darbas

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena: darbo santykiai prasideda dar iki sutarties pasirašymo. Aiškus darbo skelbimas, sąžiningas bendravimas ir tinkamas esminių sąlygų aptarimas yra pirmasis žingsnis į tvarius, abipusiu pasitikėjimu grįstus darbo santykius rašoma pranešime žiniasklaidai. Aiškus darbo skelbimas – skaidrumo pradžia Darbdavys, skelbdamas apie laisvą darbo vietą, privalo nurodyti siūlomo darbo užmokesčio dydį arba jo intervalą.

Nepaisant milijonų bedarbių, Europoje vis dar trūksta darbuotojų. „Eurostat“ duomenys atskleidė paradoksą: milijonai žmonių ieško darbo, tačiau šimtai tūkstančių laisvų darbo vietų lieka neužimtos. Tai atskleidžia ir dar vieną žemyne ryškėjančią problemą – darbuotojų įgūdžių trūkumą. Nedarbas ir darbo jėgos trūkumas yra rimtos problemos visoje Europoje. „Eurostat“ skaičiavimais, šių metų gegužę Europos Sąjungoje (ES) buvo apie 13,1 mln. bedarbių.

Hannah Allen persikraustė į Maljorką dirbti aukle turtingoje šeimoje, tačiau ji niekada nesitikėjo, kad įsimylės vieną iš šeimos sūnų. Atvykusi į Ispaniją, į Viduržemio jūros regiono salą, turinio kūrėja pradėjo dirbti aukle vienoje šeimoje. Laikui bėgant, Hannah suprato, kad jaučia simpatiją vienam iš sūnų, nors ją nuolat lydėjo baimė, jog santykiams išaiškėjus ji praras darbą, rašoma dailystar.co.uk. Hannah – populiari turinio kūrėja, turinti daugiau nei 50 tūkst.

Lietuvoje vis dar sunku pabėgti nuo stereotipo, kad motinystės pertrauka darbo rinkoje yra praradimas – CV tai tampa spraga, o ne privalumu. Nepaisant to, kad realybė priešinga: mamos, ypač vienišos, lieka nematomos darbo rinkoje, nors kasdien žongliruoja dešimtimis atsakomybių. Oficialūs duomenys rodo – daugiau nei 40 tūkst. moterų Lietuvoje tenka pagrindinė atsakomybė auginti vaikus, o šešios iš dešimties pripažįsta nuolat gyvenančios finansiniame strese.

Veidas – tai ne tik mūsų išvaizda ar emocijų atspindys, bet ir sudėtinga chirurgijos sritis, kurioje sprendžiama ne tik apie grožį, bet ir apie gyvybę. Veido, žandikaulio ir burnos chirurgai kasdien dirba milimetro tikslumu – jų rankose ne tik paciento sveikata, bet ir gyvenimo kokybė. Vienas iš tokių gydytojų – 39-erių chirurgas, Veido ir žandikaulio chirurgijos centro vadovas Dalius Matkevičius, dirbantis dar ir Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose.

Kol dalis verslo atstovų kalba apie dirbtinio intelekto proveržį, dėl kurio sumažės darbuotojų paklausa, viena valstybė nusprendė didinti išdirbtų valandų skaičių. Ar darbo valandų skaičių reikėtų didinti ir Lietuvoje? Graikija rugsėjį ruošiasi priimti teisės aktą, leidžiantį darbuotojams dirbti iki 13 valandų per dieną. Kaip rašo portalas „RadioZet.

Scena – gali apimti ne vieną vaidmenį. Scenoje galima atsiskleisti ne tik kaip dainininkui, bet ir kaip aktoriui bei vedėjui. Visas šias sritis jungia žinomas scenos žmogus – Marius Jampolskis, kuris dainuoja, veda laidas ir renginius. Marius rugpjūčio 18 dieną švenčia 47-ąjį gimtadienį ir atskleidė, kokių planų turi šiai progai, papasakojo apie darbus ir dukrą, sekančią jo pėdomis. Nors Mariaus Jampolskio energijos pilna visur, už scenos – gana ramus žmogus.

