Svarbiausi karo įvykiai Ukrainoje:
23:59 | Bachmute tebėra apie 3 000 civilių
Rusų naikinamame Bachmute mieste tebėra iki 3 000 civilių gyventojų, tarp jų – 33 vaikai, rašo Donecko srities karinės administracijos vadovas Pavlo Kyrylenko, rašo CNN.
„Evakuacija tęsiasi, ir ne tik Bachmute, mes dirbame palei visą fronto liniją“, – trečiadienį teigė jis.
Regione evakuacija yra privaloma, tačiau kai kurie žmonės vis dar atsisako išvykti.
„Vis dar yra žmonių, kurie tikrai nenori išvykti, ir juos įtikinti yra labai sunki užduotis. Nuo 2022 m. vasario 24 d. iš Donecko srities išvyko daugiau kaip 1 100 000 žmonių iš 1 670 000“, – nurodo P. Kyrylenko.
23:32 | Milley: neaišku, ar rusų naikintuvo fizinis kontaktas su dronu buvo tyčinis
JAV nežino, ar Rusijos naikintuvas tyčia kliudė amerikiečių droną virš Juodosios jūros, sako Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkas generolas Markas Milley, rašo CNN.
Anot jo, pareigūnai tiria incidentą.
„Žinome, kad perėmimas buvo tyčinis, žinome, kad agresyvus elgesys buvo tyčinis, taip pat žinome, kad tai buvo labai neprofesionalu ir labai nesaugu“, – sako generolas.
Ar fizinis kontaktas tarp drono ir lėktuvo buvo tyčinis, paaiškės vėliau.
Anot M. Milley, JAV turi „absoliučių kontakto ir perėmimo įrodymų“.
JAV antradienį vakare paskelbė, kad rusų naikintuvas tarptautinėje erdvėje virš Juodosios jūros atakavo amerikiečių droną MQ-9.
23:20 | Zelenskis: rusų agresija artėja prie ribos, kai gali sulūžti
Rusijos agresija artėja prie ribos, kuomet gali sulūžti, sako Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Apie tai jis trečiadienį kalbėjo kreipdamasis į ukrainiečius.
Anot prezidento, trečiadienis buvo dar viena vaisinga Ukrainai ir jos gynybai diena.
„Surengėme dar vieną susitikimą Ramšteino formatu, jau dešimtąjį. Amunicija mūsų kariams, artilerija, tankai, Ukrainos dangaus apsauga – visa tai buvo aptarta. Turime sprendimą. Tai ypač svarbu dabar, kai jaučiama, kad Rusijos agresija artėja prie ribos, kai gali lūžti“, – sako jis.
V. Zelenskio teigimu, nėra teroristo, kuris susidurdamas su laisvuoju pasauliu sugebėtų didinti savo potencialą.
„Rusija nėra išimtis. Turime nuolat didinti spaudimą terorizmui. Spaudimą mūsų gynyba, sankcijomis Rusijai, naikinant būdus, kuriais Rusijos valstybė ir jos bendrovės apeina sankcijas, politiniu ir teisiniu spaudimu.
Kuo didesnis spaudimas, tuo greičiau judėsime link mūsų teritorinio vientisumo ir tarptautinės teisinės tvarkos atkūrimo. Darome viską, kad mūsų partneriai tai pajustų. Turime ir toliau daryti spaudimą. Žingsnis po žingsnio. Be perstojo. Okupantas turi būti sunaikintas“, – pabrėžia V. Zelenskis
„Dėkojame visiems, kurie daro tai įmanoma! Šlovė kiekvienam iš jūsų, kurie dabar kovojate! Šlovė kiekvienam, kuris padeda!“ – priduria jis.
22:46 | Netoli Bachmuto rastas vos gyvas ukrainietis: 42 dienas rusai laikė be maisto ir vandens
Šia istorija pasidalijo žurnalistas Andrejus Caplienka, rašo UNIAN.
Patekęs į rusų nelaisvę jis rūsyje tarp savo žuvusių ir mirštančių brolių praleido 42 paras.
22:29 | Pentagonas: sprendimą dėl Bachmuto JAV palieka Zelenskiui
JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas trečiadienį pareiškė, kad sveikina Bachmute kovojančių Ukrainos karių drąsą ir atkaklumą, rašo CNN.
Anot jo, ukrainiečiai gindami miestą padarė nuostabų darbą.
„Manau, kad rusai jau maždaug septynis mėnesius stengiasi užimti Bachmutą ir jiems nelabai sekasi – ir tai dėl ukrainiečių karių uolumo, atsidavimo, susitelkimo“, – pastebi L. Austinas.
