Baltarusijos tyrimų centro vadovas Stanislavas Ivaškevičius teigia, kad oficialiai Kazachstanas, mažai miškinga ir medį importuojanti valstybė, į Europos Sąjungą (ES) eksportuoja apie 120 mln. eurų vertės medienos. Pasak jo, tai greičiausiai baltarusiška mediena, kurios dalis per pasienį patenka ir į Lietuvą.
„Mes toliau matome intensyvų medienos importo iš Kazachstano į Europos Sąjungą augimą. Iš dokumentų, kuriuos pasisekė gauti, galime teigti, kad dalis tos medienos yra baltarusiška. Be to, visas tiekimas yra įtartinas, nes Kazachstano miškingumas tik 4 proc., pati šalis importuoja medieną. O pusė turimų miškų yra sudaryti iš stepių medienos, nelabai tinkamų industriniam apdirbimui“, – pirmadienį LRT radijui teigė S. Ivaškevičius.
„Dalis keliauja į Lietuvą. Čia patenka, nes medieną įvežama į Lenkiją ir toliau išvežiojama po ES. O Lietuva netikrina pasienių, kurie nėra su Baltarusija. Kontrabandininkai atveža pro galines duris“, – pridūrė jis.
Visgi, jis pamini, kad tai nerodo visiško sankcijų neveiksnumo, nes prieš sankcijas Baltarusija eksportavo medienos už 1 mlrd. eurų.
Pasak tyrimų centro vadovo, sankcijoms apeiti nebereikia steigti naujų fiktyvių bendrovių, užtenka suklastoti dokumentus pasinaudojant pavogtais parašais ir antspaudais, kurie skirtingų programų pagalba įklijuojami į dokumentą.
„Matome, kad atsiranda nauji sankcijų apėjimo būdai. Dabar pakanka „nupiešti“ dokumentus ir Lenkijos pasienyje tai veikia. Į Kazachstaną mediena patenka jau su padirbtais dokumentais. Išanalizavę gautus dokumentus matėme, kad parašai ir antspaudai identiški, aplink grafiškai įklijuotus objektus matomi keitimą parodantys pikseliai“, – komentavo jis.
„Paskambinus nurodytiems asmenims, vienas iš jų atvirai pasakė, kad medieną vežė iš Baltarusijos. O siuntėjas iš Kazachstano patikino, kad žino šią bendrovę, kad su ja bendravo ir pasirašė memorandumą, bet kompanija dingo, verslas nepavyko. Galime įsivaizduoti, kad viskas, ko bendrovei reikėjo, tai tokio antspaudo pavyzdys“, – pridūrė jis.
S. Ivaškevičius teigė, kad apie tai informavus institucijas Lietuvoje ir Lenkijoje, šios atsakė, jog pradės ikiteisminius tyrimus dėl sankcijų apėjimo. Bet, anot jo, vargu ar be centrinių ES institucijų pagalbos pavyks užkardyti tokius apėjimus.
Lenkijoje taikomos baudos už tokius sankcijų apėjimus per mažos
Tuo metu Lenkijos muitinė tvirtina, kad negali fiziškai patikrinti visų krovinių, bei nelaiko tokių veiksmų rimtais nusikaltimais, aiškina politologas Martynas Malužinas. Anot jo, už tokius veiksmus skiriamos baudos dažnai yra mažos, siekiančios virš 100 eurų.
„Šiuo metu Lenkijos valstybinės mokesčių inspekcijos vadovas neseniai pranešė, kad įsigaliojus sankcijos, mediena iš Rusijos ir Baltarusijos, nuo 2022 m. kovo 5 d. sulaikyta apie 100 siuntų, kur kyla abejonės dėl sankcijų pažeidimo. Dėl pusės buvo pateikti įrodymai pradėti tyrimą dėl sankcijų pranešimų. Ir manau, kad po tyrimo bus informacijos. Bet svarbus faktas, kad Lenkija nepripažįsta tokio medienos gabenimo, kaip nusikaltimo“, – LRT radijui aiškino jis.
„Dažnai skiriamos nuobaudos yra simbolinės, kartais siekia vos 115–120 eurų“, – paminėjo jis.
Taip pat jis paminėjo, kad toks sankcijų apeidinėjimas gali būti dalinai toleruojamas dėl Lenkijos medienos pramonės išgyvenamos krizės, dėl kurios produktai tampa mažiau konkurencingais.
Reaguodamas į tai, muitinės tarpininko „Bunasta“ akcininkas ir įkūrėjas Jurgis Adomavičius tikina, kad sankcijų apėjimo ir prekių per Lenkiją gabenimo į Lietuvą problemas turėtų spręsti teisinės institucijos. Anot jo, dėl apėjimo kaltos neskaidrios įmonės, o tai nebėra funkcijomis apkrautų muitininkų atsakomybė.
„Nemesčiau akmenų į muitinę, nes muitinė dirba didelį ir ne savo darbą, kuris gal trukdo verslams. (...) Tai tikrai reiktų kreipti ne į muitinę, o į kriminalines tarnybas. Vienareikšmiškai manau, kad kalčiausios yra neskaidrios įmonės“, – sakė J. Adomavičius.
„Mes čia girdime apie antspaudų padirbinėjimą ir dokumentų padirbinėjimą. Tai čia kalbame apie tikrą kriminalą, kuris turėtų atsakyti ne 100 eurų baudomis“, – paminėjo jis.
Jis taip pat sakė, kad siekiant sumažinti kai kurių bendrovių pasiryžimą prisidėti prie sankcijų apėjimo, reiktų užtikrinti skaidrų medienos tiekimą.
„Tiesiog koncentruočiausi į skaidraus statybinių medžiagų tiekimo užtikrinimą, kaip užtikrinti, kad tos medžiagos būtų tiekiamos iš tinkamų šalių“, – tikino jis.
