Viena moteris socialiniuose tinkluose papasakojo apie nemalonų incidentą, kurį patyrė Vilniaus „Akropolyje“ įsikūrusioje „Audimas“ parduotuvėje.
Ji pasakojo, kad užėjusi į persirengimo kabiną pasimatuoti drabužių, per veidrodį pastebėjo, kad netoliese yra įrengta vaizdo stebėjimo kamera.
Moteris viską užfiksavo nuotraukose, kuriose matyti, kad kamera atsispindi veidrodyje, todėl gali sudaryti įspūdį, jog filmavimo įranga nukreipta į persirengimo vietą.
Ji neslėpė, kad pasijautė labai nemaloniai ir į šią parduotuvę sugrįžti neketina bei to nerekomenduos daryti kitiems.
Taip pat moteriai iškilo klausimas, ar tokioje vietoje įrengta kamera nepažeidžia įstatymų.
Taigi, kokiais tikslais šioje vietoje yra įrengta kamera ir ar nėra pažeidžiami įstatymai?
Už kamerų vietas atsako nuomininkai
„Akropolis Group“ rinkodaros ir komunikacijos vadovas Paulius Pocius pabrėžė, kad bendrovei itin svarbu, kad lankydamiesi prekybos ir pramogų centruose visi lankytojai jaustųsi saugiai bei komfortiškai. Visgi kur yra statomos vaizdo stebėjimo kameros parduotuvėse – ne jų atsakomybė.
„Visos vaizdo stebėjimo kameros, esančios parduotuvių viduje, yra nuomininkų atsakomybė – jos nėra susietos su „Akropolio“ apsaugos sistemomis. Už jų įrengimą, vietos parinkimą bei eksploatavimą atsako konkreti parduotuvė – nuomininkas“, – komentavo P. Pocius.
Jis pabrėžė, kad atsižvelgdami į šią informaciją, „Akropolis Group“ kreipėsi į nuomininką ir paprašė patikslinti situaciją dėl kameros įrengimo bei užtikrinti, kad klientų teisės bei privatumas nebūtų pažeidžiami.
Tai, kad už kamerų vietas parduotuvėse yra atsakingi nuomininkai patvirtino ir pats „Audimas“.
„Taip, sprendimus dėl vaizdo kamerų vietų ir jų stebėjimo laukų priima mūsų įmonės atsakingi darbuotojai.
Šį procesą atliekame labai atsakingai – visada konsultuojamės su techniniais specialistais bei teisiniais ekspertais, kad užtikrintume tiek mūsų turto apsaugą, tiek ir klientų privatumą“, – nurodė bendrovė.
Kamera persirenginėjančių nefiksuoja?
Tuo metu „Audimas“ pabrėžė, kad gerbia ir saugo savo klientų privatumą, todėl jie gali nesibaiminti, nes vaizdas per kameras esą yra stebimas laikantis teisinių reikalavimų.
„Suprantame pirkėjų ir visuomenės jautrumą bei susirūpinimą šiuo klausimu, ypač šiais laikais, kai asmens duomenų saugumo pažeidimų daugėja. Norime savo klientus užtikrinti, kad vaizdo kameros „Audimas“ parduotuvėse niekada nebuvo ir nėra nukreiptos persirengimo kabinai ar kitoms jautrioms erdvėms stebėti“, – komentavo bendrovė.
Ji taip pat nurodė, kad minėta kamera yra skirta tik parduotuvės sandėlio įėjimui stebėti ir padeda užtikrinti bendrovės turto saugumą.
„Suprantame, kad jos korpusas gali būti matomas iš persirengimo kabinos ir dėl to sukelti abejonių, tačiau kameros stebėjimo laukas yra nukreiptas kita kryptimi ir persirengimo zonos nefiksuoja“, – komentare naujienų portalui tv3.lt patikino „Audimas“.
Bendrovė apgailestavo, kad incidentas sukėlė klientei nemalonių išgyvenimų, tačiau pabrėžė, kad tai nesusipratimas ir joks privatumo pažeidimas neįvyko.
„Apgailestaujame, kad iš persirengimo kabinos matomas vaizdo kameros korpusas klientei sukėlė neigiamų išgyvenimų ir galėjo būti klaidingai palaikytas privatumo pažeidimu. Suprantame, kaip svarbu klientams jaustis saugiai ir užtikrintai mūsų parduotuvėse, todėl mums itin rūpi išsklaidyti kilusias abejones“, – apgailestavo „Audimas“.
Taip pat bendrovė pabrėžė, kad prie įėjimo į parduotuvę visada aiškiai pažymima, kad vyksta vaizdo stebėjimas. Visgi bendrovė užtikrina, kad jokia privati klientų informacija nėra fiksuojama.
„Ypač rūpinamės, kad zonos, kuriose klientai tikisi privatumo, nebūtų filmuojamos. Pavyzdžiui, užtikriname, kad atsiskaitant už prekes kameros nefiksuotų mokėjimo terminalų ekranų ar klaviatūrų. Taip pat nefiksuojame praeivių, kurie yra prekybos centre, bet dar neįžengė į mūsų parduotuvės erdvę“, – dalijosi „Audimas“.
