darbas

Nepaisant to, kad dažniausiai amžius negali būti priežastis atleisti darbuotojo iš darbo, tačiau praktikoje darbdaviai neretai bando su dirbančiais senjorais atsisveikinti apeidami įstatymus. Vyresnio amžiaus darbuotojai neretai susiduria su spaudimu darbe, nes darbdaviai nori juos pakeisti jaunesniais darbuotojais.  Todėl dirbantys pensininkai dažnai yra spaudžiami išeiti „savo noru“, o darbdaviai dar ir vengia išmokėti jiems priklausančias išmokas.

Atostogų sezonas vasarą dažniausiai nesibaigia. Žmonės dažnai renkasi atostogauti rudenį, nes geri orai šiltuose kraštuose vis dar lepina, tačiau sumažėja turistų ir galima poilsiauti ramiau. Kadangi ir rudenį nemažai darbuotojų išvyksta atostogų, kaip ir visada, likusiems tenka juos pavaduoti. Tačiau ne visi žino, kaip už tokį papildomą krūvį turėtų būti atlyginama. Neretai kolegai išvykus atostogauti kažkam tenka perimti jo darbus.

Darbo, kaip ir bet kokie kiti santykiai retai kada būna tobuli. Dažnai tarp darbdavių ir darbuotojų kyla įvairių konfliktų, o kartais pasigirsta istorijų ir apie įtemptas darbo sąlygas, priverstinį viršvalandinį darbą ar net baimę naudotis įstatymų garantuotomis teisėmis. Visai neseniai portalas tv3.lt pasidalijo Vilniaus oro uosto darbuotojų laišku, kuriame jie pasakojo apie pasikeitusią darbo tvarką ir galimus pažeidimus.

Triūsiantieji fabrikuose, gamybos cechuose, paslaugų sektoriuje – restoranuose, kavinėse, ar dirbantys biuruose apie keturių darbo dienų savaitę ir trijų dienų išeigines gali tik pasvajoti. Nors taip dirbančių įmonių Lietuvoje jau yra, o medikai pabrėžia to naudą – sumažėja perdegimų bei ligų skaičius.

Atostogos – vienas iš labiausiai laukiamų dalykų, nes jų metu galima atsikvėpti nuo kasdienio darbo ir pailsėti. Tačiau atostogų trukmė ir sąlygos labai skiriasi priklausomai nuo šalies. Kiekviena valstybė turi savo nustatytas atostogų normas, o tai, kaip ir kiek ilsisi įvairių šalių gyventojai, gali turėti įtakos ne tik darbo rinkai, bet ir bendram ekonomikos stabilumui.

Praėjusią savaitę „TikTok“ platformoje pasirodė netikėtas užsienietės įrašas – ji pradėjo dalintis vaizdo įrašais, kuriuose kviečia žmones dirbti mėsos fabrike Utenoje. Paskelbtame vaizdo įraše užsienietė pranešė, jog mėsos fabrikas Utenoje ieško naujų darbuotojų, kvietė žmones atvykti čia dirbti, taip pat pasidalijo informacija apie gyvenimo sąlygas Lietuvoje ir siūlomą atlyginimą.

Mažiausiai uždirbančiųjų piniginė netrukus gali papilnėti – klausimas tik, kiek. Nuo 2026 m. Lietuvoje vėl bus didinama minimalioji mėnesinė alga (MMA), tačiau darbuotojų ir darbdavių atstovams nepavyko sutarti, kokio dydžio bus šis augimas. Taigi, dėl šio dydžio vienašalį sprendimą priims Vyriausybė. Minimumo dydis tvirtinamas „popieriuje“, t.y. neatskaičius mokesčių. Suprantama, kad juos atskaičius nuo didesnės sumos, į dalis žmonių gaus daugiau pinigų.

