vdi

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) pastebi nerimą keliančią tendenciją – darbdavių neteisėtus bandymus priversti darbuotojus išeiti iš darbo savo noru. Praktikoje girdima net tokių atvejų, kai pradėjusiems dirbti darbuotojams iškart pateikiamas pasirašyti prašymas dėl darbo santykių nutraukimo be nurodytos datos, o toks dokumentas panaudojamas tada, kai darbdaviui prireikia nutraukti darbo santykius su darbuotoju.

Daugelyje darboviečių viena ar kita proga bendradarbiai kartu pažymi įvairias progas – įvairius pasiekimus, gimtadienius, išleistuves ir pan. Neretai tokios šventės neapsieina ir be alkoholinių gėrimų. Tačiau ne visi žino, kad net, jeigu kartu švenčia ir darbdavys, toks šventimas gali baigtis liūdnai. Ne vienu atveju už alkoholio vartojimą darbe yra nubausti tiek darbuotojai, tiek darbdaviai.

Kauno apylinkės teismas antradienį apklausė Lietuvos čiuožimo federacijos vadovą Vytautą Jasutį, jam apskundus Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) sprendimą dėl Europos dailiojo čiuožimo čempionato metu nustatytų dviejų nelegalaus darbo atvejų. „Buvo apklaustas pats skundą padavęs asmuo (Vytautas Jasutis – BNS) ir du liudytojai. Paskelbta pertrauka iki lapkričio 4 dienos“, – antradienį BNS sakė Kauno apylinkės teismo atstovė Rugilė Gerdvilienė.

Per Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) vykdytus neplaninius patikrinimus užfiksuota 11 atvejų, kai nepilnamečiai buvo įdarbinami, nesilaikant įstatymų. VDI šią vasarą atliko 53 neplaninius patikrinimus Klaipėdos bei Tauragės apskričių įmonėse. Jų metu buvo užfiksuota po kelis atvejus, kai nepilnamečiai dirbo nelegaliai, tęsė darbą po 22 valandos.

Ne visi moksleiviai vasarą atostogauja, dalis jų dirba. Tačiau nepilnamečių tėvai skundžiasi, kad vaikų noru užsidirbti piktnaudžiauja darbdaviai. Anot tėvų, darbdaviai vaikus verčia dirbti iki vidurnakčio ir dar ilgiau. Tuo metu darbdaviai tikina, kad vaikai darbą baigia anksti, tačiau tikriausiai linksminasi su draugais ir tėvams meluoja, kad naktį dirbo. Apie galimą paauglių išnaudojimą darbe portalui tv3.lt pasakojo Evelina.

Vis pasirodant itin karštoms dienoms, Valstybinė darbo inspekcija (VDI) atkreipia darbdavių ir darbuotojų dėmesį dėl karščio keliamo pavojaus dirbant, rašoma pranešime žiniasklaidai. Vyraujant karštiems orams, didėja nelaimingų atsitikimų darbe rizika, be to, atidžiau reikėtų rūpintis sveikata. „Karšti orai sukuria naują pavojų darbo vietose – organizmo perkaitimą, todėl darbdaviai privalo įvertinti galimą riziką darbuotojų saugai ir sveikatai.

VDI informuoja ir primena, kad laikytis darbų saugos yra svarbu, kad būtų išsaugotos dirbančiųjų gyvybės ir sveikata. Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus vedėjas-vyriausiasis darbo inspektorius Saulius Balčiūnas atkreipia darbdavių dėmesį, kad draudėjai (darbdaviai) atitinkamai aukštesnei nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokos tarifų grupei gali būti priskiriami, jei įmonėje įvyko sunkus ar (ir) mirtinas nelaimingas atsitikimas darbe, kurį lėmė darbdavio neįgyvendinti teisės...

Dažnai sakoma, kad lietuviai yra darbšti tauta. Tačiau, sprendžiant bent jau iš oficialios statistikos, darbuotojai Lietuvoje viską spėja padaryti įprastu darbo metu, nes gana retai dirba ilgas valandas. Gegužės 1 d. proga „Eurostat“ paskelbė statistiką, kiek, kokiose šalyse darbuotojai dirba ilgas darbo valandas. Ilgas valandas dirba daug rečiau Laikoma, kad ilgas darbo valandas dirba tai darbuotojai, kurie darbe praleidžia 49 ir daugiau valandų per savaitę.