Žmogaus orumą žeminantis stebėjimas – draudžiamas
Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (VDAI) pabrėžė, kad Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR) nenustato atskirų reikalavimų vaizdo duomenų tvarkymui, todėl vaizdo duomenų tvarkymas turi atitikti BDAR įtvirtintus bendruosius reikalavimus ir Lietuvos teisinių aktų reikalavimus.
Anot inspekcijos, Europos duomenų apsaugos valdyba paaiškina, kad tam tikrose vietose, pavyzdžiui, sanitarinėse arba pirties patalpose, tualetuose, duomenų subjektas pagrįstai tikėtųsi nebūti stebimas, kadangi tokių vietų stebėsena reikštų rimtą duomenų subjekto teisių apribojimą.
„BDAR yra nurodyta, kad duomenų subjekto interesai ir pagrindinės teisės gali visų pirma būti viršesni už duomenų valdytojo interesus, kai asmens duomenys tvarkomi tokiomis aplinkybėmis, kuriomis duomenų subjektai pagrįstai nesitiki tolesnio tvarkymo“, – komentavo VDAI.
Tiesa, tokia tvarka yra numatyta ir Lietuvos teisiniuose aktuose.
„Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. nagrinėjo klausimą dėl prekybos centre esančių sanitarinių mazgų patalpų (šalia tualetų esančių prausyklų) vaizdo stebėjimo teisėtumo.
Tada buvo nuspręsta, kad yra draudžiama vykdyti vaizdo stebėjimą patalpose, kuriose duomenų subjektas pagrįstai tikisi absoliučios privatumo apsaugos ir kur toks stebėjimas žemintų žmogaus orumą (pvz., tualetuose, persirengimo kambariuose ir pan.), yra imperatyvi. T. y. ši norma yra įsakmi ir ja nustatytų vaizdo stebėjimo sąlygų nesilaikymas atitinkamą veiką daro absoliučiai neteisėta per se“, – komentavo VDAI.
Tai reiškia, kad tokiose vietose, kaip persirengimo kabinos, klientas stebimas būti negali.
„Taigi, tokios patalpos, kaip, pavyzdžiui, persirengimo kambariai, tualetai, prausyklos, neturėtų būti stebimos kameromis, nes tai yra tokios patalpos, kuriose asmuo pagrįstai tikisi absoliutaus privatumo ir asmuo tikisi, kad jis nėra ir negali būti stebimas“, – nurodė inspekcija.
Skiriamos milijoninės baudos
VDAI nurodė, kad už galimą pažeidimą kai kuriais atvejais atsako tiek nuomininkas (parduotuvė), tiek prekybos centro administracija.
„Atsakomybė už neteisėtą vaizdo stebėjimą pagal BDAR gali būti skiriama atsižvelgiant į šių subjektų statusą pagal BDAR – tiek asmens duomenų valdytojui, tiek asmens duomenų tvarkytojui, tiek bendriems duomenų valdytojams, ir tai įvertinama konkretaus tyrimo metu“, – komentavo inspekcija.
Visgi, jei vaizdo stebėjimą vykdo pati parduotuvė, tuomet ji ir būtų atsakinga už tokius pažeidimus.
„Paprastai praktikoje nuomotojai nedaro poveikio nuomininkų sprendimui vykdyti vaizdo stebėjimą“, – pabrėžė VDAI.
Inspekcija už BDAR pažeidimus gali taikyti šiuos taisomuosius veiksmus (priklausomai nuo konkretaus atvejo aplinkybių): įspėti, pareikšti papeikimą, teikti nurodymus, apriboti arba uždrausti duomenų tvarkymą, skirti administracinę baudą.
Administracinė bauda gali siekti iki 2–4 proc. ankstesnių finansinių metų bendros metinės pasaulinės apyvartos, arba iki 10–20 mln. eurų.
Kur kreiptis pastebėjus pažeidimą?
VDAI atkreipė dėmesį, kad klientas, kuris mano, kad buvo pažeistas jo privatumas, pirmiausia, turi žodžiu arba raštu kreiptis į vaizdo stebėjimą vykdantį asmenį (jeigu pareiškėjui žinoma jo tapatybė ir (ar) kontaktiniai duomenys) dėl informacijos apie vykdomą vaizdo stebėjimą gavimo.
Jei stebėjimą vykdantis asmuo nepateikia pareiškėjui informacijos apie vykdytą vaizdo stebėseną per vieną mėnesį nuo kreipimosi, pateikta informacija pareiškėjo netenkina arba jis neturi galimybės kreiptis į vaizdo stebėjimą vykdantį asmenį, pareiškėjas turi teisę pateikti skundą VDAI.
„Kartu su skundu turi būti pateikta informacija apie pareiškėjo kreipimąsi į vaizdo stebėjimą vykdantį asmenį ir šio asmens atsakymo, jeigu jis pateiktas, pareiškėjui kopija arba nurodytos priežastys, dėl kurių nėra galimybės kreiptis į šį asmenį“, – komentavo inspekcija.
Taip pat fiziniai asmenys tiesiog gali pranešti apie galimai neteisėtą vaizdo stebėjimą, tačiau tokiu atveju toks pranešimas bus nagrinėjimas ne kaip asmens skundas, bet kaip pranešimas.
Be to, fizinis asmuo, jei daromas galimas pažeidimas jo atžvilgiu, gali kreiptis ir tiesiogiai į teismą.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