Pentagono vadovas taip pat pridūrė, kad bet kokį sprendimą dėl to, ar ukrainiečiai turėtų likti Bachmute, ar pajėgas perdislokuoti, JAV palieka priimti Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui.
„Norėčiau pabrėžti, kad jei jis kada nors priims sprendimą dėl perdislokavimo, tai nereiškia, kad karas pralaimėtas. Tai gali reikšti, ir tikriausiai reikš, kad jis pozicionuojasi, kad išlaikytų pranašumą“, – sako L. Austinas.
Bachmutas jau kurį laiką yra vadinamas karščiausiu fronto tašku, dėl miesto vyksta intensyvūs mūšiai.
Ukraina tikina, kad miesto neužleis ir kovos dėl kiekvieno savo žemės centimetro.
21:59 | Krymo mokyklose vaikams prasidėjo kariniai mokymai
Neteisėtai aneksuoto Krymo mokyklose vaikams prasidėjo kariniai mokymai.
21:34 | Vašingtonas: JAV ir toliau skraidins savo bepiločius orlaivius tarptautinėje oro erdvėje
JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas trečiadienį savo kolegai iš Rusijos Sergejui Šoigu pareiškė, kad Vašingtonas ir toliau skraidins savo bepiločius orlaivius tarptautinėje oro erdvėje, po to, kai rusų lėktuvas buvo apkaltintas numušęs JAV droną.
Pasisakydamas iš karto po dviejų gynybos vadovų pokalbio, L. Austinas pareiškė, kad jo žinutė buvo tokia: „JAV ir toliau skraidys ir veiks ten, kur leidžia tarptautinė teisė“.
„Rusija privalo saugiai ir profesionaliai eksploatuoti savo karinius orlaivius“, – pridūrė jis.
21:19 | Putinas ragina stiprinti kovą su, jo teigimu, Rusiją destabilizuojančiomis jėgomis
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį paragino šalies prokurorus didinti spaudimą tam, ką jis pavadino bandymais destabilizuoti Rusijos vidaus padėtį vykstant Maskvos puolimui Ukrainoje.
Praėjusiais metais pradėjusi invaziją į kaimyninę šalį, Rusija ėmėsi griežtesnių priemonių prieš Kremliaus kritikus ir priėmė naujus teisės aktus, kuriais siekiama užgniaužti pasipriešinimą.
„Prašau jūsų griežtai reaguoti į bandymus destabilizuoti sociopolitinę padėtį šalyje“, – per susitikimą su Rusijos generalinės prokuratūros pareigūnais sakė V. Putinas.
„Prokurorai turėtų aktyviau kovoti su ekstremizmu“, – pridūrė jis.
Maskva „ekstremistų“ etiketę naudoja prieš opozicijos veikėjus ir pilietinės visuomenės organizacijas.
2021 metais ekstremistine buvo pripažinta ir įkalinto Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno organizacija, todėl keli jo šalininkai buvo sulaikyti, o kiti paliko savo šalį.
Į Rusijos ekstremistinių organizacijų sąrašą įtrauktos džihadistų grupės, Jehovos liudytojai, o nuo 2022 metų – „Facebook“ ir „Instagram“ patronuojančioji bendrovė, JAV technologijų milžinė „Meta“.
Praėjusiais metais nepageidaujamomis Rusijoje buvo paskelbtos 23 užsienio nevyriausybinės organizacijos, per trečiadienį vykusį posėdį sakė generalinis prokuroras Igoris Krasnovas.
Nuo puolimo Ukrainoje pradžios Rusija priėmė naujus prieš kritikus nukreiptus teisės aktus, įskaitant įstatymą, pagal kurį baudžiama už, valdžios institucijų nuomone, melagingas naujienas apie šalies kariuomenę.
Teisių padėties stebėjimo grupės „OVD-Info“ duomenimis, Rusijos valdžios institucijos suėmė mažiausiai 19 500 žmonių, protestavusių prieš karą, kuris taip pat išprovokavo virtinę padegimų prieš karo prievolės tarnybų būstines.
Trečiadienį Rusijos karinis teismas nuteisė 22-ejų Kirilą Butyliną 13 metų laisvės atėmimo bausme už tai, kad jis padegė tarnybos biurą viename miestelyje prie Maskvos, pranešė Rusijos naujienų agentūros.
V. Putinas taip pat nurodė prokurorams sustiprinti „specialiosios karinės operacijos karių, dalyvių ir veteranų pagrindinių teisių apsaugą“, panaudodamas Kremliaus terminą invazijai į Ukrainą įvardyti.
„Kuriame plataus masto teigiamus pokyčius, kuriais siekiama stiprinti šalies suverenitetą ir jos ateitį“, – sakė Rusijos lyderis.