VDI primena, kad darbo užmokestis darbuotojui turi būti mokamas ne rečiau kaip du kartus per mėnesį, o jeigu darbuotojas prašo, – kartą per mėnesį. Bet kuriuo atveju už darbą per kalendorinį mėnesį negali būti atsiskaitoma vėliau negu per dešimt darbo dienų nuo jo pabaigos, jeigu darbo teisės normos ar darbo sutartis nenustato kitaip.

Pastaruoju metu viešojoje erdvėje vis dažniau pasigirsta svarstymų apie 4 darbo dienų savaitę. Valstybinė darbo inspekcija (VDI) sulaukia nemažai darbdavių klausimų, kaip reikėtų organizuoti darbą įvedus tokią praktiką. Tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje daugėja įmonių ir net valstybinių iniciatyvų taikyti 4 darbo dienų savaitę. Akivaizdu: visuomenėje didėja poreikis lanksčiau derinti darbą ir asmeninį gyvenimą, rašoma inspekcijos pranešime žiniasklaidai.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) baigė tyrimą dėl galimai nelegalaus darbo Europos dailiojo čiuožimo čempionato Kaune metu, jo detales tikimasi paskelbti artimiausiu metu. „Tyrimas yra baigtas“, – BNS nurodė VDI komunikacijos specialistė Jolanta Bielskienė. Tyrimas buvo pradėtas sausio viduryje, jis turėjo būti atliktas iki vasario 12 dienos, tačiau, anot inspekcijos atstovės, „dėl tam tikrų priežasčių“ to padaryti nepavyko.

Darbo kodekso 56 str. numato baigtinį sąrašą svarbių priežasčių, kada darbo sutartis gali būti nutraukta darbuotojo rašytiniu pareiškimu, o įspėti darbdavį tokiu atveju darbuotojui privalu ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas. Nurodomos keturios pagrindinės priežastys. Darbuotojas gali inicijuoti darbo sutarties nutraukimą dėl svarbių priežasčių esant Darbo kodekso 56 str.

Nepaisant nuolatinių perspėjimų ir švietimo apie saugos darbe svarbą, metų pradžia jau tragiškai paženklinta žūtimis darbe. Šią savaitę užfiksuota informacija apie du mirtinus įvykius darbe. Šįkart abi nelaimės įvyko atliekant krovimo darbus. Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus vedėjas Saulius Balčiūnas sako, kad dažniausiai mirtinos nelaimės įvyksta statybų sektoriuje, statybvietės – pavojingiausios darbo vietos.

Švenčių dienų išvakarėse darbo dienos trukmė trumpinama viena valanda, išskyrus pagal sutrumpintą darbo laiko normą dirbančius darbuotojus, artėjant Vasario 16-ajai primena Valstybinė darbo inspekcija (VDI). Akcentuotina, kad darbo dienos trukmė trumpinama viena valanda visiems darbuotojams, t. y. dirbantiems visą ir ne visą darbo laiką, suminės darbo laiko apskaitos režimu, budint ir kt., kuriems teisės aktų nustatyta tvarka nepriklauso dirbti sutrumpintu darbo laiku.

Artėjant Vasario 16-ajai VDI primena, kad švenčių dienų išvakarėse darbo dienos trukmė trumpinama viena valanda, išskyrus pagal sutrumpintą darbo laiko normą dirbančius darbuotojus. Akcentuotina, kad darbo dienos trukmė trumpinama viena valanda visiems darbuotojams, t. y. dirbantiems visą ir ne visą darbo laiką, suminės darbo laiko apskaitos režimu, budint ir kt., kuriems teisės aktų nustatyta tvarka nepriklauso dirbti sutrumpintu darbo laiku.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) skelbia, kad praėjusiais metais mažėjo nelaimingų atsitikimų darbe skaičius. 2023 m., neįskaičiuojant žuvusiųjų per eismo įvykius, darbo metu įvyko 17 mirtinų nelaimingų atsitikimų, o sunkius sužalojimus patyrė 106 darbuotojai. Skelbiama, kad atitinkamai per 2022 m. buvo gautas 21 pranešimas apie įvykius darbe, dėl kurių darbuotojai mirė, ir 130 pranešimų apie įvykius darbe, dėl kurių buvo sunkiai pakenkta darbuotojų sveikatai.

