Nedarbas ir darbo jėgos trūkumas yra rimtos problemos visoje Europoje. „Eurostat“ skaičiavimais, šių metų gegužę Europos Sąjungoje (ES) buvo apie 13,1 mln. bedarbių.
„Euronews Business“ atidžiau peržvelgė laisvų darbo vietų rodiklius visoje Europoje, o jie parodė, kad daug šalių susiduria su darbuotojų trūkumo problema.
Nepaisant to, kad Europos Komisija įvedė keletą politikos priemonių, skirtų užimtumo ir socialinėms problemoms ES spręsti, milijonai darbo vietų lieka neužimtos.
Pavyzdžiui, Vokietijoje yra daugiau nei 1 mln. laisvų darbo vietų, Jungtinėje Karalystėje – 750 tūkst., o Prancūzijoje – 500 tūkst.
Taigi, kur Europoje yra didžiausias ir mažiausias neužimtų darbo vietų skaičius?
Ar daug laisvų darbo vietų – blogas reiškinys?
„Artea“ banko ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė pasidalijo, kad laisvų darbo vietų skaičius šalyje – nebūtinai blogas reiškinys. Viskas priklauso nuo to, ar jis trumpalaikis, ar tęsiasi ilgesnį laikotarpį.
Paprastai, anot specialistės, ekonomikai atsigaunant po sąstingio, naujų neužpildytų darbo vietų skaičius rodo apie atsigaunantį darbdavių apetitą samdai.
„Tačiau, jei darbo rinka tokioje šalyje yra dinamiška ir efektyvi, nėra struktūrinių darbo pasiūlos ir paklausos neatitikimų ar perteklinių barjerų gyventojams įsilieti į darbo rinką (pvz., „skurdo spąstai“, kuomet asmeniui neapsimoka ir nėra motyvacijos pradėti kibtis į darbo rinką, nes potencialios darbo pajamos neviršys gaunamų pašalpų ir išmokų), šios neužpildytos darbo vietos greitai užsipildo“, – komentavo ji.
Vis dėlto, jei didelis neužpildytų darbo vietų rodiklis išlieka chroniškas, verslui reikia naujų darbo rankų ir darbuotojų surasti nepavyksta, tai – jau rimtas signalas apie darbo rinkos struktūrines problemas.
„Tai gali byloti apie seklią darbuotojų pasiūlą, kompetencijų darbo rinkoje neatitikimus, apie pernelyg patrauklią nedarbo ir pašalpų sistemą, kuri demotyvuoja dirbti nekvalifikuotą darbą, ir kitas darbo rinkos ligas“, – atkreipė dėmesį ekonomistė.
I. Genytė-Pikčienė pabrėžė, kad šalis tarpusavyje galima lyginti tik pagal santykinį neužpildytų darbo vietų lygio rodiklį, kuris parodo, kokią dalį iš visų darbo vietų sudaro neužpildytos, nes absoliutinės reikšmės nėra palyginamos dėl pačių šalių dydžio.
Anot jos, objektyvu ir natūralu, kad, kuo šalis didesnė, tuo absoliutinė reikšmė bus didesnė.
Tai nereiškia, kad didelėse ir turtingose valstybėse negali kilti minėtų problemų.
„Analizuojant „Eurostat“ skelbiamą šalių rikiuotę pagal neužimtų darbo vietų skaičių, didžiausiu pasižymi turtingos Europos valstybės: Nyderlandai, Belgija, Norvegija ir Austrija.
Turtingoms Vakarų valstybėms, kuriose itin palankios nedarbo išmokų, pašalpų ir kitų nuo asmeninių pastangų nepriklausančios socialinės gerovės sistemos, gali grėsti minėtos darbo rinkos ligos, kurios stabdo ekonomikos plėtrą“, – komentavo „Artea“ banko ekonomistė.
Lietuva – už dešimtuko ribų
Apskaičiuojant darbo vietų laisvų vietų rodiklį, atsižvelgiama į laisvų ir užimtų darbo vietų skaičių, kad būtų parodyta bendra paklausa ir laisvos darbo vietos. Iš esmės šis rodiklis matuoja laisvų pareigų dalį bendrame darbo vietų skaičiuje.
Pavyzdžiui, 3 proc. laisvų vietų rodiklis reiškia, kad iš 100 darbo vietų 97 yra užimtos, o 3 yra laisvos.