Rugpjūčio 13 dieną Pakruojo rajono savivaldybėje vyko Švietimo, kultūros ir sporto komiteto posėdis. Jis buvo įrašytas ir vėliau paskelbtas socialiniuose tinkluose. Vaizdo įraše matyti, kad dalis dalyvių posėdyje dalyvavo gyvai savivaldybės kabinete, o kiti – nuotoliniu būdu. Vienas prisijungęs dalyvis išsiskyrė iš kitų – socialdemokratas, tarybos narys Saulius Skikas posėdyje dalyvavo iš sunkvežimio kabinos.

Vis garsiau ir garsiau kalbama apie bręstančius pokyčius darbo rinkoje, kurie palies daugelį darbuotojų, tad jau dabar drąsiai sakoma, kad kai kurios profesijos netgi gali išnykti. Tiesa, žadama, kad atsiras ir naujų sričių specialistų. Kas laukia esamų ir būsimų darbuotojų, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas ir dirbtinio intelekto agentūros „Why AI“ įkūrėjas Antanas Bernatonis.

Daugelis girdėję, kad Lietuvos jaunimas yra laikomas laimingiausiu pasaulyje. Tačiau per pastaruosius metus ji ėmė vis mažiau dirbti – po pandemijos 15–24 m. amžiaus žmonių užimtumas sumažėjo kone dvigubai. Kodėl taip nutiko ir iš ko pragyvena jaunesni gyventojai? Dabar ir ateityje įvairių pensijų ir išmokų dydis priklausys nuo to, kiek gyventojų dirbs ir kiek jie uždirbs. Jeigu jų bus mažiau, tai iš jų surenkamų ir išmokamų pinigų bus mažiau.

40-metė Toma Martinaitienė iš Gulbinėnų kaimo, Pasvalio rajono, šiandien yra gerai žinoma žaislų nėrėja – jos rankomis nerti žaislai, pasirašyti vardu „ToToys“, iškeliavo į daugelio šeimų namus ir vaikų širdis. Išskirtinumas, kruopštus darbas ir emocinis ryšys su kiekvienu žaislu – visa tai slypi už šios veiklos, prasidėjusios iš paprasto noro pradžiuginti krikšto dukrą.

Kaunietė Greta Šutovaitė – vienintelė moteris Lietuvoje, kuri dirba šuolio su tandemu instruktore. Ji savo kasdieniniame darbe susiduria ne tik su tais, kurie pirmą kartą ryžtasi išbandyti išskirtinę adrenalino kupiną pramogą, tačiau taip pat su tais, kurie skina šuolių su parašiutu rekordus.

Nedarbo lygis Jungtinėse Valstijose liepą pakilo 4,2 proc. nuo 4,1 proc. birželį, penktadienį skelbia Darbo departamentas. Rezultatas sutapo su Volstrito analitikų prognozėmis. Bedarbių per mėnesį padaugėjo 221 tūkst. iki 7,236 mln., o dirbančiųjų sumažėjo 260 tūkst. iki 163,106 milijono. Didžiausia pasaulio ekonomika praėjusį mėnesį sukūrė 73 tūkst. naujų darbo vietų – apytikriai trečdaliu mažiau nei pranašavo analitikai. Privačiame sektoriuje jų padaugėjo 83 tūkst.

„Facebook“ savininkė „Meta“ pranešė, kad uždarys verslui skirtą programėlę „Workplace“, kad galėtų sutelkti dėmesį į dirbtinį intelektą ir skirti savo išteklius kitoms sistemoms tobulinti. Bendrovė teigia, kad jos kuriamos dirbtinio intelekto technologijos „iš esmės pakeis mūsų darbo būdą“, todėl ji nutraukia „Workplace“, kuris yra verslo klientams skirtas bendradarbiavimo internete įrankis, veiklą, rašoma cbsnews.com. Esami klientai galės naudotis „Workplace“ iki 2025 m. rugpjūčio 31 dienos.