Vilniuje steigiamas Tarpinstitucinio bendradarbiavimo centras, kuris turėtų padėti operatyviau išaiškinti su nelegaliu, nedeklaruotu, priverstiniu darbu susijusius teisės aktų pažeidimus, taip pat užsieniečių įdarbinimo bei įvairius kitus piktnaudžiavimus, kuriais siekiama išvengti su darbo santykiais susijusių mokesčių ir įmokų mokėjimo, praneša Valstybinė darbo inspekcija (VDI). Kad būtų tinkamai apsaugotos visos darbo rinkos dalyvių teisės, centras taip pat sieks užkirsti kelią darbdavių paž...

Seimo nariui Audriui Petrošiui paviešinus gautą laišką dėl galimo mobingo Klaipėdos miesto savivaldybėje, Valstybinė darbo inspekcija (VDI) nurodo atlikusi patikrinimą ir nustačiusi darbo kodekso pažeidimų. Kaip VDI informavo Eltą, patikrinimas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijoje atliktas 2023 m. gruodžio–2024 m. sausio mėnesiais.

Mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe skaičius pernai, lyginant su 2022 m., sumažėjo 4 atvejais (arba 19 proc.), o sunkių – 24 atvejais (18 proc.), skelbia Valstybinė darbo inspekcija (VDI). Per 2023 m. VDI, neįskaičiuojant įvykių sąlygotų kelių eismo saugos taisyklių pažeidimų, buvo gauta 17 pranešimų apie įvykius darbe, dėl kurių darbuotojai mirė, ir 106 pranešimai apie įvykius darbe, kurių metu buvo sunkiai pakenkta darbuotojų sveikatai.

Pagal Darbo kodeksą darbo laikas – tai bet koks laikas, kuriuo darbuotojas yra darbdavio žinioje arba atlieka pareigas pagal darbo sutartį, primena Valstybinė darbo inspekcija (VDI). Pasak jos, darbo ir budėjimo laiką apibrėžia darbo teisės normos, kurių privalu laikytis, vadinasi, net dirbdamas nuotoliu darbuotojas yra pavaldus darbdaviui ir negali laisva valia disponuoti savo darbo laiku.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) pradeda tyrimą dėl galimo nelegalaus darbo Europos dailiojo čiuožimo čempionato metu. VDI teigimu, tyrimas gali trukti iki mėnesio, o bauda siekti beveik 1 tūkst. eurų už kiekvieną darbuotoją. „Paprastai tyrimas trunka iki mėnesio. Ilgiau jis negali trukti, 20 darbo dienų. Dėl nelegalaus darbo yra galimos nemažos baudos. Už kiekvieną nelegaliai dirbantį darbuotoją, darbdavys gauna tokio paties dydžio baudą.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) pradeda tyrimą dėl galimo nelegalaus darbo Europos dailiojo čiuožimo čempionato metu. VDI teigimu, tyrimas gali trukti iki mėnesio, o bauda siekti beveik 1 tūkst. eurų už kiekvieną darbuotoją. „Paprastai tyrimas trunka iki mėnesio. Ilgiau jis negali trukti, 20 darbo dienų. Dėl nelegalaus darbo yra galimos nemažos baudos. Už kiekvieną nelegaliai dirbantį darbuotoją, darbdavys gauna tokio paties dydžio baudą.

Gerokai atšalus orams, ne vienas gyventojas susiduria su netikėta problema – ryte neužsivedančiu užšalusiu automobiliu. Dėl to dalis pavėluoja ir į savo darbus.  Specialistai pastebi, kad neįspėjus apie vėlavimą ar vėluojant dėl nepateisinamos priežasties, darbuotojas gali sulaukti rimtų nemalonumų. Tokiu atveju darbdavys gali ne tik paprašyti raštu pasiaiškinti, bet ir atleisti iš darbo.