20:48 | Kalbėjosi Šoigu ir Austinas
Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu trečiadienį, kilus įtampai dėl JAV bepiločio orlaivio katastrofos virš Juodosios jūros, susisiekė su savo kolega iš Vašingtono Lloydu Austinu.
„JAV iniciatyva įvyko Rusijos gynybos ministro S. Šoigu ir Jungtinių Valstijų gynybos sekretoriaus L. Austino pokalbis telefonu“, – pranešė Rusijos gynybos ministerija, tačiau detalesnės informacijos apie šį pokalbį nepateikė.
L. Austinas patvirtino, kad toks pokalbis įvyko, tačiau taip pat neatskleidė daugiau detalių, rašo CNN.
Primename, kad antradienį JAV paskelbė, kad Rusijos naikintuvas, skrisdamas virš Juodosios jūros tarptautinėje oro erdvėje, užkliudė vieno iš amerikiečių dronų sraigtą. Dėl to dronas nukrito.
20:19 | JK gynybos ministras paragino Rusiją „gerbti tarptautinę oro erdvę“
Jungtinės Karalystės (JK) gynybos ministras Benas Wallace'as trečiadienį, po incidento virš Juodosios jūros, paragino Rusiją gerbti tarptautinę oro erdvę.
„Svarbiausia, kad visos šalys gerbtų tarptautinę oro erdvę, ir mes raginame rusus tai daryti“, – žurnalistams teigė jis.
JAV dar antradienį pranešė, kad tarptautinėje oro erdvėje virš Juodosios jūros rusų naikintuvas atakavo amerikiečių droną.
19:25 | Rusija smogė Dniepropetrovsko sričiai, yra žuvusių
Okupantai smogė Ukrainos pietryčiuose esančiai Dniepropetrovsko sričiai, Marhanecio miestui, rašo UNIAN.
Anot Dniepropetrovsko srities karinės administracijos vadovo Serhijaus Lysako, išpuolio metu žuvo du žmonės, taip pat yra sužeistų.
„Rašistai smogė Marhaneciui. Žuvo dvi moterys, 62 ir 57 metų amžiaus. Preliminariai sužeistos dar keturios moterys ir vienas vyras“, – cituojamas jis.
Pasak S. Lysako, mieste apgadinti septyni daugiaaukščiai ir keturi privatūs namai bei ūkinis pastatas.
„Informacija dabar tikslinama“, – sako jis.
18:59 | Bachmute ukrainiečiai skelbia atrėmę dviejų okupantų grupių puolimą
Ukrainos Bachmuto mieste ukrainiečių pasieniečiai sustabdė dviejų okupantų puolimo grupių bandymus prasiveržti, rašo „Ukrinform“.
„Bachmute pasieniečiai susidorojo su dviem dešimtimis okupantų. Mūsų kariai sustabdė dviejų priešo puolimo grupių bandymus prasiveržti. Priešas puolė du įtvirtinimus. Po kelias valandas trukusių susišaudymų „Wagner“ atsitraukė. Mūsų karių minosvaidžių įgulos veikė priešo pėstininkų būrius“, – cituojama Ukrainos valstybinė sienos apsaugos tarnyba.
Kiek anksčiau trečiadienį buvo pranešta, kad ukrainiečiai Bachmute numušė rusų šturmo lėktuvą Su-24.
18:33 | Ukrainiečiai skelbia apie triuškinančius smūgius okupantams: įvardijo naujausius nuostolius
Ukrainos ginkluotosios pajėgos trečiadienį sudavė triuškinančius smūgius okupantams, rašo UNIAN. Anot Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo, vien ukrainiečių aviacija sudavė aštuonis smūgius vietoms, kur buvo sutelkti rusų kariai ir karinė technika.
Taip pat, kaip jau skelbta anksčiau, trečiadienį Ukrainos kariai numušė priešo lėktuvą Su-25. Kaip skelbiama internete, vidutiniškai toks lėktuvas kainuoja 11 mln. dolerių.
„Raketiniai ir artilerijos daliniai smogė vadavietei, trims priešo personalo ir karinės technikos koncentracijos rajonams, taip pat dviem radiolokacinėms stotims, elektroninei stočiai ir priešlėktuvinės raketų sistemos pozicijai“, – cituojamas štabo pranešimas.
Ukrainiečių skaičiavimu, nuo karo pradžios Rusija neteko 161 520 karių, 3 492 tankų, 6 799 šarvuočių, 304 lėktuvų, 289 sraigtasparnių, 2 132 dronų, 18 laivų ir daugybės kitos technikos.