Prancūzijos klientų techninio aptarnavimo bendrovės „Teleperformance“ valdoma įmonė „Teleperformance LT“ atleidžia dar septintadalį darbuotojų – 34, beveik visi jie yra agentai. Apie darbuotojų atleidimą įmonė pranešė Užimtumo tarnybai. „Sodros“ duomenys rodo, jog bendrovėje dirba 245 darbuotojai. Tarnyba BNS pranešė, kad bendrovė žmones atleidžia dėl geopolitinės situacijos, lėmusios jos pagrindinio kliento darbo jėgos ir apimčių sumažėjimą.

Vis daugiau jaunų lenkų renkasi dirbti Lenkijoje, o ne vykti sezoninių darbų į Vakarų Europą. Šį dešimtmečius trukusios tendencijos pasikeitimą specialistai sieja su klestinčia šalies ekonomika ir sparčiai augančiais atlyginimais. O kaip yra Lietuvoje, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Lietuvos pramonininkų asociacijos ekonomistė-analitikė Eglė Stonkutė ir Lietuvos daržovių augintojų asociacijos valdybos pirmininkas Paulius Andriejavas.

Pilotės darbas – tai ne tik uniforma, plojimai po sėkmingo nusileidimo ar nuostabūs vaizdai iš kabinos lango. Tai ir nuolatinė įtampa, atsakomybė už šimtus gyvybių, bemiegės naktys. Rygoje pilote dirbusi 42-ejų klaipėdietė Lina Malakauskaitė pasidalijo savo darbo patirtimi, iššūkiais ir papasakojo, kodėl nusprendė keisti sritį bei tapti kvėpavimo instruktore. Skraidyti Lina panoro būdama paauglė – 14-15 metų.

Tiek įsidarbinus naujoje vietoje, tiek dirbant sename darbe gali tekti dalyvauti mokymuose, pagilinti jau esamas arba įgauti naujų žinių, reikalingų konkrečiam darbui. Vis tik ar už laiką, skirtą mokymuisi, turi būti mokamas atlyginimas? Vilnietė Izabelė (tikras vardas ir pavardė – redakcijai žinomi) papasakojo, kad įsidarbino naujame darbe, tačiau pirmą savaitę jai vyksta apmokymai, tad dirbti nereikia.

Reaguodama į pastarųjų mėnesių nelaimes, pasibaigusias darbuotojų sužalojimais ar net mirtimi kritus iš aukščio, Valstybinė darbo inspekcija (VDI) pranešė stiprinsianti kontrolę įmonėse, kuriose kyla tokia rizika. Nurodoma, kad ypatingas dėmesys bus skiriamas statybvietėms. Nustačius darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimus, nebus apsiribojama tik rekomendacijomis – darbdaviams ir atsakingiems asmenims bus taikomos griežčiausios administracinės sankcijos.

Vis daugiau jaunų lenkų renkasi dirbti Lenkijoje, o ne vykti sezoninių darbų į Vakarų Europą. Šį dešimtmečius trukusios tendencijos pasikeitimą specialistai sieja su klestinčia šalies ekonomika ir sparčiai augančiais atlyginimais, pranešė Lenkijos televizija.

Pramogų pasaulis – ta vieta, apie kurią svajoja kiekvienas. Visada šou verslas atrodo it filmas, tačiau niekas nė nepagalvoja, kiek sunkaus darbo reikia įdėti į tai, kad susikurtum sau geresnį rytojų, būtum kitoks, nei visi. Apie darbą ir asmeninį gyvenimą sutiko atsiverti Žilvinas Žvagulis. Kuomet žmogus dirba ne samdomą darbą, o kuriasi ar yra jį susikūręs pats, tuomet nelieka laiko laisvam laikui, savaitgaliams ar sau, o ypač, dirbant pramogų versle.