„Eurostat“ duomenys rodo, kad 2025 m. antrąjį ketvirtį ES buvo užfiksuota 2,1 proc. laisvų darbo vietų. T. y. 2,2 proc. mažiau nei 2025 m. pirmąjį ketvirtį ir 2,4 proc. mažiau nei 2024 m. antrąjį ketvirtį.
Laisvų darbo vietų rodiklis svyruoja nuo 0,6 proc. Rumunijoje iki 4,2 proc. Nyderlanduose. Šis skirtumas atspindi skirtingas darbo rinkos sąlygas Europoje.
Didžiausi laisvų darbo vietų rodikliai taip pat fiksuojami Belgijoje (4,1 proc.), Austrijoje ir Norvegijoje (abi 3,4 proc.) bei Maltoje (3 proc.). Tai rodo, kad Šiaurės Vakarų Europoje yra didžiausia darbuotojų paklausa.
Tuo metu Rytų ir Pietų Europoje paklausa yra mažesnė. Mažiausiai laisvų darbo vietų be Rumunijos yra Ispanijoje ir Lenkijoje (0,8 proc.), Bulgarijoje (0,9 proc.) bei Turkijoje ir Slovakijoje (po 1,1 proc.).
„Eurostat“ duomenimis, Lietuvoje yra 2,2 proc. laisvų darbo vietų. Tai iš esmės reiškia, kad Lietuva kaip ir patenka į šalių, kuriose yra didžiausia darbuotojų paklausa, dešimtuką. Be to, Lietuvos rodiklis lenkia ES vidurkį.
Be Lietuvos, ES vidurkį taip pat lenkia Vengrija, Švedija ir Suomija (2,1 proc.), Graikija ir Slovėnija (2,2 proc.), Latvija (2,4 proc.), Vokietija ir Prancūzija (2,5 proc.), Kipras (2,9 proc.), Malta (3 proc.), Austrija ir Norvegija (3,4 proc.), Belgija (4,1 proc.) bei Nyderlandai (4,2 proc.).
Vertindama Lietuvos duomenis I. Genytė-Pikčienė pažymėjo, kad šalies darbo rinka yra sekli ir turi struktūrinio nesubalansuotumo problemų.
„Tai ir vieni aukščiausių „skurdo spąstų“ ES lemia šiek tiek aukštesnį nedarbo lygį. Nepaisant to, ji išliko dinamiška net ir sudėtingoje paskutinių kelerių metų išbandymų tiesiojoje.
Lietuvoje, net ekonomikai stojant, įmonėms susiduriant su kritusia paklausa ir sąnaudų šuolio išbandymais, darbdaviai išlaikė darbuotojus ir reikšmingų nedarbo lygio šuolių pavyko išvengti“, – nurodė ekonomistė.
Be to, anot jos, jau kelintus metus stebimi palankūs Lietuvai migracijos srautai papildė darbuotojų gretas, didino kompetencijų įvairovę ir sprendė kai kurias struktūrines kompetencijų neatitikimo rinkoje problemas.
Visgi ji pažymėjo, kad darbdaviai ateities perspektyvas vertina atsargiai ir su nerimu, o tai rodo pastarąjį pusmetį vangiai augęs naujų neužimtų darbo vietų skaičius.
„Kad darbo rinkos aktyvumas šiame atsigavimo cikle įsibėgėja lėčiau, rodo tai, kad jis neviršijo naujai registruotų bedarbių skaičiaus. Tai susiję su geopolitinėmis nepalankiomis aplinkybėmis ir išorės ekonominių neapibrėžtumu, prekybos karais ir vangia kertinių eksporto rinkų dinamika“, – komentavo I. Genytė-Pikčienė.
Pagrindinis problemų sprendimas – lankstumas
Ekonomistė pasidalijo, kad norint užpildyti darbo vietas reikėtų kelti tikslą, kad darbo vietų būtų sukuriama kuo daugiau, o darbo rinkos būtų lanksčios ir reaktyvios.
Taigi, naujos reguliacijos ir intervencijos nėra sprendimas.
„Jei siekiama efektyvios rinkos, kurioje veiktų savireguliaciniai mechanizmai, būtina eiti priešinga kryptimi – gerinti verslo sąlygas, mažinti darbo rinkos sustabarėjimą ir skatinti darbuotojų įsitraukimą į darbo rinką“, – pabrėžė I. Genytė-Pikčienė.