18:09 | Chersono srityje sprogmuo sužeidė civilį
Sėjos metu Chersono srityje sprogo kasetinis sprogmuo ir sužeidė vietos gyventoją, rašo „Ukrinform“.
„Incidentas įvyko Stanislavskos bendruomenėje. Sėjos darbų metu lauke sprogo kasetinis šaudmuo“, – cituojamas Chersono srities karinės administracijos pranešimas.
Anot administracijos, sprogimo metu buvo sužeistas vienas civilis.
17:44 | Sirijos prezidentas parėmė Rusijos karą
Sirijos prezidentas Basharas al-Assadas trečiadienį viešėdamas Kremliuje išreiškė paramą Rusijos karui Ukrainoje, rašo „Sky news“.
Jis pakartojo Kremliaus propagandos plokštelę pareikšdamas, kad Rusija neva kovoja su neonaciais ir Vakarų neva remiamais naciais
Ukraina ir Vakarai sako, kad tokie kaltinimai yra nepagrįstas pretekstas kruvinai rusų agresijai.
17:13 | Zelenskis pritarė Luhansko, Odesos ir Chmelnyckio sričių karinių administracijų vadovų atleidimui
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pritarė Luhansko, Odesos ir Chmelnyckio sričių karinių administracijų vadovų Serhijaus Haidajaus, Maksimo Michailovičiaus Marčenkos ir Serhijaus Viačeslavovičiaus Gamalijaus atleidimui, skelbia UNIAN.
Apie S. Haidajaus pasitraukimą buvo pranešta dar antradienį. Skelbiama, kad jo atsistatydinimas iš Luhansko srities karinės administracijos vadovo pareigų susijęs su svarstymu S. Haidajų skirti Ukrainos ambasadoriumi Kazachstane.
Anot LB.ua, Ukrainos prezidentūra svarsto kelis kandidatus, kas galėtų tapti naujuoju Luhansko srities karinės administracijos vadovu.
16:59 | Rusija bandys susigrąžinti JAV drono liekanas
Rusija pareiškė, kad bandys susigrąžinti JAV drono, nukritusio į Juodąją jūrą, liekanas, rašo „Sky news“.
Vakar JAV pranešė, kad Rusijos naikintuvas, skrisdamas virš Juodosios jūros tarptautinėje oro erdvėje, užkliudė vieno iš amerikiečių dronų sraigtą, dėl to jis nukrito.
Rusija iš karto paneigė kaltinimus atakavus droną ir pareiškė, kad santykiai su JAV pasiekė žemiausią tašką.
„Nežinau, ar mums pavyks jį susigrąžinti, ar ne, bet tai turi būti padaryta“, – „Rossija-1“ sakė Kremliaus Saugumo tarybos sekretorius Nikolajus Patruševas.
„Ir mes tikrai dirbsime prie to. Tikiuosi, žinoma, sėkmingai“, – tikino jis.
Kiek anksčiau Baltųjų rūmų atstovas spaudai Johnas Kirby teigė, kad gali būti, jog drono atgauti nebepavyks, mat jis atsidūrė labai giliai vandenyje.
„Ten, kur jis nukrito į Juodąją jūrą – labai, labai gilus vanduo. Taigi vis dar vertiname, ar bus galima imtis kokių nors gelbėjimo veiksmų. Gali būti, kad nebus“, – aiškino jis.
16:39 | Sudužusio drono gali nepavykti susigrąžinti, sako JAV
Virš Juodosios jūros rusų atakuotas amerikiečių dronas MQ-9 gali būti niekada neatgautas, CNN pareiškė Baltųjų rūmų atstovas Johnas Kirby.
Anot jo, MQ-9 atsidūrė labai giliai vandenyje.
„Jis nebuvo rastas ir nesu tikras, kad mums pavyks jį susigrąžinti“, – sako jis.
„Ten, kur jis nukrito į Juodąją jūrą – labai, labai gilus vanduo. Taigi vis dar vertiname, ar bus galima imtis kokių nors gelbėjimo veiksmų. Gali būti, kad nebus“, – teigia J. Kirby.
Anot jo, dronas išlieka JAV nuosavybė.
Primename, kad antradienio vakarą pranešta, jog rusų naikintuvas virš Juodosios jūros atakavo amerikiečių droną, šis sudužo.
16:22 | Pentagono vadovas: karas Ukrainoje yra didžiausia grėsmė Europai nuo Šaltojo karo laikų
Rusijos invazija į Ukrainą yra didžiausia grėsmė Europai nuo Šaltojo karo laikų, pareiškė JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas, rašo „Sky news“.