24 metų Indijos programuotojas Sohamas Parekhas mažiausiai trejus metus pilnu etatu dirbo net septyniose skirtingose JAV IT ir dirbtinio intelekto (DI) įmonėse Silicio slėnyje. Kadangi jis visą laiką dirbo nuotoliniu būdu iš Indijos, ilgą laiką niekas nepastebėjo, kad jis vienu metu gauna atlyginimą iš tiek daug darbdavių.

Vasaros darbų jaunimui netrūksta – vien maitinimo sektoriuje jų laukia šimtai. Tačiau įsidarbinti gali ne visi: tik kas antras darbdavys priima nepilnamečius, o 14-mečiams kliūtimi tampa sudėtingi formalumai. Apie tai, „Žinių radijas“ laidoje diskutuoja Užimtumo tarnybos Paslaugų organizavimo departamento patarėja Inga Nomeikiene. Kokias šiais metais pastebite galimybes jaunam žmogui rasti vasaros darbą? I. Nomeikienė: Gal pakomentuosiu būtent darbdavių požiūrį.

Siekiant paskatinti bedarbius greičiau grįžti į darbo rinką, Seimo „Nemuno aušros“ frakcijos narys Karolis Neimantas siūlo įstatyme numatyti pareigą Užimtumo tarnybai asmens kompetenciją atitinkantį darbą siūlyti tik pirmuosius 6 mėnesius, o vėliau – teikti dar 2 pasiūlymus, kurie gali neatitikti kvalifikacijos. „Įstatyme numatytus tinkamo darbo apibrėžimo kriterijus siūlau pilnai taikyti pirmuosius 6 mėnesius, taip skatinant sparčiau ieškoti darbo, kuris atitiktų kompetenciją.

Nors ištikimiausi „Power Hit Radio“ klausytojai su radijo vedėju Roku Lukošaičiu sveikinasi kiekvieną dieną, tikriausiai net ir jie nustebtų, kiek dar negirdėtų faktų apie save atskleisti galėtų jaunas vyras. Šiuo metu iš Palangos kartu su kolegomis dirbantis vyras sutiko ne tik papasakoti apie savo gyvenimą išjungus mikrofonus, tačiau ir atvirai prisipažino apie laukiantį bene didžiausią gyvenimo įvykį – jau visai netrukus jis su sužadėtine taps oficialia šeima.

Praėjusiais metais gyventojų užimtumas Europos Sąjungoje (ES) pasiekė 75,8 proc. Tai, „Eurostat“ duomenimis“, aukščiausias rodiklis nuo 2009 metų. Didžiausias užimtumas fiksuotas Nyderlanduose, žemiausias – Italijoje. Nors Lietuvoje užimtumo rodiklis viršija ES vidurkį, tačiau, Užimtumo tarnybos (UŽT) duomenimis, iššūkių darbo rinkoje netrūksta.  „Eurostat“ duomenimis, Lietuvoje fiksuotas 79,2 proc. gyventojų užimtumas.

Užimto tarnybos atlikta klientų ieškomo darbo analizė rodo, kad Lietuvoje vis dar gajūs profesijų stereotipai. Tiesa, pasak tarnybos atstovų, didmiesčiuose jie ne tokie ryškūs.  „Profesinė lyčių takoskyra darbo rinkoje dar gana ryški – daugeliui profesijų ir pareigybių būdingi stereotipai bei koncentracija konkrečiose veiklos srityse“, – teigia 115 tūkst. klientų ieškomo darbo analizę visose šalies savivaldybėse atlikusi Užimtumo tarnyba.

Atėjus karščio bangai vieni mėgaujasi saulės voniomis, poilsiu gamtoje ir maudynėmis, o kitiems tokiame karštyje tenka dirbti. Specialistai įspėja, kad tai labai kenkia sveikatai, tad dirbdami tokiomis sąlygomis darbuotojai turi teisę reikalauti tam tikrų dalykų. Pvz., papildomų priedų prie algos, specialios darbo aprangos, kondicionierių, kurie užtikrintų reikiamą temperatūra, taip pat daugiau pertraukų ar net kito darbo laiko.