Kaip rodo naujausi Pietų Korėjoje atlikti tyrimai, neatlikti namų ruošos darbai dažnai tampa psichinės sveikatos problemų šaltiniu. Tyrimo rezultatai parodė, kad kai korėjiečiai vyrai padeda namuose, jų žmonos žymiai rečiau patiria depresijos simptomus, praneša portalas „The Korea Herald“. Tyrimas, vykdytas 2014–2022 m., apėmė daugiau nei 7 tūkst. ištekėjusių moterų iš visos Pietų Korėjos.

Šių metų rugpjūtį daugiausia darbo ieškojusių gyventojų įsidarbino švietimo įstaigose ir gamybos įmonėse, skelbia Užimtumo tarnyba. Tarnybos duomenimis, rugpjūtį padėta įsidarbinti iš viso 17,3 tūkst. klientų. Daugiausiai jų – beveik tūkstantis – pradėjo dirbti švietimo įstaigose. Taip pat daugiau įsidarbino gamybos, žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo, informacijos ir ryšių, administracinės ir aptarnavimo veiklos, profesinės, mokslinės ir techninės veiklos įmonėse.

Jauni darbuotojai Lietuvoje uždirba vidutiniškai apie 1,5 tūkst. eurų į rankas, tačiau jų atlyginimai labai skiriasi priklausomai nuo srities – vieni gauna tik minimalią algą, kiti peržengia ir 3 tūkst. eurų ribą. Tuo metu specialistai vis daugiau kalba apie didėjantį specialistų trūkumą – nuo programuotojų ir inžinierių iki mokytojų bei medicinos darbuotojų.

Kaip reaguotumėte, jei darbdavys darbo metu neleistų net pasinaudoti tualetu? O jeigu skaičiuotų kiekvieną minutę, kada nedirbate, ar lieptų dirbti 10 valandų be pertraukos? Atrodytų, kad tokios praktikos – sena praeitis. Tačiau ir dabar darbuotojai dalijasi patirtimi, kaip juos engia darbdaviai. Socialiniuose tinkluose gyventojai pasidalijo savo patirtimis, kaip kai kurie darbdaviai riboja net pačias elementariausias žmogaus teises – pailsėti, papietauti ar nueiti į tualetą.

Su žiauriu elgesiu darbe vis dar susiduria nemažai lietuvių. Vienos įmonės šią problemą stengiasi spręsti, o kitoms darbuotojai nelabai rūpi. Su tuo susidūrė vilnietė Neda (tikras vardas ir pavardė – redakcijai žinomi), kuri kentė nepavydėtiną vadovės elgesį, kol galiausiai vadovė buvo atleista už mobingą. „Na, ir ką jūs galvojate? Netrukus mūsų įmonę perpirko, pasikeitė savininkai, keitėsi valdžia. Ir tą pačią vadovę vėl priemė. Ir dar į tą pačią poziciją.

Paskirtoji premjerė Inga Ruginienė vėl plieskia diskusijas dėl trumpesnės – 4 darbo dienų savaitės. Esą sparčiai tobulėjančios technologijos ir dirbtinis intelektas, jau dabar kai kuriose srityse išstumiantis žmones, turi padėti atsisakyti dabartinės penkių darbo dienų savaitės. Paskirtoji premjerė sako, kad darbdaviai dėl to turi susiprasti patys, o jei ne – ilgainiui įsikiš valstybė.

Stiklo gaminių, butelių bendrovė „Kauno stiklas“ dėl gamybos reorganizacijos atleidžia 46 darbuotojus, praneša Užimtumo tarnyba. Pasak tarnybos atstovės spaudai Mildos Jankauskienės, daugiausiai atleidžiama stiklo duženų rūšiuotojų – 11, taip pat atleidžiami 8 gamybos cecho kontrolieriai, 6 šaltkalviai-remontininkai ir 4 stiklo duženų rūšiavimo linijos operatoriai.  „Kauno stiklas“ iki šiol turi 180 darbuotojų.