Šiais metais iš užfiksuotų 16 nelaimingų atsitikimų statybų sektoriuje net pusė jų, t. y. 8, įvyko darbuotojui darbo vietoje nukritus iš aukštai. Net 6 atvejai pasibaigė mirtimi, 4 iš jų vėlgi – kryčiai iš aukštai. Ką tai reiškia? Neatsargumas darbo vietoje lemia didžiausią riziką gyvybe – visais atvejais darbuotojai krito iš aukštai ir užsimušė darbo vietose – statybvietėse, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Viršvalandžiai – laikas, kada darbuotojas faktiškai dirba viršydamas darbo laiko režimo jam nustatytą darbo dienos (pamainos) arba apskaitinio laikotarpio bendrą darbo laiko trukmę. O už juos darbdavys privalo mokėti ir didesnę atlyginimą, primena Valstybinė darbo inspekcija (VDI). Viršvalandžiai gali susidaryti, kai darbuotojas dirbdamas viršija savo darbo dienos (pamainos) trukmę arba apskaitinio laikotarpio darbo valandų trukmę.

Gyventojai skundžiasi, kad ir taip mažus atlyginimus mokantys kai kurie darbdaviai  juos dar ir vėluoja išmokėti. Žmonės tikina, kad nebeturi iš ko pragyventi. Tuo metu specialistai pataria, kur ir kada kreiptis dėl neišmokėtos algos. Be to, primena, kad už kiekvieną pradelstą dieną darbdaviai darbuotojams skolingi delspinigius. Vilnietis Nerijus įraše socialiniame tinkle skundėsi, kad praėjusį mėnesį darbdavys algą pervedė dalimis, per kelis kartus.

Įdarbinęs darbuotoją darbdavys privalo ne tik suteikti jam darbo priemones ir mokėti atlyginimą, bet taip pat mokėti už jį mokesčius ir informaciją apie juos teikti „Sodrai“. To nepadaręs jis atima iš darbuotojo socialinį draudimą. Už kurį kas mėnesį „Sodra“ darbuotojo prašo susimokėti po beveik 60 eurų.

Nuo rugpjūčio 1 d. įsigalioja Vyriausybės nutarimo pakeitimas, pagal kurį keičiasi dienpinigių reguliavimas. Maksimali dienpinigių suma, mokama komandiruotės Lietuvoje metu, didėja nuo 15 iki 28 eurų. Tačiau taisyklė, kad dienpinigiai mokami tik kai komandiruotė Lietuvoje trunka daugiau kaip vieną darbo dieną, lieka galioti. Minėtu Vyriausybės nutarimo pakeitimu buvo pakeistos ir jau įsigaliojo kai kurios kitos taisyklės, patikslinančios dienpinigių mokėjimo tvarką, vykstant į užsienį.

Per vasarą pailsėję nemažai darbuotojų nusprendžia keisti darbus. Vis dėlto išėjimas iš senos darbovietės gali apkarsti. Kita vertus, ir finansiškai galima nukentėti.

Nuo rugpjūčio 1 d. įsigalioja Vyriausybės nutarimo pakeitimas, pagal kurį keičiasi dienpinigių reguliavimas. Skelbiama, kad beveik dvigubai didės dienpinigių dydis, mokamas komandiruočių Lietuvoje metu – nuo 15 iki 28 eurų. Tačiau taisyklė, kad dienpinigiai mokami tik kai komandiruotė Lietuvoje trunka daugiau kaip vieną darbo dieną – lieka galioti.

Liepos 6-oji yra Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) ir Tautiškos giesmės diena. Darbo kodekse (DK) ji įteisinta kaip šventinė diena, per kurią paprastai nedirbama. Be to, darbo dieną, kuri eina prieš šventinę, t.y. tokią, kaip liepos 5 d., dirbama trumpiau. Jeigu tektų dirbti ketvirtadienį, jums už tai turėtų mokėti dvigubai.

Vieniems vasara – poilsio ir atostogų metas, kitiems – pats sezoninių darbų įkarštis. Apgyvendinimo ir maitinimo įstaigos, besiruošiančios poilsiautojų antplūdžiu, ūkininkai, nokstant derliui, skuba įdarbinti pagalbininkų sezoniniams darbams. Dažnai šių darbų noriai imasi jaunimas, norintis per vasarą užsidirbti pajamų. Kaip pastebi Valstybinės darbo inspekcijos specialistai, tiek sezoniniai darbuotojai, tiek darbdaviai dažnai nepaiso arba nežino darbo santykius reglamentuojančių įstatymų.