Seimui svarstant iniciatyvą leisti darbuotojams po darbo valandų atsijungti nuo profesinių reikalų ir būti nepasiekiamais darbdavio, siūloma nacionalinio saugumo ir ekstremalių situacijų suvaldymo srityse dirbantiems asmenims numatyti pareigą būti pasiekiamais bet kuriuo metu.

Tarptautinė informacinių technologijų (IT) paslaugų teikėja „Data Template“ Vilniuje įkurs pirmąjį padalinį Europoje. Daugiausia klientus iš JAV aptarnaujanti bendrovė planuoja per 6 mėnesius Lietuvoje įdarbinti 5-10 programuotojų, o per ateinančius trejus metus – iki 50 darbuotojų, pranešė užsienio investicijų skatinimo agentūra „Investuok Lietuvoje“. Anot pranešimo, Lietuvą bendrovė pasirinko dėl pažangios IT ekosistemos, aukštos kvalifikacijos specialistų ir palankių verslo sąlygų.

Seimas imasi svarstyti Darbo kodekso pataisas, siūlančias numatyti nuotoliu dirbančių darbuotojų teisę po darbo valandų būti darbdavio nepasiekiamais. Šią Seimo nario socialdemokrato Algimanto Radvilos iniciatyvą ketvirtadienį po pateikimo palaikė 53 Seimo nariai, prieš buvo 3, susilaikė 17. Projektą svarstys Seimo Socialinių reikalų ir darbo bei Žmogaus teisių komitetai, o jo svarstymas plenarinėje salėje planuojamas rudens sesijoje.

Lietuvos regionuose sparčiai auganti darbuotojų paklausa, ypač gamybos sektoriuje, keičia nusistovėjusį užimtumo paveikslą. Šiemet laisvų darbo vietų Lietuvoje padaugėjo 7,7 proc., o net penktadalis jų – apdirbamosios gamybos sektoriuje, rodo Užimtumo tarnybos duomenys. Vis dėlto pramonės atstovai teigia, kad rasti tinkamų darbuotojų regionuose tampa vis sudėtingiau. Užimtumo tarnyba skelbia, kad kai kuriuose Lietuvos regionuose darbo vietų yra daugiau nei žmonių, galinčių jas užimti.

Skirtingose Europos šalyse atlyginimų lygis labai skiriasi – jis priklauso ne tik nuo sektoriaus, bet ir nuo konkrečios profesijos. Nepaisant to, kad kai kurios pareigos pamažu nyksta, atsiranda naujos, o tam tikri darbai išlieka būtini.

Noras turėti savų pinigų dirbti gena vis jaunesnius – į darbo rinką veržiasi net keturiolikmečiai. Specialistai pastebi, kad vis daugiau jaunimo ieško darbo, kad ir keliems mėnesiams, pavyzdžiui, vasarai. Nors pirmus uždirbtus pinigus paaugliai neretai „ištaško“ pramogoms ir skanėstams, anot ekspertų, dar mokyklos suole pradėjusiems dirbti jaunuoliams vėliau lengviau sekasi nei į darbo rinką atėjusiems po studijų – ilgainiui jie lengviau kyla karjeros laiptais ir gauna didesnę algą.

Vyresnio amžiaus darbuotojai – vis patrauklesni darbdaviams. Ar tai rodo, kad patirtis ir noras dirbti tampa nauja vertybe? Tuo tarpu jaunimas darbo rinkoje ieško ne tik atlygio, bet ir prasmės, todėl darbdaviams iškilo galvosūkis – kaip motyvuoti jaunimą. Apie priežastis, kodėl jaunimas nebenori dirbti, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja darbo rinkos ir CV-Online marketingo vadovė Rita Karavaitienė ir ekonomistas Algirdas Bartkus.