Darbo santykiai neretai tampa ginčų priežastimi – ypač tada, kai darbdaviai bando efektyviau organizuoti darbo laiką, o darbuotojai jaučiasi prarandantys teisę į poilsį. Specialistų teigimu, tokiose situacijose itin svarbi tampa pusiausvyra tarp darbdavio norų ir darbuotojo teisės į sąžiningas darbo sąlygas. Kai ši pusiausvyra sutrinka, kyla klausimų dėl teisėtumo ir darbuotojų gerovės. Tokių klausimų kilo ir Vilniaus oro uosto darbuotojams.

Vis daugiau lietuvių sugrįžta į darbovietes, kuriose jau dirbo anksčiau – nors seniau į tas pačias įmones darbuotojai grįždavo per 10 metų laikotarpį, dabar šis terminas sutrumpėjo iki dviejų metų.  Įmonės „Manpower“ verslo operacijų vadovė Evelina Latyšova sako, kad dažniausiai dirbti tose pačiose įmonėse pasirenka informacinių technologijų specialistai.  „Rinkoje vis daugiau atsiranda grįžtančių darbuotojų į prieš tai buvusias darbo vietas.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena: darbo santykiai prasideda dar iki sutarties pasirašymo. Aiškus darbo skelbimas, sąžiningas bendravimas ir tinkamas esminių sąlygų aptarimas yra pirmasis žingsnis į tvarius, abipusiu pasitikėjimu grįstus darbo santykius rašoma pranešime žiniasklaidai. Aiškus darbo skelbimas – skaidrumo pradžia Darbdavys, skelbdamas apie laisvą darbo vietą, privalo nurodyti siūlomo darbo užmokesčio dydį arba jo intervalą.

Nepaisant milijonų bedarbių, Europoje vis dar trūksta darbuotojų. „Eurostat“ duomenys atskleidė paradoksą: milijonai žmonių ieško darbo, tačiau šimtai tūkstančių laisvų darbo vietų lieka neužimtos. Tai atskleidžia ir dar vieną žemyne ryškėjančią problemą – darbuotojų įgūdžių trūkumą. Nedarbas ir darbo jėgos trūkumas yra rimtos problemos visoje Europoje. „Eurostat“ skaičiavimais, šių metų gegužę Europos Sąjungoje (ES) buvo apie 13,1 mln. bedarbių.

Hannah Allen persikraustė į Maljorką dirbti aukle turtingoje šeimoje, tačiau ji niekada nesitikėjo, kad įsimylės vieną iš šeimos sūnų. Atvykusi į Ispaniją, į Viduržemio jūros regiono salą, turinio kūrėja pradėjo dirbti aukle vienoje šeimoje. Laikui bėgant, Hannah suprato, kad jaučia simpatiją vienam iš sūnų, nors ją nuolat lydėjo baimė, jog santykiams išaiškėjus ji praras darbą, rašoma dailystar.co.uk. Hannah – populiari turinio kūrėja, turinti daugiau nei 50 tūkst.

Lietuvoje vis dar sunku pabėgti nuo stereotipo, kad motinystės pertrauka darbo rinkoje yra praradimas – CV tai tampa spraga, o ne privalumu. Nepaisant to, kad realybė priešinga: mamos, ypač vienišos, lieka nematomos darbo rinkoje, nors kasdien žongliruoja dešimtimis atsakomybių. Oficialūs duomenys rodo – daugiau nei 40 tūkst. moterų Lietuvoje tenka pagrindinė atsakomybė auginti vaikus, o šešios iš dešimties pripažįsta nuolat gyvenančios finansiniame strese.

Veidas – tai ne tik mūsų išvaizda ar emocijų atspindys, bet ir sudėtinga chirurgijos sritis, kurioje sprendžiama ne tik apie grožį, bet ir apie gyvybę. Veido, žandikaulio ir burnos chirurgai kasdien dirba milimetro tikslumu – jų rankose ne tik paciento sveikata, bet ir gyvenimo kokybė. Vienas iš tokių gydytojų – 39-erių chirurgas, Veido ir žandikaulio chirurgijos centro vadovas Dalius Matkevičius, dirbantis dar ir Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose.