Per metus nuo skaidriai dirbančiojo identifikavimo kodo (ID) įvedimo nelegaliai statybose dirbančių asmenų skaičius smarkiai sumažėjo, teigia Valstybinė darbo inspekcija. Inspekcijos neteisėtos veiklos priežiūros skyriaus patarėjas Gediminas Noreika teigia, jog mažėjo ir nelegaliai dirbančių lietuvių, ir užsieniečių.

Darbo kodeksas numato, kad švenčių dienų išvakarėse darbo dienos trukmė sutrumpinama viena valanda. Ši taisyklė netaikoma tik pagal sutrumpintą darbo laiko normą dirbantiems darbuotojams, informuoja Valstybinė darbo inspekcija (VDI). Šeštadienį, birželio 24 d., Lietuvoje yra Joninės – oficiali šventinė diena. Taigi jos išvakarėse penktadienį dirbama valanda trumpiau. Pavyzdžiui, jei įprastai darbą penktadieniais baigiate, pvz., 17 val., tai šį penktadienį turėsite dirbti iki 16 val.

Darbo kodekso 44 straipsnis numato darbdavio pareigą pranešti darbuotojui apie darbo sąlygas. Be to, iki darbo pradžios darbdavys privalo pateikti darbuotojui informaciją apie darbo funkcijos apibūdinimą ar aprašą arba darbo (pareigybės arba pareigų, profesijos, specialybės) pavadinimą ir, jeigu nustatyta, – jos hierarchinį ir (arba) kvalifikacijos ar sudėtingumo lygį (laipsnį). Darbo funkcija, anot Darbo teisės skyriaus vedėjos Ievos Piličiauskaitės, yra viena iš būtinųjų darbo sutarties sąlyg...

Siekiant sumažinti nelegalaus darbo atvejų statybų sektoriuje, pernai buvo įteisintas reikalavimas visiems statybvietėse statybos darbus atliekantiems asmenims turėti „Sodros“ išduodamą skaidriai dirbančiojo identifikavimo (ID) kodą.

Daugelis darbuotojų darbe naudoja darbdaviui priklausantį turtą – pavyzdžiui, automobilį, kompiuterį, telefoną, kitą brangią techniką ar įrankius. Kartais tokie darbuotojai sukelia avariją ir sudaužo automobilį, sugadina kitas priemones. Akivaizdu, kad tokiais atvejais atsiranda tam tikra žala arba nuostoliai.

Veikiausiai daugelis yra susidūrę su situacija, kai netikėtai atsiranda nenumatytų darbų, kuriuos reikia atlikti kuo greičiau. Tokiais atvejais darbuotojai dažnai lieka be pietų pertraukos ar apsiriboja trumpa pertraukėle kažką greitai perkąsti. Tačiau ar tokiais atvejais darbo dieną galima baigti anksčiau įprastinio laiko, nes žmogus savo laiką atidirbo pietų pertraukos metu? Privalomi pietūs – vėliausiai po 5 val.

Darbo kodeksas reglamentuoja šeiminių įsipareigojimų turinčių darbuotojų teisę pasinaudoti tam tikromis garantijomis, kurios darbuotojams leidžia daugiau laiko skirti šeimai bei pailsėti, ir darbdavys privalo imtis priemonių padėti darbuotojams vykdyti šeiminius įsipareigojimus, informuoja VDI. Darbo kodekse nustatytais atvejais pateikti darbuotojų prašymai, susiję su šeiminių įsipareigojimų vykdymu, darbdavio turi būti apsvarstyti ir į juos motyvuotai atsakyta raštu.

Valstybinė darbo inspekcija primena, kad darbo skelbimuose privaloma nurodyti darbo užmokestį. Kitaip gresia baudos, rašoma pranešime spaudai. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 25 straipsnio 6 dalyje reglamentuota, kad darbo skelbime darbdavys privalo nurodyti informaciją apie siūlomo bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio (valandinio atlygio arba mėnesinės algos, arba pareiginės algos pastoviosios dalies) dydį ir (arba) dydžio intervalą, išskyrus įstatymuose numatytus atvejus.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino 2023 metais taikytiną minimalųjį valandinį atlygį, kuris siekia 5,14 euro, ir minimaliąją mėnesinę algą, kuri siekia 840 eurų. VDI akcentuoja, kad minimaliojo darbo užmokesčio mokėjimo sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbo kodekso 141 straipsnis. Vadovaujantis Darbo kodekso 141 straipsniu, darbuotojo darbo užmokestis per mėnesį negali būti mažesnis negu šio straipsnio numatyta tvarka nustatytas minimalusis darbo užmokestis.

