Savaitgalį susitikę Europos Sąjungos finansų ministrai ketino svarstyti naujos bendros bankų priežiūros sistemos planą, tačiau susitikimas parodė, kad pasiekti sutarimą tarp 27 narių yra sudėtinga netgi tais klausimais, kuriais jau sutarta anksčiau, rašo „New York Times“.
Ispanijos finansų ministras, su Prancūzijos ir Italijos palaikymu, prašė greičiau imtis priemonių, kurios leistų išgelbėti Ispanijos bankus tokiomis sąlygomis, kurios tenkina valdžią Madride, bet kiti ministrai sakė Ispanijai neskubėti.
Nors Europos Komisija trečiadienį paskelbė, kad kurs bendrą įstaigą, pavaldžią ECB, kuri prižiūrės apie 6 tūkst. euro zonos bankų. Komisija siūlo šį procesą pradėti kitais metais, o veikti visu pajėgumu jis turėtų pradėti 2014 metais.
Šis planas Ispanijai naudingas tuo, kad jam pradėjus veikti, Ispanijos bankai galėtų tiesiogiai gauti paramą. Dabartiniai euro zonos gelbėjimo fondai – Europos finansinio stabilumo fondas bei Europos stabilumo mechanizmas – negali tiesiogiai skolinti bankams.
Tad Ispanijos finansų ministras Luisas de Guindosas šeštadienį žurnalistams sakė, kad būtina laikytis EK numatyto centrinės bankų priežiūros įstatymo. Prancūzijos finansų ministras Pierre'as Moscovici taip pat ragino nešvaistyti laiko.
Tačiau Wolfgangas Schaeuble, Vokietijos finansų ministras, sakė, kad laikytis EK tvarkaraščio bus neįmanoma. Pasak jo, planas sukūrė nerealistiškus lūkesčius, kad Europoje tokie dideli pokyčiai gali būti pasiekti per tokį trumpą laiką.
Birželį euro zonos finansų ministrai sutiko Ispanijai suteikti 100 mlrd. eurų vertės paskolą, skirtą šalies bankams gelbėti.
Tačiau Ispanijos premjeras Mariano Rajoyus nenori didinti savo šalies skolos ir garantuoti, kad pinigai bus grąžinti. Užuot jis nori, kad pinigai būtų skolinami tiesiogiai bankams.
Kita svarbi problema: kada M. Rajoyus paprašys pagalbos iš ECB obligacijų išpirkimo plano. Kol kas investuotojai, sužinoję apie ECB naują planą, mieliau perka probleminių šalių obligacijas ir Italijos bei Ispanijos skolinimosi kaina krito, o įtampa Europos ir pasaulio rinkose sumažėjo.
Dėl šios priežasties, kai kurie finansų ministrai susitikime ragino neskubėti kurti bendrą bankų sąjungą.
Kad bankų sąjunga įsigaliotų jai pritarti turi visos 27 ES šalys, nors sistema galios tik 17 euro zonos šalių.
Likusios dešimt šalių gali prisijungti, jei to nori, tačiau jos neturės balso teisės ECB, nes nėra euro zonos narės.
Švedijos finansų ministras Andersas Borgas sakė, kad jis yra susirūpinęs, jog euro zonos šalys, gali tapti viršesnėmis už ne euro zonos šalis sprendžiant platesnius klausimus, pavyzdžiui, naujus kapitalo reikalavimus visiems ES bankams, rašo „The Telegraph“.
„Mes akivaizdžiai negalime Europoje turėti priežiūros sistemos, paremtos ant ECB, kurio nariais mes nesame, ir jei jais netapsime, mes neturėsime balso teisės, – sakė A. Borgas. – Negali būti tokios europietiškos priežiūros sistemos, kurioje pusė Europos neturi balso teisės. Tai nepriimtina. To negali būti. Tai nebus toleruojama. Tai turi pasikeisti.“
Nuo Europos sugebėjimo išspręsti savo nesutarimus priklausys, ar rinkų atsigavimas, kurį paskatino ECB intervencija ir Vokietijos konstitucinio teismo sprendimas dėl gelbėjimo fondo, žymės posūkį krizėje, ar tai tiesiog tebus dar vienas Europos bandymas išlošti daugiau laiko, rašo „Reuters“.
Kai kurie analitikai spėja, kad, nepaisant nesutarimų tarp finansų ministrų, rinkų atsigavimas dar tęsis. Erikas Nielsenas, vyriausiasis pasaulio ekonomistas iš „UniCredit“ padalinio Londone sakė, kad ateinančiais mėnesiai rinkų dėmesys nukryps nuo Europos į rinkimus ir kovą dėl biudžeto JAV bei valdžios kaitą Kinijoje.
„Manau šitas atsigavimas dar tęsis kelias savaites, – savo klientams teigė E. Nielsenas. – Kapitalo klaidingas pasiskirstymas, vedamas neracionalios baimės buvo toks didelis, kad jam sugrįžti prireiks daugiau nei poros savaičių.“