Kol dalis verslo atstovų kalba apie dirbtinio intelekto proveržį, dėl kurio sumažės darbuotojų paklausa, viena valstybė nusprendė didinti išdirbtų valandų skaičių. Ar darbo valandų skaičių reikėtų didinti ir Lietuvoje? Graikija rugsėjį ruošiasi priimti teisės aktą, leidžiantį darbuotojams dirbti iki 13 valandų per dieną. Kaip rašo portalas „RadioZet.

Scena – gali apimti ne vieną vaidmenį. Scenoje galima atsiskleisti ne tik kaip dainininkui, bet ir kaip aktoriui bei vedėjui. Visas šias sritis jungia žinomas scenos žmogus – Marius Jampolskis, kuris dainuoja, veda laidas ir renginius. Marius rugpjūčio 18 dieną švenčia 47-ąjį gimtadienį ir atskleidė, kokių planų turi šiai progai, papasakojo apie darbus ir dukrą, sekančią jo pėdomis. Nors Mariaus Jampolskio energijos pilna visur, už scenos – gana ramus žmogus.

Rugpjūčio 13 dieną Pakruojo rajono savivaldybėje vyko Švietimo, kultūros ir sporto komiteto posėdis. Jis buvo įrašytas ir vėliau paskelbtas socialiniuose tinkluose. Vaizdo įraše matyti, kad dalis dalyvių posėdyje dalyvavo gyvai savivaldybės kabinete, o kiti – nuotoliniu būdu. Vienas prisijungęs dalyvis išsiskyrė iš kitų – socialdemokratas, tarybos narys Saulius Skikas posėdyje dalyvavo iš sunkvežimio kabinos.

Vis garsiau ir garsiau kalbama apie bręstančius pokyčius darbo rinkoje, kurie palies daugelį darbuotojų, tad jau dabar drąsiai sakoma, kad kai kurios profesijos netgi gali išnykti. Tiesa, žadama, kad atsiras ir naujų sričių specialistų. Kas laukia esamų ir būsimų darbuotojų, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas ir dirbtinio intelekto agentūros „Why AI“ įkūrėjas Antanas Bernatonis.

Daugelis girdėję, kad Lietuvos jaunimas yra laikomas laimingiausiu pasaulyje. Tačiau per pastaruosius metus ji ėmė vis mažiau dirbti – po pandemijos 15–24 m. amžiaus žmonių užimtumas sumažėjo kone dvigubai. Kodėl taip nutiko ir iš ko pragyvena jaunesni gyventojai? Dabar ir ateityje įvairių pensijų ir išmokų dydis priklausys nuo to, kiek gyventojų dirbs ir kiek jie uždirbs. Jeigu jų bus mažiau, tai iš jų surenkamų ir išmokamų pinigų bus mažiau.

40-metė Toma Martinaitienė iš Gulbinėnų kaimo, Pasvalio rajono, šiandien yra gerai žinoma žaislų nėrėja – jos rankomis nerti žaislai, pasirašyti vardu „ToToys“, iškeliavo į daugelio šeimų namus ir vaikų širdis. Išskirtinumas, kruopštus darbas ir emocinis ryšys su kiekvienu žaislu – visa tai slypi už šios veiklos, prasidėjusios iš paprasto noro pradžiuginti krikšto dukrą.

Kaunietė Greta Šutovaitė – vienintelė moteris Lietuvoje, kuri dirba šuolio su tandemu instruktore. Ji savo kasdieniniame darbe susiduria ne tik su tais, kurie pirmą kartą ryžtasi išbandyti išskirtinę adrenalino kupiną pramogą, tačiau taip pat su tais, kurie skina šuolių su parašiutu rekordus.