Anot jo, rusų agresija Ukrainoje yra išpuolis prieš „taisyklėmis grindžiamą tarptautinę tvarką, kuri užtikrina mūsų visų saugumą“.
Apie tai jis trečiadienį kalbėjo Ramšteino susitikime.
„Šiandien čia susirinkusios šalys supranta, kokią didelę reikšmę turi Rusijos pasirinktas karas – tiek Ukrainos žmonėms, tiek pasauliui“, – sako jis.
„Tai didžiausia grėsmė Europos saugumui nuo Šaltojo karo pradžios po Antrojo pasaulinio karo“, – pabrėžia Pentagono vadovas.
„Ir tai yra tiesioginis išpuolis prieš taisyklėmis grindžiamą tarptautinę tvarką, kuri užtikrina mūsų visų saugumą“, – teigia L Austinas.
15:57 | Erdogano užuomina žada geras naujienas: galimi greiti pokyčiai NATO
Ketvirtadienį ir penktadienį Suomijos prezidentas Sauli Niinisto viešės Turkijoje, kuomet susitikimo su R. T. Erdoganu metu bus aptariamas suomių stojimo į NATO klausimas.
R. T. Erdoganas savo ruožtu užsiminė, kad Ankara išlaikys savo duotą žodį ir imsis reikiamų ratifikavimui žingsnių. Žurnalistų paklaustas, ko tikėtis iš Suomijos prezidento vizito, jis atsakė: „Duok Dieve, tai išeis į gerą“.
„Kad ir koks tai būtų procesas, procesas veiks. Mes savo dalį padarysime, kaip ir esame žadėję. Penktadienį susitiksime su prezidentu ir įvykdysime duotą pažadą“, – paaiškino R. T. Erdoganas.
Anksčiau Turkija skelbė, kad nepatvirtins Švedijos prašymo stoti į NATO dėl „antiturkiškų išpuolių Stokholme“, kuomet vienas kraštutinis dešinysis sudegino šventąją musulmonų knygą Koraną. Tuomet Suomijos atstovai pažymėjo, kad dvi kaimyninės šalys gali įstoti į NATO ir skirtingu metu.
Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas antradienį pareiškė, kad tikimybė, jog Suomija įstos į NATO anksčiau nei Švedija, padidėjo, nes Stokholmas ir toliau susiduria su griežtu Ankaros pasipriešinimu.
U. Kristerssonas žurnalistams sakė, kad pastarosiomis savaitėmis tapo vis aiškiau, jog Turkija yra pasirengusi ratifikuoti Suomijos paraišką, tačiau vis dar turi abejonių dėl Švedijos paraiškos, o tai reiškia, kad pirmasis gali būti ratifikuotas Suomijos protokolas.
„Neturime patvirtinimo, kad taip ir bus, tačiau manome, kad po daugelio pokalbių pastaruoju metu bendra nuomonė yra tokia, kad tokia tikimybė padidėjo“, – spaudos konferencijoje sakė U. Kristerssonas.
Abi šalys pareiškė, kad tikisi tapti NATO narėmis iki liepos mėnesį Vilniuje įvyksiančio NATO aukščiausiojo lygio susitikimo.
Suomija ir Švedija, reaguodamos į plataus masto Rusijos invaziją į Ukrainą, pernai atsisakė dešimtmečius trukusio karinio neprisijungimo politikos ir gegužę pateikė paraiškas įstoti į NATO.
Turkija ir Vengrija yra vienintelės NATO narės, dar neratifikavusios šių šalių protokolų, kuriems turi pritarti visi 30 esamų karinės organizacijos narių.
Šiaurės Europos kaimynės suderino savo paraiškas ir iki šiol NATO narės abi paraiškas ratifikavo kartu.
Po sausio mėnesį vykusių protestų, per kuriuos prie Turkijos ambasados Stokholme buvo sudegintas Koranas, Ankara pasipiktinusi sustabdė derybas su Švedija, tačiau kovo 9 dieną Briuselyje jos buvo atnaujintos.
Turkija blokuoja šių Šiaurės šalių paraiškas, kaltindama Švediją, kad ji suteikia prieglobstį, jos nuomone, teroristams, ypač Kurdistano darbininkų partijos (PKK) nariams.
Ankarą taip pat supykdė prokurdiškos demonstracijos Švedijoje, kur dažnai plevėsuoja PKK vėliavos.
„Turkija vis dar nemano, kad esame pasiekę tikslą, ir tai buvo aiškiai išdėstyta susitikime“, – toje pačioje spaudos konferencijoje sakė vyriausiasis Švedijos derybininkas Oscaras Stenstromas ir užsiminė, kad Ankara gali patvirtinti Suomijos paraišką.
