kai darbuotojui yra suteiktas nedarbingumas, darbuotojas naudojasi atostogomis, papildomomis poilsio dienomis (vadinamaisiais „mamadieniais / tėvadieniais“) ar kt., darbuotojas už šiuos nebuvimo darbe laikotarpius „atidirbti“ neturi.
Tai reiškia, kad darbdavys negali reikalauti iš darbuotojo „atidirbti“ laiko, kai šis pagrįstai nedirbo.
Tokiu atveju darbdavys turi perskaičiuoti apskaitinio laikotarpio darbo laiko normą (apskaitiniam laikotarpiui tenkančių valandų skaičių). Kitaip tariant, darbuotojo darbo valandų norma apskaitiniame laikotarpyje sumažinama, todėl neprivaloma už tas dienas vėliau dirbti papildomai.
Taip yra kasmetinių atostogų atveju, nes kasmetinių atostogų laikas atimamas iš apskaitinio laikotarpio darbo valandų skaičiaus pagal 40 valandų savaitės darbo laiko normą, (jei darbuotojas dirba visą darbo laiką, t. y. „pilnu etatu“).
„Pavyzdžiui, darbdavys apskaičiavo, kad per apskaitinį laikotarpį darbuotojui priklausys dirbti 179 valandas ir darbuotojas atostogavo vieną savaitę, tokių atveju iš 179 valandų atimamos 40 valandų ir gaunama perskaičiuota atitinkamo darbuotojo apskaitinio laikotarpio darbo laiko norma (179 – 40 = 139 valandos)“ – nurodė VDI.
Taip pat iš apskaitinio laikotarpio bendro darbo valandų skaičiaus išminusuojamas dėl nedarbingumo (nemokamų atostogų, „mamadienio“ ar kt.) nedirbtas laikas pagal patvirtintą darbo grafiką.
„Pavyzdžiui, jeigu darbdavys apskaičiavo, kad per apskaitinį laikotarpį darbuotojui priklausys dirbti 179 valandas, tačiau apskaitinio laikotarpio metu darbuotojas 2 dienas buvo laikinai nedarbingas ir šios dienos buvo darbuotojo darbo dienos pagal grafiką, kuriomis darbuotojas turėjo dirbti 11 ir 12 valandų, iš nustatyto darbo valandų skaičiaus turėtų būti atimamas faktiškai pagal patvirtintą darbo grafiką dėl ligos nedirbtas laikas (179 – 11 – 12 = 156 valandos)“ – pabrėžė inspekcija.
VDI pabrėžia, kad tiek pirmu, tiek antru atvejais perskaičiuota valandų suma yra maksimalus darbuotojo suminės darbo laiko apskaitos laikotarpiu darbo laikas, o jį viršijantis darbo laikas yra laikomas viršvalandžiais. Tai reiškia, kad už jį turi būti mokamas ne mažesnis kaip 1,5 darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis.
Taip pat VDI primena, kad darbo grafikas darbuotojams turi būti paskelbtas ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas iki jo įsigaliojimo.
„Jau patvirtintas ir darbuotojams praneštas darbo grafikas gali būti keičiamas tik nuo darbdavio valios nepriklausančiais atvejais, t. y. esant objektyvioms priežastims, kurių darbdavys iš anksto negalėjo numatyti (pvz., avarija, nelaimė, darbuotojo nedarbingumas), įspėjus darbuotoją prieš 2 darbuotojo darbo dienas, t. y. turi būti vertinamos ir skaičiuojamos ne 2 darbdavio administracijos darbo dienos, o 2 darbuotojo darbo dienos“, – komentavo inspekcija.
Vėliau pakeisti darbo grafiką galima tik su darbuotojo sutikimu.
Taigi, jeigu atsiranda poreikis, kad darbuotojas dirbtų kitu negu numatyta grafike laiku, t. y. savo poilsio dieną, toks darbas gali būti atliekamas tik su darbuotojo sutikimu ir už jį mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis.
Už pažeidimus gresia baudos
VDI primena, kad už darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimus darbdavio juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo baudžiamas bauda nuo 240 iki 880 eurų, o jei pažeidimas pakartotinis – nuo 900 iki 1400 eurų.
Tuo atveju, jei darbdavys neapmoka viršvalandžių ar darbo poilsio dienomis didesniais numatytais dydžiais, darbdavys gali būti baudžiamas už darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimus, skiriant baudą nuo 300 iki 1450 eurų, o jei pažeidimas pakartotinis – nuo 1400 iki 3000 eurų.
Be to, darbuotojai, kuriems darbdavys nesumokėjo viso jiems priklausančio darbo užmokesčio, turi teisę kreiptis į darbo ginčų komisiją dėl nesumokėto darbo užmokesčio priteisimo.
Darbuotojams, kurie pastebi tokio pobūdžio pažeidimus, inspekcija rekomenduoja su rašytiniu skundu kreiptis į VDI teritorinį skyrių dėl konkrečios situacijos identifikavimo ir poveikio priemonių darbdavio atžvilgiu pritaikymo.
„Pažymime, kad į VDI besikreipiančių asmenų konfidencialumas saugomas įstatymu (skunde nurodžius, kad asmuo prieštarauja, kad tyrimo metu būtų atskleista jo tapatybė)“, – nurodė inspekcija.
Taip pat darbuotojai galėtų kreiptis pagalbos į darbuotojų atstovus (profesinę sąjungą, darbo tarybą).
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