Nedarbo lygis Jungtinėse Valstijose liepą pakilo 4,2 proc. nuo 4,1 proc. birželį, penktadienį skelbia Darbo departamentas. Rezultatas sutapo su Volstrito analitikų prognozėmis. Bedarbių per mėnesį padaugėjo 221 tūkst. iki 7,236 mln., o dirbančiųjų sumažėjo 260 tūkst. iki 163,106 milijono. Didžiausia pasaulio ekonomika praėjusį mėnesį sukūrė 73 tūkst. naujų darbo vietų – apytikriai trečdaliu mažiau nei pranašavo analitikai. Privačiame sektoriuje jų padaugėjo 83 tūkst.

„Facebook“ savininkė „Meta“ pranešė, kad uždarys verslui skirtą programėlę „Workplace“, kad galėtų sutelkti dėmesį į dirbtinį intelektą ir skirti savo išteklius kitoms sistemoms tobulinti. Bendrovė teigia, kad jos kuriamos dirbtinio intelekto technologijos „iš esmės pakeis mūsų darbo būdą“, todėl ji nutraukia „Workplace“, kuris yra verslo klientams skirtas bendradarbiavimo internete įrankis, veiklą, rašoma cbsnews.com. Esami klientai galės naudotis „Workplace“ iki 2025 m. rugpjūčio 31 dienos.

Prancūzijos klientų techninio aptarnavimo bendrovės „Teleperformance“ valdoma įmonė „Teleperformance LT“ atleidžia dar septintadalį darbuotojų – 34, beveik visi jie yra agentai. Apie darbuotojų atleidimą įmonė pranešė Užimtumo tarnybai. „Sodros“ duomenys rodo, jog bendrovėje dirba 245 darbuotojai. Tarnyba BNS pranešė, kad bendrovė žmones atleidžia dėl geopolitinės situacijos, lėmusios jos pagrindinio kliento darbo jėgos ir apimčių sumažėjimą.

Vis daugiau jaunų lenkų renkasi dirbti Lenkijoje, o ne vykti sezoninių darbų į Vakarų Europą. Šį dešimtmečius trukusios tendencijos pasikeitimą specialistai sieja su klestinčia šalies ekonomika ir sparčiai augančiais atlyginimais. O kaip yra Lietuvoje, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Lietuvos pramonininkų asociacijos ekonomistė-analitikė Eglė Stonkutė ir Lietuvos daržovių augintojų asociacijos valdybos pirmininkas Paulius Andriejavas.

Pilotės darbas – tai ne tik uniforma, plojimai po sėkmingo nusileidimo ar nuostabūs vaizdai iš kabinos lango. Tai ir nuolatinė įtampa, atsakomybė už šimtus gyvybių, bemiegės naktys. Rygoje pilote dirbusi 42-ejų klaipėdietė Lina Malakauskaitė pasidalijo savo darbo patirtimi, iššūkiais ir papasakojo, kodėl nusprendė keisti sritį bei tapti kvėpavimo instruktore. Skraidyti Lina panoro būdama paauglė – 14-15 metų.

Tiek įsidarbinus naujoje vietoje, tiek dirbant sename darbe gali tekti dalyvauti mokymuose, pagilinti jau esamas arba įgauti naujų žinių, reikalingų konkrečiam darbui. Vis tik ar už laiką, skirtą mokymuisi, turi būti mokamas atlyginimas? Vilnietė Izabelė (tikras vardas ir pavardė – redakcijai žinomi) papasakojo, kad įsidarbino naujame darbe, tačiau pirmą savaitę jai vyksta apmokymai, tad dirbti nereikia.

Reaguodama į pastarųjų mėnesių nelaimes, pasibaigusias darbuotojų sužalojimais ar net mirtimi kritus iš aukščio, Valstybinė darbo inspekcija (VDI) pranešė stiprinsianti kontrolę įmonėse, kuriose kyla tokia rizika. Nurodoma, kad ypatingas dėmesys bus skiriamas statybvietėms. Nustačius darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimus, nebus apsiribojama tik rekomendacijomis – darbdaviams ir atsakingiems asmenims bus taikomos griežčiausios administracinės sankcijos.