Tuo tarpu Vengrija turėtų balsuoti už abiejų šalių prisijungimą prie Aljanso artimiausiomis savaitėmis, praėjusią savaitę sakė vengrų parlamento pirmininko pavaduotojas Csaba Hende.
14:49 | Žurnalistai skelbia apie Kremliaus planą Moldovoje
Rusija iki 2030 metų planavo įtvirtinti savo įtaką Moldovoje, skelbia Moldovos tiriamieji žurnalistai, kurie kartu su bendradarbiais iš 10 Europos šalių ir JAV atskleidė dokumentus, kuriuose nusakytas Kremliaus planas. Tyrimą paskelbė „Dossier“ centras ir RISE (Moldova).
Žurnalistų gautas dokumentas vadinasi „Strateginiai Rusijos Federacijos tikslai Moldovos Respublikoje“ ir buvo sukurtas dar 2021 m. Tyrėjai pažymi, kad pastaraisiais metais buvo galima pastebėti Kremlių bandant įgyvendinti keletą jo punktų.
Strategijoje 2030-ieji apibrėžiami kaip „terminas“, iki kurio Rusija turėjo perimti politinę kontrolę Moldovoje ir atitolinti ją nuo Vakarų partnerių.
Strategijoje numatytos trys pagrindinės kryptys: karinė-politinė, ekonominė ir humanitarinė.
Jos tikslai:
- Atremti NATO ir ES įtaką Moldovai;
- Moldovos įtraukimas į Kolektyvinio saugumo sutarties organizaciją ir kitus Rusijos Federacijos globojamus tarptautinius projektus;
- „Padniestrės konflikto sureguliavimas“ tarpininkaujant Rusijai, remiantis ypatingu Padniestrės statusu;
- Prorusiškų nuotaikų stiprinimas visuomenėje per informacinę įtaką ir edukacines programas, opozicija „romanizacijai“.
Iš dokumento matyti, kad Rusija tuo metu neplanavo karinės intervencijos – pagrindiniai tikslai buvo daryti spaudimą Moldovai per Padniestrės klausimą. Kremliaus planuose buvo numatyta remti prorusiškas politines jėgas Moldovoje ir išnaudoti šalies priklausomybę nuo Rusijos importo, ypač dujų, siekiant politinių tikslų.
14:25 | Ukraina sako, kad V. Putinas nori išplėsti karą po JAV drono ir Rusijos lėktuvo incidento
Kyjivas trečiadienį apkaltino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną bandymu išplėsti karą Ukrainoje po to, kai Vašingtonas pareiškė, kad virš Juodosios jūros sudužo amerikiečių dronas, Rusijos lėktuvams pabandžius jį perimti.
„Incidentas su amerikiečių dronu „MQ-9 Reaper“, kurį Rusija išprovokavo virš Juodosios jūros, yra Putino būdas parodyti, kad jis pasirengęs išplėsti konfliktą ir įtraukti į jį kitas šalis. Šios visos taktikos tikslas – nuolat kelti kartelę“, – socialiniame tinkle pareiškė Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas.
14:04 | Šalia Estijos perimtas rusų naikintuvas: į estų žinutes nereagavo
13:10 | Ukrainiečiai Bachmute numušė rusų šturmo lėktuvą Su-24
Ukrainos karinės pajėgos Rytų Ukrainoje, Bachmute, trečiadienį numušė Rusijos šturmo lėktuvą Su-24, kuris skrido šturmuoti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pozicijų, skelbia UNIAN.
Lėktuvą numušė 93-iosios brigados gynėjai. Smūgio momentą užfiksavo vaizdo kamera.
Sprendžiant iš vaizdo įrašo, pilotas katapultavosi, lėktuvas buvo visiškai sunaikintas.
Nuo karo pradžios Ukraina skelbia nukovusi 304 Rusijos lėktuvus ir 289 sraigtasparnius.
12:54 | Rusija skelbia virš savo pietinio regiono numušusi 3 raketas
Rusija pareiškė, kad jos pajėgos virš pietinės, prie Ukrainos sienos esančios Belgorodo srities numušė tris raketas.
„Oro gynybos sistema virš Belgorodo ir Belgorodo rajono numušė tris raketas. Nuolaužos nukrito Belgorodo gyvenamojoje zonoje. Padaryta žalos“, – sakoma vėlai antradienį paskelbtame srities gubernatoriaus Viačeslavo Gladkovo pareiškime.
Belgorodo meras Valentinas Demidovas sakė, kad nuolaužos apgadino devynis namus ir keturis daugiabučius, bet pridūrė, kad žmonės nenukentėjo.