Šildymo sezono pradžios šiemet su baime laukia tiek gyventojai, tiek verslo atstovai. Dėl energijos kainų šuolio, verslininkai buvo priversti gerokai pasukti galvą, kokiais būdais galima būtų sumažinti energijos sąnaudas. Užbėgant įvykiams už akių, Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus vyriausioji darbo inspektorė Rita Zubkevičiūtė primena apie tinkamų darbo sąlygų užtikrinimą šaltuoju metų laiku.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) tiria antradienį Kėdainių fosforo trąšų gamybos bendrovėje „Lifosa“ įvykusią žūtį, kai darbuotojas buvo nutrenktas elektra. Apie antradienį pradėtą tyrimą, kurį dalyvaujant įmonės bei jos darbuotojų atstovams, atlieka VDI Kauno teritorinio skyriaus inspektorius, BNS patvirtino institucija.  „Rengiama įvykio vietos schema.

Atšilus orams, darbo vietose neretai kyla bendradarbių nesutarimai, kaip vėdinti darbines patalpas. Vieni negali pakęsti kondicionierių ir atidarinėja langus, kitiems nepatinka nuolatinis skersvėjis. Kaip spręsti tokius ginčus? Teisės aktai numato, kad tinkama temperatūra darbo vietoje priklauso nuo to, kokio sunkumo yra darbas ir kokiu metų laiku jis dirbamas. Jeigu darbuotojui netinka temperatūra darbo vietoje, darbdavys jį gali perkelti į kitas patalpas arba pakeisti darbo grafiką.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) praneša, kad pernai darbo ginčų komisijose priteista 6,14 mln. eurų. Daugiausiai darbuotojai kreipiasi pagalbos į VDI dėl nesumokėto atlyginimo. Apžvelgus 2021 metų Darbo ginčų komisijų (DGK) darbo rezultatus, matosi, kad dažniausias besikreipiančių darbuotojų reikalavimas – išieškoti nesumokėtą darbo užmokestį. Tokie reikalavimai sudarė apie 66 proc. visų per 2021 m. gautų prašymų. Kaip ir ankstesniais laikotarpiais, apie 95 proc.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) Jonavos azotinių trąšų gamykloje „Achema“ nustatė darbo laiko pažeidimų, pranešė Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacija (LPPSF).  Kaip teigiama pranešime, įmonės atstovas už tai patrauktas administracinėn atsakomybėn. Federacija sausį kreipėsi į VDI prašydama patikrinti informaciją apie galimus pažeidimus dėl minimalaus poilsio ir maksimalaus darbo laiko normų pažeidimo, taip pat dėl viršytos leidžiamos metinės viršvalandžių normos.

Nuolatinės patyčios, priverstiniai viršvalandžiai, net baimė eiti į darbą – tik keli dalykai, kuriais skundžiasi siuntų bendrovėje „Omniva“ dirbantys darbuotojai. Prieš keletą mėnesių pasikeitus Vilniaus terminalo vadovei įtampa darbe, anot jų, tapo nepakeliama, o į visus skundus įmonės administracija esą nekreipia dėmesio, todėl teigia į darbą einantys su baime. „Omniva“ atstovai šias kalbas neigia ir patikina, kad jokie neteisėti veiksmai ar prievartos formos nėra toleruojamos.

Nuo kitų metų statybų sektoriuje įsigaliojant prievolei turėti skaidriai dirbančiojo kodą, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija sako, kad ateityje apie tokių kodų įvedimą bus svarstoma ir kituose sektoriuose, pavyzdžiui, maitinimo ar automobilių remonto bei kituose.  Minėtų sričių atstovai teigia kol kas apie tokius planus nieko negirdėję, antradienį praneša portalas delfi.lt.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) informuoja, kad pakeitus Administracinių nusižengimų kodekso nuostatas, numatančias administracinę atsakomybę už darbuotojų saugos ir sveikatos bei darbo įstatymų pažeidimus, nuo šių metų lapkričio 1 d.  didėja įvairios baudos. Nuo kito mėnesio pradžios darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtrauks baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 900 iki 1,4 tūkst.