Ji nurodė, kad šiandien, stebint ES šalių ekonomines problemas, akivaizdu, jog perteklinis reguliavimas, intervencijos į rinkos ekonomikos dėsnius lėmė tai, kad kai kurių regiono šalių ekonomikos tapo sustabarėjusios, nelanksčios, nemanevringos ir galiausiai vis mažiau konkurencingos.
„Taigi, šiandienos pasauliniame kontekste Europai pralaimint, būtina sutelkti pastangas ties tuo, kaip atgauti lankstumą ir konkurencingumą“, – komentavo ji.
Daugiausiai laisvų darbo vietų – Vokietijoje
Tarp 30 šalių, įskaitant ES nares, kandidates, Jungtinę Karalystę ir Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) valstybes, Vokietija turi didžiausią laisvų darbo vietų skaičių – 1,05 mln.
Tuo pačiu metu Vokietija yra populiariausia migracijos vieta Europoje. „Eurostat“ duomenimis, 2023 m. Vokietija turėjo didžiausią imigrantų skaičių. Ji priėmė 324 tūkst. imigrantų iš ES šalių, 905 tūkst. iš ne ES šalių ir 42 tūkst. nežinomos kilmės imigrantų, iš viso – 1,27 mln.
Ispanijos situacija išsiskiria iš kitų Europos šalių. Pagal laisvų darbo vietų skaičių ji užima 8 vietą – šalyje jų yra apie 145 tūkst. Tačiau pagal imigracijos mastą Ispanija beveik prilygsta Vokietijai – pernai čia atvyko 1,25 mln. žmonių.
Pagal laisvų darbo vietų skaičių Europoje pirmauja Vokietija (apie 1,05 mln.), o Jungtinė Karalystė, remiantis Nacionalinės statistikos biuro duomenimis, užima antrąją vietą su 781 tūkst. laisvų darbo vietų.
Trečioje vietoje yra Prancūzija su 504 tūkst., o ketvirtoje – Nyderlandai su 400 tūkst. neužimtų darbo vietų.
Turkija fiksuoja 206 tūkst. laisvų darbo vietų, tačiau kartu išsiskiria ir kitais rodikliais – 2024 m. čia buvo didžiausias nedirbančio, nesimokančio ir neįsitraukusio į jokį profesinį mokymą jaunimo procentas.
Be šių šalių daugiau kaip 100 tūkst. darbo vietų neužimta ir Belgijoje (170 tūkst.), Austrijoje (148 tūkst.), Ispanijoje (145 tūkst.), Švedijoje (113 tūkst.), Norvegijoje (107 tūkst.) bei Lenkijoje (101 tūkst.).
Mažiausi kiekiai laisvų darbo vietų fiksuojami mažesnėse valstybėse: Islandijoje neužimta apie 5 tūkst. darbo vietų, Liuksemburge – 7 tūkst., Maltoje – 8 tūkst., o Šiaurės Makedonijoje – 10 tūkst.
Tuo metu Lietuva yra antroje šio sąrašo pusėje. Duomenys rodo, kad Lietuvoje yra daugiau nei 31 tūkst. neužimtų darbo vietų.
Įgūdžių trūkumas – vis didesnė problema
„Eurostat“ aiškina, kad tokie laisvų darbo vietų rodikliai atspindi nepatenkintą darbo jėgos paklausą, o taip pat ir galimus neatitikimus tarp bedarbių turimų įgūdžių ir darbdavių ieškomų kompetencijų.
Anot „Eurostat“, įgūdžių trūkumas tampa vis didesniu iššūkiu darbdaviams visoje Europoje, ką patvirtina įvairios apklausos.
Pavyzdžiui, 2023 m. „ManpowerGroup“ atlikta apklausa parodė, kad 75 proc. darbdavių iš 21 Europos šalies negali rasti darbuotojų su tinkamais įgūdžiais. 2018 m. tokių buvo tik 42 proc.
Didžiausią darbuotojų su reikiamomis kompetencijomis trūkumą fiksuoja Vokietija ir Graikija – net 82 proc.
2023 m. pabaigoje atlikta „Eurobarometro“ apklausa atskleidė, kad 54 proc. ES mažų ir vidutinių įmonių įgūdžių trūkumą įvardijo kaip vieną iš trijų didžiausių problemų.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