12:26 | Rusija, Kinija ir Iranas rengia bendras karines pratybas
12:02 | JAV mano Rusiją kuriant biologinius ginklus
Jungtinės Amerikos Valstijos mano, kad Rusijos Federacija kuria biologinius ginklus pažeisdama Biologinių ginklų konvencijoje numatytus įsipareigojimus, antradienį pareiškė JAV Valstybės departamento atstovas spaudai Nedas Price‘as, praneša „Ukrinform“.
Jo teigimu, Rusijos propagandistai jau daug metų propaguoja melagingą informaciją apie vadinamąsias „biologinių ginklų laboratorijas“ Ukrainos teritorijoje. Taigi Kremlius taip bando pateisinti savo karinę agresiją.
Dezinformacijos apie „biologines laboratorijas Ukrainoje“ skleidime dalyvauja Rusijos žiniasklaida, Rusijos parlamentas, su Rusijos žvalgyba susiję interneto šaltiniai, taip pat vadinamieji ekspertai.
„Šie subjektai dirba kartu, kad nuolat, lašas po lašo užpildytų informacinę aplinką melagingais pasakojimais, kad sukurtų iliuziją, jog daug balsų atkartoja vienas kitą“, – teigė N. Price‘as.
Pernai lapkritį Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pažymėjo, kad rusai disponuoja cheminiais ginklais, tačiau Ukrainos žvalgyba dar neužfiksavo masinio tokių ginklų pervežimo į Ukrainos teritoriją.
11:18 | Danijos vyriausybė įsteigs 1 mlrd. dolerių pagalbos Ukrainai fondą
Danija 2023 metais įsteigs 1 mlrd. dolerių (apie 931 mln. eurų) pagalbos Ukrainai fondą, trečiadienį pranešė danų vyriausybė, kai tam pritarė beveik visos parlamento partijos.
„Vyriausybė sutiko 2023 metais įsteigti Ukrainai skirtą fondą, kurio bendra suma sieks apie septynis milijardus kronų (1 mlrd. JAV dolerių)", – teigiama Finansų ministerijos pareiškime. Šiam projektui pritarė 159 iš 179 parlamento narių.
10:51 | Zelenskis išdėstė Ukrainos kariuomenės vadovybės poziciją dėl Bachmuto
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, savo vakaro kreipimesi į ukrainiečius komentuodamas tolesnę Bachmuto miesto gynybą pabrėžė, kad dėl to yra aiški bendra karinės vadovybės pozicija.
„Surengiau Štabo posėdį. Pajėgų vado, žvalgybos, [karo veiksmų] krypčių vadų ataskaitos. Pagrindinis dėmesys – JSPG (jungtinei strateginei pajėgų grupei) „Chortycia“ ir Bachmutui. Yra aiški viso Štabo pozicija: stiprinti [veiksmus] šia kryptimi, maksimaliai naikinti okupantą“, – sakė V. Zelenskis.
Pasak jo, buvo aptarti veiksmai ir kitomis kryptimis. Prezidentas pažymėjo, kad buvo kalbėta ir šaudmenų, ginklų tiekimą.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vado Valerijaus Zalužno teigimu, Bachmuto gynyba yra esminė tvirtai viso fronto gynybai.
10:14 | Rusija apšaudė Charkivą
Rusijos karinės pajėgos trečiadienio rytą apšaudė Charkivą. Vietos valdžia skelbia apie infrastruktūrai padarytą žalą, tačiau, pirminiais duomenimis, žmonės per išpuolį nenukentėjo.
09:48 | „Radio Svoboda“: Rusija papildys savo kariuomenę 400 tūkst. karių
„Radio Svoboda“ (Laisvės radijas) praneša, kad nuo balandžio 1 d. Rusijos gynybos ministerija imsis pildyti šalies kariuomenę kontraktiniais kariais. Anot leidinio, Rusijos gynybos ministerija į regionus išsiuntė dokumentus, kuriuose buvo nurodyta, su kiek žmonių reikėtų pasirašyti sutartis.
„Radio Svoboda“ pažymi, kad kelios Rusijos regioninės žiniasklaidos priemonės skelbia bendrą sutartinių karių, kuriems reikia papildyti Rusijos kariuomenę, skaičių. Pažymima, kad iš viso planuojama įdarbinti 400 tūkst. kontraktinių karių
Taip pat pranešama, kad Rusijos Federacijos Čeliabinsko ir Sverdlovsko srityse profesinei tarnybai turėtų būti įdarbinta 10 tūkst., Permės teritorijoje – 9 tūkst. karių.
09:27 | Oro pavojus
Visoje Ukrainoje trečiadienio rytą aidi oro pavojaus sirenos.