Vis daugiau jaunų lenkų renkasi dirbti Lenkijoje, o ne vykti sezoninių darbų į Vakarų Europą. Šį dešimtmečius trukusios tendencijos pasikeitimą specialistai sieja su klestinčia šalies ekonomika ir sparčiai augančiais atlyginimais, pranešė Lenkijos televizija.

Pramogų pasaulis – ta vieta, apie kurią svajoja kiekvienas. Visada šou verslas atrodo it filmas, tačiau niekas nė nepagalvoja, kiek sunkaus darbo reikia įdėti į tai, kad susikurtum sau geresnį rytojų, būtum kitoks, nei visi. Apie darbą ir asmeninį gyvenimą sutiko atsiverti Žilvinas Žvagulis. Kuomet žmogus dirba ne samdomą darbą, o kuriasi ar yra jį susikūręs pats, tuomet nelieka laiko laisvam laikui, savaitgaliams ar sau, o ypač, dirbant pramogų versle.

24 metų Indijos programuotojas Sohamas Parekhas mažiausiai trejus metus pilnu etatu dirbo net septyniose skirtingose JAV IT ir dirbtinio intelekto (DI) įmonėse Silicio slėnyje. Kadangi jis visą laiką dirbo nuotoliniu būdu iš Indijos, ilgą laiką niekas nepastebėjo, kad jis vienu metu gauna atlyginimą iš tiek daug darbdavių.

Vasaros darbų jaunimui netrūksta – vien maitinimo sektoriuje jų laukia šimtai. Tačiau įsidarbinti gali ne visi: tik kas antras darbdavys priima nepilnamečius, o 14-mečiams kliūtimi tampa sudėtingi formalumai. Apie tai, „Žinių radijas“ laidoje diskutuoja Užimtumo tarnybos Paslaugų organizavimo departamento patarėja Inga Nomeikiene. Kokias šiais metais pastebite galimybes jaunam žmogui rasti vasaros darbą? I. Nomeikienė: Gal pakomentuosiu būtent darbdavių požiūrį.

Siekiant paskatinti bedarbius greičiau grįžti į darbo rinką, Seimo „Nemuno aušros“ frakcijos narys Karolis Neimantas siūlo įstatyme numatyti pareigą Užimtumo tarnybai asmens kompetenciją atitinkantį darbą siūlyti tik pirmuosius 6 mėnesius, o vėliau – teikti dar 2 pasiūlymus, kurie gali neatitikti kvalifikacijos. „Įstatyme numatytus tinkamo darbo apibrėžimo kriterijus siūlau pilnai taikyti pirmuosius 6 mėnesius, taip skatinant sparčiau ieškoti darbo, kuris atitiktų kompetenciją.

Nors ištikimiausi „Power Hit Radio“ klausytojai su radijo vedėju Roku Lukošaičiu sveikinasi kiekvieną dieną, tikriausiai net ir jie nustebtų, kiek dar negirdėtų faktų apie save atskleisti galėtų jaunas vyras. Šiuo metu iš Palangos kartu su kolegomis dirbantis vyras sutiko ne tik papasakoti apie savo gyvenimą išjungus mikrofonus, tačiau ir atvirai prisipažino apie laukiantį bene didžiausią gyvenimo įvykį – jau visai netrukus jis su sužadėtine taps oficialia šeima.

Praėjusiais metais gyventojų užimtumas Europos Sąjungoje (ES) pasiekė 75,8 proc. Tai, „Eurostat“ duomenimis“, aukščiausias rodiklis nuo 2009 metų. Didžiausias užimtumas fiksuotas Nyderlanduose, žemiausias – Italijoje. Nors Lietuvoje užimtumo rodiklis viršija ES vidurkį, tačiau, Užimtumo tarnybos (UŽT) duomenimis, iššūkių darbo rinkoje netrūksta.  „Eurostat“ duomenimis, Lietuvoje fiksuotas 79,2 proc. gyventojų užimtumas.