Tauragėje ir Šilutėje ieškoma policijos pareigūnų. O naujai įsidarbinusiems darbuotojams žadama sumokėti solidžią išmoką arba pinigų būsto įsigijimui. Policijos atstovai skelbia, kad naujai įsidarbinę pareigūnai(-ės) Tauragėje galėtų sulaukti vienkartinės skatinamosios išmokos, kurios dydis – 7 060 eurų. Be to, kandidatams(-ėms) siūloma ir finansinė parama būstui įsigyti – 15 proc. nuo būsto kredito sumos (bet ne daugiau kaip 15 tūkst.

Pensinis amžius ilgėja, o darbo rinka stringa – jaunimas nori laisvės, bet nenori prisiimti atsakomybės, o vyresni darbuotojai neišleidžiami į pensiją. Ar ši sistema dar veikia, ir kas laimi – noras ar pareiga? Apie pensinio amžiaus augimą naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja ekonomistas Marius Dubnikovas ir Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos atstovas Algirdas Zvicevičius.

Vis daugiau pensinio amžiaus sulaukusių žmonių Lietuvoje ir visoje Europoje nusprendžia, kad pasitraukti iš darbo rinkos dar per anksti. Nepaisant skiriamos senatvės pensijos, tūkstančiai senjorų toliau dirba – kai kurie siekia papildomų pajamų, kiti – tiesiog nori išlikti aktyvūs.  Kaip skelbia „Eurostat“, 2023 m. Europos Sąjungoje (ES) atliktos darbo jėgos apklausos duomenys rodo, kad net 56,4 proc.

Lietuvos verslai kovoja su rimtais iššūkiais – žmogiškųjų išteklių trūkumu ir per mažomis algomis. Tai verčia įmones imtis drastiškų priemonių – nuo migrantų integracijos iki darbo jėgos „verbavimo“ net pas gydytojus. Apie tai „Žinių radijas“ laidoje diskutavo „Luminor“ banko Elektroninės prekybos skyriaus vadovas Justas Daujotas, marketingo ekspertas, konsultantas, LiMA valdybos narys Giedrius Juozapavičius, laidos „Sėkmės receptai“ vedėja Eglė Gabrytė.

Vadovybės apsaugos tarnyba ieško pareigūno, o už atliktą darbą „į rankas“ siūlo daugiau kaip 2 tūkst. eurų. Kaip teigiama paviešintame darbo skelbime, minėta įstaiga ieško asmens apsaugos pareigūno. „Ieškai darbo, kuriame kiekviena diena prasminga, o tavo veiksmai turi tikrą reikšmę? Vadovybės apsaugos tarnyba ieško motyvuotų, ištvermingų ir atsakingų žmonių, pasiruošusių saugoti valstybės vadovus, oficialius svečius bei kitus saugomus asmenis“, – rašo tarnybos atstovai.

Visai neseniai „Meta“ pranešė apie tai, kad uždaro itin populiarią programėlę tarp darboviečių – „Workplace“. Savo pranešime jie paaiškino, kad 2026 metų birželio 1 dieną programėlė nustos veikti. „Workplace by Meta“ yra populiarus įrankis, kuriuo organizacijos bendrauja ir bendradarbiauja savo viduje nuo pat jo atsiradimo 2016 m., rašoma blog.yoobic.com. Nepaisant savo galimybių ir įvairių integracijų, „Workplace“ sunkiai konkuravo su kitomis įmonių bendravimo priemonėmis.

Šalyje dirba 37,3 tūkst. ukrainiečių, atvykusių nuo karo Ukrainoje pradžios. Viena jų – Kristina Beliakova. Laikinas išvykimas iš tėvynės ir trumpas prieglobstis Lietuvoje – taip atrodė 2022-ųjų pavasarį. Laikinumas užsitęsė iki trejų metų. Ir gali būti dar ilgesnis – moterį įsuko sukurtas verslas, kasdienybė – čia mokosi vaikai. Prieš metus kalbinta Kristina sakė: „Svarbiausia, kad Lietuvoje yra saugi jos šeima.