08:42 | V. Putinas atmeta versiją dėl Ukrainos vaidmens sprogdinant „Nord Stream“ dujotiekius
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas kalbas, kad ukrainiečiai gali būti atsakingi už sprogimus, kurie praėjusiais metais pažeidė „Nord Stream“ dujotiekius Baltijos jūroje, antradienį atmetė kaip „visišką nesąmonę“ ir vėl apkaltino Jungtines Valstijas.
V. Putinas kalbėjo po to, kai laikraščiai „The New York Times“, „The Washington Post“ ir Vokietijos žiniasklaida praėjusią savaitę paskelbė straipsnius, kuriuose cituojami neįvardyti JAV ir kiti pareigūnai. Šaltiniai teigė, jog esama įrodymų, kad už sprogimus gali būti atsakinga Ukraina ar bent ukrainiečiai. Ukrainos vyriausybė neigė, kad yra su tuo susijusi.
Kaip pranešė Vokietijos laikraštis „Die Zeit“ ir Vokietijos visuomeniniai transliuotojai ARD ir SWR, tyrėjai mano, jog penki vyrai ir viena moteris išpuoliui įvykdyti pasinaudojo jachta, kurią Lenkijoje išsinuomojo Ukrainai priklausanti bendrovė. Vokietijos federaliniai prokurorai patvirtino, kad sausio mėnesį buvo atlikta krata jachtoje, tačiau nepatvirtino praneštų išvadų.
Putinas atmetė šią mintį kaip „visišką nesąmonę“.
„Tokį sprogimą, tokį galingą ir tokiame gylyje, galėjo įvykdyti tik ekspertai, remiami viso valstybės, turinčios atitinkamas technologijas, potencialo“, – per televiziją sakė jis.
08:27 | Ukraina stiprins Bachmuto gynybą
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pareiškė, kad Rytų Ukrainos miesto Bachmuto gynyba bus sustiprinta. Antradienį Ukraina dar kartą paskelbė apie savo sprendimą neapleisti miesto gynybos.
07:49 | Rytų Ukrainoje šaudyta baltojo fosforo šaudmenimis
Iš Rusijos pozicijų į negyvenamą teritoriją prie Časiv Jaro miesto Rytų Ukrainoje antradienį buvo paleisti baltojo fosforo šaudmenys, iš Ukrainos praneša naujienų agentūros AFP žurnalistai.
Du sviediniai buvo paleisti penkių minučių intervalu apie 16 val. 45 min. vietos ir Lietuvos laiku kelyje pietiniame Časiv Jaro pakraštyje, vedančiame į netoliese esantį Bachmutą – ilgiausio ir kruviniausio mūšio per metus trunkančią Rusijos invaziją centrą.
Po sviedinių švilpimo pasigirsdavo sprogimai, kuriuos sukeldavo šaudmenys, išleidžiantys mažus degančius baltojo fosforo kamuoliukus, kurie lėtai krisdavo ant žemės.
Kamuoliai padegė abiejose kelio pusėse esančią augmeniją futbolo aikštės dydžio plote.
AFP negalėjo patvirtinti, ar taikinys buvo Ukrainos pajėgų pozicija, tačiau sudegusioje teritorijoje prie kelio stovėjo žalias sunkvežimis su baltu kryžiumi – Ukrainos kariuomenės ženklu.
07:00 | Rusija neigia sukėlusi JAV drono avariją virš Juodosios jūros
Rusijos gynybos ministerija antradienį pranešė, kad aptikusi Jungtinių Valstijų droną virš Juodosios jūros paleido naikintuvus, tačiau paneigė, kad, nepaisant Vašingtono kaltinimų, privertė jį sudužti.
JAV kariuomenė pranešė, kad antradienį Rusijos naikintuvas išpylė degalų ant amerikiečių drono ir su juo susidūrė, todėl jis sudužo.
Gynybos ministerija Maskvoje pranešė, kad „virš Juodosios jūros vandenų Krymo pusiasalio regione“ aptiko amerikiečių droną MQ-9, skrendantį „link Rusijos valstybinės sienos“.
Svarbiausi antradienio įvykiai
► Rusijos naikintuvas Su-27 antradienį virš Juodosios jūros susidūrė su amerikiečių dronu „MQ-9 Reaper“, pranešė JAV kariuomenės Europoje vadavietė.
► Rusams antradienį apšaudžius Ukrainos rytinį Kramatorsko miestą žuvo vienas ir buvo sužeisti trys asmenys, pranešė Donecko srities administracijos vadovas Pavlo Kyrylenka.
► Lietuvos Seimas privačią Rusijos karinę bendrovę „Wagner“ pripažino teroristine organizacija.