Užimto tarnybos atlikta klientų ieškomo darbo analizė rodo, kad Lietuvoje vis dar gajūs profesijų stereotipai. Tiesa, pasak tarnybos atstovų, didmiesčiuose jie ne tokie ryškūs.  „Profesinė lyčių takoskyra darbo rinkoje dar gana ryški – daugeliui profesijų ir pareigybių būdingi stereotipai bei koncentracija konkrečiose veiklos srityse“, – teigia 115 tūkst. klientų ieškomo darbo analizę visose šalies savivaldybėse atlikusi Užimtumo tarnyba.

Atėjus karščio bangai vieni mėgaujasi saulės voniomis, poilsiu gamtoje ir maudynėmis, o kitiems tokiame karštyje tenka dirbti. Specialistai įspėja, kad tai labai kenkia sveikatai, tad dirbdami tokiomis sąlygomis darbuotojai turi teisę reikalauti tam tikrų dalykų. Pvz., papildomų priedų prie algos, specialios darbo aprangos, kondicionierių, kurie užtikrintų reikiamą temperatūra, taip pat daugiau pertraukų ar net kito darbo laiko.

Seimui svarstant iniciatyvą leisti darbuotojams po darbo valandų atsijungti nuo profesinių reikalų ir būti nepasiekiamais darbdavio, siūloma nacionalinio saugumo ir ekstremalių situacijų suvaldymo srityse dirbantiems asmenims numatyti pareigą būti pasiekiamais bet kuriuo metu.

Tarptautinė informacinių technologijų (IT) paslaugų teikėja „Data Template“ Vilniuje įkurs pirmąjį padalinį Europoje. Daugiausia klientus iš JAV aptarnaujanti bendrovė planuoja per 6 mėnesius Lietuvoje įdarbinti 5-10 programuotojų, o per ateinančius trejus metus – iki 50 darbuotojų, pranešė užsienio investicijų skatinimo agentūra „Investuok Lietuvoje“. Anot pranešimo, Lietuvą bendrovė pasirinko dėl pažangios IT ekosistemos, aukštos kvalifikacijos specialistų ir palankių verslo sąlygų.

Seimas imasi svarstyti Darbo kodekso pataisas, siūlančias numatyti nuotoliu dirbančių darbuotojų teisę po darbo valandų būti darbdavio nepasiekiamais. Šią Seimo nario socialdemokrato Algimanto Radvilos iniciatyvą ketvirtadienį po pateikimo palaikė 53 Seimo nariai, prieš buvo 3, susilaikė 17. Projektą svarstys Seimo Socialinių reikalų ir darbo bei Žmogaus teisių komitetai, o jo svarstymas plenarinėje salėje planuojamas rudens sesijoje.

Lietuvos regionuose sparčiai auganti darbuotojų paklausa, ypač gamybos sektoriuje, keičia nusistovėjusį užimtumo paveikslą. Šiemet laisvų darbo vietų Lietuvoje padaugėjo 7,7 proc., o net penktadalis jų – apdirbamosios gamybos sektoriuje, rodo Užimtumo tarnybos duomenys. Vis dėlto pramonės atstovai teigia, kad rasti tinkamų darbuotojų regionuose tampa vis sudėtingiau. Užimtumo tarnyba skelbia, kad kai kuriuose Lietuvos regionuose darbo vietų yra daugiau nei žmonių, galinčių jas užimti.

Skirtingose Europos šalyse atlyginimų lygis labai skiriasi – jis priklauso ne tik nuo sektoriaus, bet ir nuo konkrečios profesijos. Nepaisant to, kad kai kurios pareigos pamažu nyksta, atsiranda naujos, o tam tikri darbai išlieka būtini.