Vis daugiau jaunų žmonių nusprendžia ne dirbti, o gyventi iš nedarbo išmokų. Naujausia „Sodros“ analizė parodė netikėtą tendenciją – būtent jauni, 25–30 metų asmenys šiemet tampa viena aktyviausių išmokos gavėjų grupių. Vieni ekspertai įspėja, kad tai – signalas apie augančią jaunimo priklausomybę nuo valstybės paramos, kiti specialistai atkreipia dėmesį, kad šią tendenciją lemia ne tinginystė, o struktūrinės darbo rinkos problemos.

Ispanijoje ar Italijoje įprasta, kad vidurdienį daugelis darbų sustoja, nes tuo metu yra „siesta“, o turintys reikalų su pietiečiais pastebi, kad jie darbe nepersistengia. Tuo metu lietuviai laiko save darbščiais, tačiau bent iš dalies tą patvirtina ir oficialioji statistika. Kai kurių specialistų vertinimu, lietuviai yra priversti dirbti ilgai, nes kitaip neuždirbs pakankamai pinigų. Tačiau yra ir tokių, kurie abejoja lietuvių darbštumu.

Tarptautinės įmonės vis rečiau ieško naujo biuro ploto Lietuvoje, o naujos darbo vietos dažniau kuriamos kitose šalyse, ypač Lenkijoje. Pasak specialistų, šią tendenciją lemia ne nuotolinis darbas, o strategiškai priimtas sprendimas mažinti vietinį personalą ir ieškoti palankesnių sąlygų užsienyje. Tokia informacija savo socialinių tinklų paskyroje pasidalijo bendrovės „Artea Asset Management“ vadovas Vaidotas Rūkas.

Daliai gyventojų yra ypač sunku rasti darbą. Vieniems darbdaviams netinka amžius, kitiems – patirties ar kvalifikacijos trūkumas. Vis tik yra būdas paskatinti darbdavius jus į darbą priimti, net jei neatitinkate jų lūkesčių. Tačiau tokiu atveju teks laikytis tam tikrų sąlygų. Su nemažais sunkumais ieškant darbo susiduria neseniai mokslus kolegijoje baigęs vilnietis Nerijus.

93 metų pensininkė, kuriai sodo darbus atlikti buvo pasiūlyta už 350 svarų sterlingų (415 eurų), sulaukė netikėtos staigmenos. Senjorei reikėjo tik nupjauti veją ir iš kiemo sugrėbti lapus, tačiau už šiuos darbus jai buvo paskaičiuota didelė sąskaita. Laimei, jos likimas netrukus pasikeitė, rašoma mirror.co.uk.

Ilgus metus grožio srityje dirbanti kaunietė specialistė ir ilgalaikio makiažo ekspertė Laura Bankauskienė atvirai dalijasi savo asmenine istorija ir griauna mitus sakydama, kad lengvos sėkmės nebūna. Anaiptol, Lauros teigimu – sėkmė yra metų metus trunkantis nuoseklus darbas, kantrybė ir drąsa eiti prieš srovę bei nuolatinis tobulėjimas, rašoma pranešime spaudai. Panoro nerti į grožio sritį Lauros gyvenimo istorija – ne tik apie grožio pasaulį.

Programinės įrangos milžinė „Microsoft“ naikina tūkstančius darbo vietų. Tai paveiks mažiau nei 3 proc. darbuotojų, pranešė įmonė. Tikslus skaičius nebuvo nurodytas. Remiantis paskutiniais turimais 2024 m. birželio pabaigos duomenimis, „Microsoft“ tada turėjo apie 228 000 darbuotojų, 126 000 jų – JAV. 3 proc. atitinka apie 6 800 darbo vietų. Mažinti darbo vietas planuojama įvairiuose regionuose ir įvairiuose lygiuose, naujienų agentūrai „Bloomberg“ sakė atstovas.